Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Vydūnas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vilhelmas Storosta, geriau žinomas slapyvardžiu Vydūnas, gimė 1868 m., Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. 1888 m. Vydūnas baigė Ragainės mokytojų seminariją. Taip pat Greifsvaldo, Halės, Leipcigo ir Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus bei sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas. Tai rodo, kad Vydūnas buvo ypač išsilavinusi asmenybė. 1888-1892 m. Vydūnas mokytojavo Kintų pradžios mokykloje, kur mokė kalbų, geografijos, istorijos bei kūno kultūros. Mokytojavimo Kintuose metais, Vydūnas kėlė savo kvalifikaciją ir nuo 1892 m. persikėlė į Tilžės gimnaziją dėstyti anglų bei prancūzų kalbos. 1918 m. Vydūnas mokė lietuvių kalbos Rytų seminare prie Berlyno universiteto. Būdamas ypač aktyvus visuomenės narys, 1895 m. jis įkūrė Tilžės giedotojų draugiją. Sėkmingai šiai draugijai jis vadovavo apie 40 metų. Deja, 1935 m. Hitlerio šalininkai šią draugiją panaikino. Vydūno veikla neapsiribojo vien mokytojavimu. Jis rengė dainų šventes, vaidinimus, taip populiarindamas lietuvių liaudies kultūra ir jos dainas. 1931 m. Vydūnas tapo Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininku. Nuo 1907 m. Vydūnas vis vien aktyviai užsiėmė moksline veikla. Remdamasis savo žiniomis ir patirtimi jis sėkmingai leido tokius žurnalus, kaip „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“ ir „Darbymetis“. 1923 m. Vydūnas įsidarbino Telšių mokytojų seminarijoje. Už savo nuopelnus, nuo 1925 metų jis tapo PEN klubo, o nuo 1928 m. Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaru. Taip pat nuo 1933 m. jis buvo Lietuvos rašytojų draugijos garbės narys. 1938 m. Vydūnui buvo sunkūs. Artėjant septyniadešimtmečiui, Vydūnas buvo persekiojamas nacistų, kol galiausiai buvo įkalintas Tilžės kalėjime. Kilus nepasitenkinimo bangai, Vydūnas greitai buvo išlaisvintas. Vydūnas buvo ypatingas asmuo Lietuvos istorijoje, nes 1940 m. jis buvo pristatytas Nobelio premijai gauti, tačiau nepalankios to meto sąlygos neleido tapti laureatu. 1944 m. buvo išvežtas į Vokietijos gilumą, o nuo 1946 m. jis gyveno Detmoldo mieste, kur vėlgi įsijungė į kultūrinę veiklą. Per visą savo gyvenimą Vydūnas parašė netgi 12 filosofinių veikalų, 30 filosofinio turinio dramų bei istoriografinių darbų. Vydūnas mirė 1953 m. Detmolde, Vokietijoje, būdamas 84 metų. 1991 m. vykdant paskutinę Vydūno valią, jo palaikai buvo perkelti į Bitėnų kapines, kurios randasi prie rašytojo mėgstamiausio Rambyno kalno.

Kūryba ir jos bruožai

Vydūnas yra absoliutus filosofas. Jau pačiuose pirmuosiuose savo darbuose jis nagrinėja abstrakčias filosofines problemas. Analizavo tautos istoriją, bandė kurti tam tikrą lietuvių tautos raidos schemą, remiantis svarbiausiomis kovomis ir istorijos detalėmis. Vydūno filosofija traktuojama kaip panteistinė, t.y. žmogaus tobulėjimo filosofija paremta ne tik šventuoju raštu bet ir vedomis, egiptiečių ir graikų raštais. Vydūnas kartais netgi yra vadinamas savo tautos mokytoju. Taip jis vadinamas todėl, kad savo gyvenamuoju laikotarpiu tautiškumui suteikė tam tikrus filosofinius pagrindus. Kaip rašytojas filosofas, jis akivaizdžiai parodė savo išprusimą šioje srityje, skatino mąstyti, kėlė savimonę. Jis siekė aiškaus pasaulėvaizdžio, tad vertindamas detales, jis atsigręžė į tai, kas buvo laiko patvirtinta.

Kūrinių aprašymai

„Tėvynė ir žmogus“

Vydūno tekstas iš jo pirmą kartą Tilžėje 1932 m. išleistos knygos, pavadinimu „Septyni šimtmečiai lietuvių ir vokiečių santykių“. Tai yra labai jautrus, nedidelės apimties Vydūno tekstas, kalbantis apie tėvynę, jos svarbą ir reikšmę žmogaus gyvenime. Stengiantis paaiškinti šiuos veiksnius, Vydūnas daug kartų pabrėžia žodį tėvynė ir kaskart ją tekste traktuoja, kaip svarbiausią žmogaus gyvenimo aspektą. Trumpame Vydūno tekste išaiškėja, kad beveik visi turi savo tėvynę, kuri žmogui suteikia gyvenimo prasmę, o pasaulis be tėvynės – bereikšmis – „tarsi lengvai ir greitai perskaitomas puslapis“. Tačiau anot Vydūno šiame tekste, ne visi gerai supranta tą tėvynės esmę ir prasmę, todėl jis tarsi ragina įsiklausyti, pabūti ramybėje, kad ir kaip sunku susivokti. Būtent tada, teigia Vydunas, kad žmogui ateina nušvitimas. Tėvynę Vydūnas taip pat gausiai sieja su pirmosiomis patirtimis, kurios žmogui atskleidė jo gyvenimą ir jį augino, tačiau tada Vydūnas teigia: „Tik supratę, jog tėvynėje teišsiskleidžia žmogaus gyvenimas, atveriame tėvynės slėpinį. Tėvyne alsuoja žmogaus dvasia, ir tėvynė alsuoja žmogumi. Ji užtvindo jį visą, o žmogus tada ją įprasmina.“. Tad visas tekstas akivaizdžiai apeliuojamas į žmogaus tėvynės suvokimą, į kurį žvelgiama iš labai daug ir iš labai įvairių perspektyvų, kurios leidžia susimąstyti skaitytojui ir iš naujo atrasti tėvynę, ją ir jos prasmę tinkamai permąstyti bei suvokti.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?