Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:
Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:
Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂
Iki tų laikų, kada pradėjo kurtis gyvenvietės bei miestai, bene kiekvieno lietuvio gyvenimas buvo susietas su kaimu ir žemės bei gamtos teikiama nauda, kuri padėdavo lietuviui ne tik pajausti gamtos grožį, atsipalaiduoti ar pabėgti nuo kasdienių darbų bei rūpesčių, bet taip pat, dirbant žemę, sėjant, auginant bei prižiūrint įvairius augalus ar grūdus, auginant gyvulius, padėdavo ir išgyventi. Galbūt būtent tai paskatino XX amžiaus antros pusės lietuvių rašytojus formuoti lietuvių kaip žemdirbių tautos įvaizdį? Todėl yra įdomu panagrinėti ir išsiaiškinti, kokie konkretūs literatūros pavyzdžiai pagrindžia šią nuomonę?
Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą, skaidres ir galimus egzaminavimo klausimus.
Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“ ir pasirinkite norimus priedus. Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą, jei Jūsų mokykla jau užimta, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂
Ši potemė suformuota pagal temą: „Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje (Kazys Bradūnas ir kt.)“
