Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 11-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Žemaitė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė, geriau žinoma kaip Žemaitė, gimė 1845 m. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčiuje, bežemių bajorų šeimoje. Jos tėvas Antanas Beniuševičius buvo urėdas, o mama Julijana Sciepuraitė – namų šeimininkė. Žemaitė turėjo tris seseris. Namie visi šnekėjo lenkiškai, buvo puoselėjama lenkiška dvasia. Pradžios mokslus Žemaitei vedė tėvai, vėliau dėdienė. 1863-1864 m. garsiojo sukilimo metu ji rėmė sukilėlius, vėliau dirbo kambarine Džiuginėnų dvare. Būtent ten 1865 m. Žemaitė susituokė su dvaro eiguliu Laurynu Žymantu. Apie 30 metų nuo vedybų pradžios Žemaitė su vyru nuomavosi žemę, dirbo joje ūkio darbus. 1883 m. Žemaitė su vyru apsigyveno Ušnėnuose. Ten susipažino su rašytoju, Žemaitės įkvėpėju, Povilu Višinskiu. Nuo tada Žemaitė susidomėjo nelegalia spauda, pati pradėjo rašyti ir galiausiai įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą. Pirmąjį savo kūrinį Žemaitė parašė būdama keturiasdešimties. 1907 m. Žemaitė dalyvavo Lietuvos moterų, o po metų ir Rusijos moterų suvažiavimuose. 1912 m. rašytoja persikėlė gyventi į Vilnių, kur nuo 1913 m. redagavo „Lietuvos žinias“. Pirmojo pasaulinio karo metu Žemaitės veikla dar labiau suaktyvėjo. Lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas ir rinko aukas kenčiantiems dėl karo pasėkmių. 1917 m. ji tapo Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos nare. 1921 m. rašytoja apsigyveno Marijampolėje. Būdama čia, ji įsikūrė pas pažįstamą advokatą A. Bulotą, užsiėmė savo raštų redagavimu ir naujais darbais. Žemaitės mirties akimirka atėjo visiškai netikėtai. Viskas prasidėjo nuo nekaltos kelionės į Kauną darbo reikalais. Važiuojant autobusas sugedo, tad laukiant pagalbos teko nakvoti laukuose, kur rašytoja peršalo ir susirgusi smarkiu plaučių uždegimu mirė 1921 m., būdama 76 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Kaip pagrindinė Žemaitės kūrinių tema išskiriama kaimo gyvenimo tema. Būtent šio gyvenimo kaime centre atsiduria moteris. Vaizduodama valstiečių tuometinį gyvenimą, Žemaitė literatūroje pažvelgė į visiškai naujas plotmes ir atvėrė visiškai kitą pasaulėžiūrą. Žemaitės kūrinių herojai siejami su egzistenciniu rimtumu. Taip pat jos kūriniuose atsiskleidžia įvairialypių žmogiškų situacijų spektras: laimės siekimas, svarbūs pasirinkimai ir sprendimai, susitaikymas, pasipriešinimas, kaltė, klaidos ir kt. Žemaitė aprašydama valstiečius ir šias situacijas, tarsi „iš vidaus“ aiškiai pateikia jų santykius, patirtis, savitą pasaulėvoką. Žemaitė šiuo atveju tampa tarsi antropologe, kuri tarsi stebi valstiečių gyvenimą, jų kultūrinę bendriją, tuo pat metu būdama ir jos viduje, ir išorėje. Žemaitės rašymas išskiriamas kaip ypač energingas, detalizuotas ir labai emocingas. Autorė į savo skaitytojus nežvelgia iš aukšto. Leidžia patiems skaitytojams nuspręsti, kas yra gerai, o kas – blogai, nors pati pateikia atitinkamas pozicijas ir veikėjų vertinimus. Žemaitės kūryba žymi lietuviškos grožinės prozos pradžią.

