Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Vytautas Kavolis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Sociologas bei visuomenės veikėjas Vytautas Martynas Kavolis gimė 1930 m. rudenį, Kaune. Būdamas jaunas pradėjo mokytis Kauno katalikiškoje mokykloje. 1944 m. prasidėjus okupacijos neramumams Kavolis su šeima pasitraukė į vakarus. Vokietijoje Kavolis baigė Hanau gimnaziją, kurioje užsiiminėjo laikraščio „Aukuras“ redagavimu ir panašiais darbais. 1949 m. Vytautas Kavolis išvyko į JAV, kur studijavo Viskonsino, Čikagos bei Harvardo universitetuose. Čia jis ne tik mokėsi socialogijos bei antropologijos. Kavolis čia įgijo ir svarbios dėstytojo patirties. 1960 m. Harvardo universitete Vytautui Kavoliui buvo suteiktas sociologijos daktaro laipsnis. Nuo 1954 m. Vytautas Kavolis vertėsi dėstytojavimu Harvardo bei Tafto universitetuose. Nuo 1964 m. Kavoliui suteiktas profesoriaus statusas. Taip pat jis tapo ir Dikinsono koledžo sociologijos bei antropologijos skyriaus vedėju. Vedė seminarus daugelyje JAV universitetų bei koledžų.  Iki 1954 m. jis buvo ir JAV lietuvių studentų sąjungos pirmininkas. Nuo 1954 m. – Lietu–ių studentų „Santaros“ pirmininkas, kaip ir žurnalo „Santarvė“ redakcijos darbuotojas. Nuo to laiko itin daug bendradarbiavo ir su kitais leidiniais, kaip „Metmenys“ ar „Baltos lankos“. Tai jam suteikė ypač daug patirties, kurią galėjo pritaikyti ir tolimesnėje veikloje. Nuo 1971 m. iki 1977 m. Kavolis buvo tarptautinės lyginamųjų civilizacijos studijų draugijos pirmininkas. Nuo 1978 m. Kavolis tapo „Comaparative Civilisations Review“ redaktoriumi. Nuo 1970 m. visuomenine veikla užsiėmė ir Niujorke. Nuo 1992 m., atgavus nepriklausomybę, labai dažnai grįždavo į Lietuvą, kur skaitė daug paskaitų įvairių miestų universitetuose ir toliau tęsdamas veiklą JAV mokslo žurnaluose bei periodinėje spaudoje. Vytautas Kavolis mirė 1996 m. Vilniuje, būdamas 65 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Vytautas Kavolis yra įvardijamas kaip lietuvių mąstytojas, kuris detaliai nagrinėjo asmens priklausomybės klausimus ir idėjas. Lietuviškai rašytais darbais Kavolis dažnai nagrinėjo įvairių Lietuvos rašytojų veikalus bei kūrinius, kuriais remdamasis Kavolis aprašė savuosius pasakojimus apie nepriklausomus lietuvius, taip stengdamasis savo generacijai atrasti namus istorijoje. Pačią lietuvių istoriją Vytautas Kavolis bandė pakreipti šiek tiek kūrybingesne ir sąmoningesne linkme. Kavolis savo veikaluose taip pat aktyviai reiškėsi analizuodamas civilizacijas, meno sociologijos bei kultūrinės psichologijos svarbiausius klausimus. Ieškojo jiems tinkamiausio atsakymo.

Kūrinių aprašymai

„Kudirkos epochos ženklai“

Tai 1959 m. parašytas tekstas. Jame daugiausiai dėmesio skiriama XIX a. meto svarbiausiems ir ryškiausiems istoriniams ženklams, spaudai ir apskritai visam tuometiniam kultūriniam gyvenimui, kuris po Jono Basanavičiaus laikraščio „Aušra“ leidimo nutraukimo kiek apmirė. Tarsi po Basanavičiaus laikraščio leidimo nutraukimo būtų stojusi tamsa ir nežinomybė, kurioje inteligentai ir kiti mokyti žmonės išsiversti nebegali, nepriklausomai nuo to, kad anuomet buvo draudžiama spauda dėl carinės valdžios numatytų principų. Tad apžvelgus situaciją, Kavolis prisimena svarbų įvykį – Vinco Kudirkos laikraščio „Varpas“ pradžią, kuri buvo daug ką lemianti ir daug ką žadanti. Liberalus varpininkų sąjūdis buvo tai, ko reikėjo Lietuvai. Juolab, kad pagrindinis varpininkų tikslas – tarnauti Lietuvai tokiai, kokia ji yra šiandien. Tai netgi buvo išsakyta pirmajame laikraščio „Varpas“ numeryje. Tad Kavolis tekste pasakoja apie tai, kaip anuomet ėmė atgimti Lietuva daugiausiai dėl „Varpo“ leidimo įtakos ir svarbių žmonių, inteligentų, varpininkų, tautinio atgimimo ideologų, darbo. Tad tekste nevengiama prisiminti ir istorinių faktų bei pasakojimų. Tačiau svarbiausia tekste – varpininkų ideologija ir jos reikšmė atgimstančiai Lietuvai tuo metu. Būtent tai yra tie Kudirkos epochos ženklai, apie kuriuos Kavolis parašė teksto pavadinime.

