Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:
Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:
Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂
Aprašymas:
Iki tų laikų, kada pradėjo kurtis gyvenvietės bei miestai, bene kiekvieno lietuvio gyvenimas buvo susietas su kaimu ir žemės bei gamtos teikiama nauda, kuri padėdavo lietuviui ne tik pajausti gamtos grožį, atsipalaiduoti ar pabėgti nuo kasdienių darbų bei rūpesčių, bet taip pat, dirbant žemę, sėjant, auginant bei prižiūrint įvairius augalus ar grūdus, auginant gyvulius, padėdavo ir išgyventi. Galbūt būtent tai paskatino XX amžiaus antros pusės lietuvių rašytojus formuoti lietuvių kaip žemdirbių tautos įvaizdį? Todėl yra įdomu panagrinėti ir išsiaiškinti, kokie konkretūs literatūros pavyzdžiai pagrindžia šią nuomonę?
Kartu su kalbėjimu galėsite įsigyti šiuos priedus:
Spauskite „Atsisiųsti“ ir pasirinkite norimus priedus.
Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą. Jeigu Jūsų mokykla jau yra užimta, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą per kurį parašysime naują kalbėjimą.
Ši potemė suformuota pagal temą: „Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje (Kazys Bradūnas ir kt.)“