Kūrinių aprašymai

 „Marti“

 XIX a. lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė slapyvardžiu Žemaitė yra parašiusi apsakymą pavadinimu „Marti“. Šis kūrinys, ko gero, yra vienas žinomiausių jos kūrinių. Apsakyme Žemaitė telkiasi į pagrindinį fragmentą, daugiausiai akcentuojamą kūrinyje – tai moters beteisiškumas, gyvenant pobaudžiaviniame kaime. Ši tema daugiausiai plėtojama keletos kūrinio veikėjų pagalba – tai Katrė ir senoji Vingienė. Būtent jų paveikslai čia yra svarbiausi, kadangi jos Žemaitės vaizduojamos kaip gyvenimo savotiškai nuskriaustos moterys. Kūrinyje nemažai akcentuojamos ir kaimo žmonių, t.y. vyrų ydos, kaip girtuokliavimas, smurtas. Taip pat aptariamos ir tokios negandos, kaip ligos, neteisingai susiklostę kaimo gyventojų likimai. Tačiau kūriniu nėra siekiama pasakyti, kad šie negatyvūs dalykai yra paskutinė žmogaus gyvenimo stotelė ir nieko keisti neįmanoma. Žemaitė kaip tik savo kūriniu rodo, kad tokie ir panašūs sunkumai grūdina žmogaus ir ypatingai moters dvasią. Savo pamokančiais kūrinio fragmentais Žemaitė rodo, kad norint įveikti sunkumus tereikia labai didelio noro ir atitinkamos paskatos, kad būtent tai žmogų paverstu stipriu ir ryžtingu. Viską gali nugalėti tik begalinis ryžtas ir optimizmo perteklius. Kalbant apie šeimos fragmentus kūrinyje, jame dominuoja patriarchalinės šeimos tipas. Šio tipo šeimoje vyriškos lyties atstovai leidžia save išreikšti pačiomis brutaliausiomis formomis, kurios turi įtakos lemtingam žodžiui sprendžiant kokias nors problemas. Tačiau Vingienė stipri moteris ir kad ir kokia būtų nuskriausta, ji nenusileidžia. Moteriškoji jos pusė labiausiai reiškiasi, kai kalba eina apie jos mylimą sūnų Joną. Tad Vingių šeimos gyvenimas kūrinio eigoje susiejamas su kita patriarchaline šeima – Driežų šeima. Vingių Jonas ir Driežų Katrė privalo apsivesti dėl šeimų gerovės. Tačiau ir pačių Vingių ir Driežų griežtumas Katrei yra negailestingas. Nors iš esmės Vingių Jonui taip pat, nes nei vienas, nei kitas nenori kurti šeimos, kadangi tai tik tėvų susitarimas ir kvaila iliuzija dėl turto. Tačiau bet kokiu atveju Katrė ir Jonas apsiveda ir Katrė papuola tarsi į pragarą. Pirmiausia, ji atvykusi iš tvarkingos šeimos, susiduria su visišku Vingių netvarkingumu ir netgi apsileidimu ne tik namuose, tačiau ir jų pačių gyvenimuose. Katrė įvairiais būdais stengiasi taisyti situaciją, tačiau Vingių negailestingumas jai visiškai ją žlugdo. Katrė susiduria su Vingių šeimos piktumu, apsimetinėjimu, vyro abejingumu, bet nepasiduoda. Tad Žemaitė kūrė šį kūrinį ne veltui. Ji pabrėždama didžiausias ydas, sukūrė didžiulę meninę įtampą tarp moralinio suirimo ir padorumo, kuris virto Žemaitės kūrinio kertiniu aspektu, labiausiai pabrėžusiu jo sėkmingumą visuomenėje.

Konspektai

Viešojo kalbėjimo baimė: DIDELĖ, bet ne tokia ir baisi…

Visi turime baimių. Dažniausiai jas sugebame užmaskuoti ar netgi su jomis susigyventi. Tačiau šiais laikais daugeliui didžiausia, neužmaskuojama ir labiausiai sudėtinga sutramdyti baimė yra ta, su kuria tenka dažniausiai susidurti. Tai viešasis kalbėjimas. Įdomu tai, kad daugelis net nesusimąsto, bet su juo susiduriame kasdien. Mes viešai kalbame bendraudami su draugais,…


10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Tėvų ir vaikų konfliktai literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Tėvai ir vaikai labai dažnai pyksta ir nesutaria tarpusavyje. Taip atsitinka dėl daugybės priežasčių. Visu pirma, tėvai bando kontroliuoti savo vaikus, neleisti jiems patiems spręsti savo likimo ir kurti savo atskiro gyvenimo, dėl ko labai dažnai atsiranda pykčiai ir barniai. Be to, v aikai nori tapti nepriklausomi ir nenori…


Katrės paveikslas Žemaitės apsakyme „Marti“ ir sceninėse kūrinio versijose. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios lietuvių rašytojos, demokratės bei švietėjos Julijos Beniuševičiūtės – Žemaitės kūrinys „Marti“ – tai iki šių dienų vienas itin dažnai aptariamų kūrinių. 1899 m. išleistame kūrinyje svarbus ne tik pavaizduotas tamsus bei žiaurus kaimo gyvenimas. Apsakyme ypač ryškus ir kenčiančios bei užguitos…