„Lietuvis kaip revoliucijos žmogus“

Tai yra 1963 m. parašytas tekstas. Jis pradedamas nuo filosofės Hannos Arendt citatų ir konkrečių svarbių istorinių Lietuvai datų. Būtent minimos datos atspindi žiaurius to meto įvykius, kuriuose lietuviai dalyvavo ir būtent dėl to dalyvavimo, dėl to noro keisti, apginti, saugoti, atlikti pilietinę pareigą, lietuvis gali būti vadinamas revoliuciniu žmogumi. Šis revoliucinis žmogus tai ne tas, kuris atspindi ideologiją. Tai toks žmogus, „kuriame yra išsiveržęs nesunaikinamas impulsas kovoti prieš žmogaus teises paneigiantį despotizmą.“. Tad tekstas plačiai aprėpia visus atvejus, kada lietuviai galėjo būti vadinami revoliucijos žmonėmis, nors lietuvių nėra įprasta taip vadinti. Nevengiama prisiminti labai tolimos praeitis įvykius, istorines datas, kaip akivaizdžius argumentus, įrodančius lietuvių tarsi įgimtą revoliucingumą. Prie to revoliucingumo gali būti gretinamas kitas Kavolio straipsnis „Kudirkos epochos ženklai“, nes tai taip pat yra savotiškas revoliucinis ir labai svarbus ženklas, kelyje norint Lietuvą iškelti ir apsaugoti nuo blogo. Tad ir pats Kavolis tekste šį lietuvio revoliucingumą pabrėžia kaip nuostabią savybę, kalba apie istorinę ir žmogišką atsakomybę, kurią turi jausti kiekvienas lietuvis.

„Gyvasis lietuviškumas“

Tai Vytauto Kavolio straipsnių rinkinys iš knygos „Nepriklausomųjų kelias: Publicistikos straipsniai (1951-1965), kurią sudarė Egidijus Aleksandravičius bei Daiva Dapkutė. „Gyvajame lietuviškume“ matomi keli straipsniai. Vienas jų, 1959 m. parašytas straipsnis, pavadinimu „Kudirkos epochos ženklai“. Šiame straipsnyje pirmiausia prisimenamas Jono Basanavičiaus laikraštis „Aušra“ ir jo leidimo nutraukimas 1886 m., po kurio inteligentija įnirtingai teigė, jog reikalingas kitas laikraštis. Tad nuo tos akimirkos ima figūruoti Vinco Kudirkos leidžiamas „Varpas“, kuris tapo svarbiu visuomenėje leidiniu, kurio pirmame leidime buvo traktuojama: „Išmokinti Lietuvius lietuviškai mislyti, išjudinti ir sutraukti juos į darbą. …pakelti dvasišką ir medžiagišką Lietuvos būtį, nukrėsti nuo lietuvių nesuprantamą lipnumą prie svetimų tautų, uždegti širdyje brolių nors… mažą kibirkštėlę meilės tėvynės – tai yra mūsų mieris, tai užduotė Varpo“. Tad trumpai tariant, šiame straipsnyje Kavolis pasakoja apie tai, kaip kilo „Varpas“ bei varpininkai, kokios buvo jų idėjos, kokios buvo propaguojamos vertybės ir kaip jos galiausiai paveikė tuomet gyvenusius žmones bei apskritai visą visuomenę. Kalbama apie tautinį atgimimą ir jo reikšmę, tarsi norint perpasakoti istoriją ir paaiškinti jos tuomečius įvykius Lietuvoje. Kita „Gyvojo lietuviškumo“ dalis yra straipsnis, pavadinimu „Lietuvis kaip revoliucijos žmogus“, kuris buvo parašytas 1963 m. Tai kiek ilgesnės apimties straipsnis nei pirmasis, tačiau jame pateikiama ypač daug pamąstymų, paremtų konkrečiais argumentais, apie tai, kaip žvelgiama į lietuvį. Šiuo atveju, tai kaip į revoliucinį žmogų, kuris per amžių amžius kovojo, todėl jį galima vadinti revoliucionieriumi ar kovotoju. Tad nenuostabu, kad Kavolis straipsnyje kalba apie revoliucionieriaus visuomenėje reikšmę bei prisimena visus garsiausius revoliucionierius istorijoje, kurie savo kovomis ir atsidavimu padėjo pamatus geresnei visuomenei. Trumpai tariant, apžvelgus visą Kavolio straipsnių rinkinį, matoma, kad dalyje „Gyvas lietuviškumas“ ir yra kalbama apie tą gyvą, nesumeluotą, tikrą lietuviškumą, kuris ateina iš noro, iš meilės tėvynei, iš darbo bei užsidegimo jį darant. Kavolis prisimena visus istorinius aspektus ir jais grindžia savo pamąstymus apie tai, kaip lietuviai gyveno anksčiau, ką jiems teko patirti ir kokios didelės bei neįkainojamos reikšmės tai turėjo ir galbūt netgi vis dar turi.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?