Kodėl ne visada vyrai moka gerbti moteris? – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Tarp asmenų visada svarbiausia pagarba. Todėl tiek vyrai turi gerbti moteris, tiek moterys turi gerbti vyrus. Tai elementarus žmogiškumas. Tačiau kažkodėl manoma, kad vyrai moteris turi gerbti labiau. Tai susiję su didesniu vyrų dėmesiu moterims, kaip dailiosios lyties atstovėms. Todėl dažnai teigiama, kad būtent vyras turi rodyti iniciatyvą, parodyti…


Lietuvos senojo kaimo žmonių gyvenimas vaizduojamas literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Lietuvos senasis kaimas – tai šiuolaikiniam žmogui gana svetima erdvė, kuri geriausiai yra žinoma senosios kartos atstovams. Tai reiškia, kad gyvenimo kaime era seniai pasibaigė. Ir nors vis dar kartais kaimas prisimenamas su tam tikra nostalgija, tiek jaunų žmonių, kurie girdi apie senąjį kaimą daug pasakojimų, tiek senų žmonių,…


Moters paveikslas lietuvių literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Lietuvių literatūros kūriniuose yra begalė veikėjų, kurių kiekvienas yra išskirtinis ir savitas. Tai reiškia, kad kiekvieno veikėjo charakteristika yra unikali, todėl kiekvienai turi būti skiriamas individualus dėmesys. Gali nutikti tik taip, kad tam tikri žmonių bruožai tampa panašūs ir pagal juos galima klasifikuoti veikėjus. Pavyzdžiui, taip aptariami vyrų paveikslai,…


Visuomenės ydos Žemaitės kūrinyje „Marti“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Visuomenė, dar kitaip vadinama sociumu, yra nematoma masė įvairių žmonių, kurie gyvena tam tikroje teritorijoje ir turi tam tikras nuostatas, vertybes ir taisykles, kurių privalo laikytis. Jeigu kurie nors visuomenės nariai nepaiso vieno ar kito įstatymo, tada jie yra baudžiami, susilaukia priekaištų ar patyčių. Tačiau visuomenė, kaip nematoma struktūra,…


Šeimos vertybės Žemaitės apsakymuose. – 10 klasės (PUPP)

Zita Vasiliauskaitė yra teigusi, kad „Saugumą šeimoje kuria darnūs ir meile bei rūpesčiu grįsti tarpusavio santykiai. Kartais klaidingai įsivaizduojama, kad darnūs santykiai galimi tik tuomet, kai nėra nesutarimų. Bet net patys gražiausi santykiai neapsaugo žmonių nuo nesutarimų, juolab šeimoje“. Šeima yra pats svarbiausias dalykas žmogaus gyvenime. Nėra nei vieno žmogaus…


Moters vaidmuo visuomenėje: tada ir dabar. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Nuo pačių seniausių laikų, kai tik kūrėsi pirmosios bendruomenės, moteris buvo matoma, kaip šeimos židinio kurstytoja, silpnosios lyties atstovė, priklausanti nuo medžiotojo vyro. Iš tokio stereotipinio vertinimo bėgant susidarė moterų vaidmens problema. Ilgus amžius moteris buvo laikoma silpna, beverte. Ji buvo tarsi gražus meno kūrinys, kuris negalėjo prieštarauti, elgtis…


Senosios ir jaunosios kartos santykiai Žemaitės „Marčioje“ ir V. Krėvės „Skerdžiuje“. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Senoji ir jaunoji karta – tai dvi svarbiausios kartos pasaulyje. Viena jų – turinti daug išminties, žinanti praeitį karta., o kita – jaunatviška, žinanti naujas tendencijas, sumani ir šiuolaikiška karta. Tačiau jaunoji ir senoji kartos dažniausiai yra laikomos priešiškomis viena kitai. Beveik nepakeičiamos ir nusistovėjusios pažiūros rezonuoja su jaunatviškais…


Žemaitės apsakymų veikėjai. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Juliją Beniuševičiūtę – Žemaitę, daugelis žino kaip garsią ir talentingą XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės rašytoją, demokratę ir švietėją. Ji pradėjusi kurti net ir būdama vyresnio amžiaus, parašė net 354 apsakymus, kurių keli sulaukė ypač didelio pasisekimo. Jos kūriniuose nupasakojamas kaimo vaizdas, jo gyvenimo kasdienybė atspindi…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 11-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?