Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Žemaitė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė, geriau žinoma kaip Žemaitė, gimė 1845 m. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčiuje, bežemių bajorų šeimoje. Jos tėvas Antanas Beniuševičius buvo urėdas, o mama Julijana Sciepuraitė – namų šeimininkė. Žemaitė turėjo tris seseris. Namie visi šnekėjo lenkiškai, buvo puoselėjama lenkiška dvasia. Pradžios mokslus Žemaitei vedė tėvai, vėliau dėdienė. 1863-1864 m. garsiojo sukilimo metu ji rėmė sukilėlius, vėliau dirbo kambarine Džiuginėnų dvare. Būtent ten 1865 m. Žemaitė susituokė su dvaro eiguliu Laurynu Žymantu. Apie 30 metų nuo vedybų pradžios Žemaitė su vyru nuomavosi žemę, dirbo joje ūkio darbus. 1883 m. Žemaitė su vyru apsigyveno Ušnėnuose. Ten susipažino su rašytoju, Žemaitės įkvėpėju, Povilu Višinskiu. Nuo tada Žemaitė susidomėjo nelegalia spauda, pati pradėjo rašyti ir galiausiai įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą. Pirmąjį savo kūrinį Žemaitė parašė būdama keturiasdešimties. 1907 m. Žemaitė dalyvavo Lietuvos moterų, o po metų ir Rusijos moterų suvažiavimuose. 1912 m. rašytoja persikėlė gyventi į Vilnių, kur nuo 1913 m. redagavo „Lietuvos žinias“. Pirmojo pasaulinio karo metu Žemaitės veikla dar labiau suaktyvėjo. Lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas ir rinko aukas kenčiantiems dėl karo pasėkmių. 1917 m. ji tapo Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos nare. 1921 m. rašytoja apsigyveno Marijampolėje. Būdama čia, ji įsikūrė pas pažįstamą advokatą A. Bulotą, užsiėmė savo raštų redagavimu ir naujais darbais. Žemaitės mirties akimirka atėjo visiškai netikėtai. Viskas prasidėjo nuo nekaltos kelionės į Kauną darbo reikalais. Važiuojant autobusas sugedo, tad laukiant pagalbos teko nakvoti laukuose, kur rašytoja peršalo ir susirgusi smarkiu plaučių uždegimu mirė 1921 m., būdama 76 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Kaip pagrindinė Žemaitės kūrinių tema išskiriama kaimo gyvenimo tema. Būtent šio gyvenimo kaime centre atsiduria moteris. Vaizduodama valstiečių tuometinį gyvenimą, Žemaitė literatūroje pažvelgė į visiškai naujas plotmes ir atvėrė visiškai kitą pasaulėžiūrą. Žemaitės kūrinių herojai siejami su egzistenciniu rimtumu. Taip pat jos kūriniuose atsiskleidžia įvairialypių žmogiškų situacijų spektras: laimės siekimas, svarbūs pasirinkimai ir sprendimai, susitaikymas, pasipriešinimas, kaltė, klaidos ir kt. Žemaitė aprašydama valstiečius ir šias situacijas, tarsi „iš vidaus“ aiškiai pateikia jų santykius, patirtis, savitą pasaulėvoką. Žemaitė šiuo atveju tampa tarsi antropologe, kuri tarsi stebi valstiečių gyvenimą, jų kultūrinę bendriją, tuo pat metu būdama ir jos viduje, ir išorėje. Žemaitės rašymas išskiriamas kaip ypač energingas, detalizuotas ir labai emocingas. Autorė į savo skaitytojus nežvelgia iš aukšto. Leidžia patiems skaitytojams nuspręsti, kas yra gerai, o kas – blogai, nors pati pateikia atitinkamas pozicijas ir veikėjų vertinimus. Žemaitės kūryba žymi lietuviškos grožinės prozos pradžią.

Kūrinių aprašymai

 „Marti“

 XIX a. lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė slapyvardžiu Žemaitė yra parašiusi apsakymą pavadinimu „Marti“. Šis kūrinys, ko gero, yra vienas žinomiausių jos kūrinių. Apsakyme Žemaitė telkiasi į pagrindinį fragmentą, daugiausiai akcentuojamą kūrinyje – tai moters beteisiškumas, gyvenant pobaudžiaviniame kaime. Ši tema daugiausiai plėtojama keletos kūrinio veikėjų pagalba – tai Katrė ir senoji Vingienė. Būtent jų paveikslai čia yra svarbiausi, kadangi jos Žemaitės vaizduojamos kaip gyvenimo savotiškai nuskriaustos moterys. Kūrinyje nemažai akcentuojamos ir kaimo žmonių, t.y. vyrų ydos, kaip girtuokliavimas, smurtas. Taip pat aptariamos ir tokios negandos, kaip ligos, neteisingai susiklostę kaimo gyventojų likimai. Tačiau kūriniu nėra siekiama pasakyti, kad šie negatyvūs dalykai yra paskutinė žmogaus gyvenimo stotelė ir nieko keisti neįmanoma. Žemaitė kaip tik savo kūriniu rodo, kad tokie ir panašūs sunkumai grūdina žmogaus ir ypatingai moters dvasią. Savo pamokančiais kūrinio fragmentais Žemaitė rodo, kad norint įveikti sunkumus tereikia labai didelio noro ir atitinkamos paskatos, kad būtent tai žmogų paverstu stipriu ir ryžtingu. Viską gali nugalėti tik begalinis ryžtas ir optimizmo perteklius. Kalbant apie šeimos fragmentus kūrinyje, jame dominuoja patriarchalinės šeimos tipas. Šio tipo šeimoje vyriškos lyties atstovai leidžia save išreikšti pačiomis brutaliausiomis formomis, kurios turi įtakos lemtingam žodžiui sprendžiant kokias nors problemas. Tačiau Vingienė stipri moteris ir kad ir kokia būtų nuskriausta, ji nenusileidžia. Moteriškoji jos pusė labiausiai reiškiasi, kai kalba eina apie jos mylimą sūnų Joną. Tad Vingių šeimos gyvenimas kūrinio eigoje susiejamas su kita patriarchaline šeima – Driežų šeima. Vingių Jonas ir Driežų Katrė privalo apsivesti dėl šeimų gerovės. Tačiau ir pačių Vingių ir Driežų griežtumas Katrei yra negailestingas. Nors iš esmės Vingių Jonui taip pat, nes nei vienas, nei kitas nenori kurti šeimos, kadangi tai tik tėvų susitarimas ir kvaila iliuzija dėl turto. Tačiau bet kokiu atveju Katrė ir Jonas apsiveda ir Katrė papuola tarsi į pragarą. Pirmiausia, ji atvykusi iš tvarkingos šeimos, susiduria su visišku Vingių netvarkingumu ir netgi apsileidimu ne tik namuose, tačiau ir jų pačių gyvenimuose. Katrė įvairiais būdais stengiasi taisyti situaciją, tačiau Vingių negailestingumas jai visiškai ją žlugdo. Katrė susiduria su Vingių šeimos piktumu, apsimetinėjimu, vyro abejingumu, bet nepasiduoda. Tad Žemaitė kūrė šį kūrinį ne veltui. Ji pabrėždama didžiausias ydas, sukūrė didžiulę meninę įtampą tarp moralinio suirimo ir padorumo, kuris virto Žemaitės kūrinio kertiniu aspektu, labiausiai pabrėžusiu jo sėkmingumą visuomenėje.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Žemdirbio vertės akcentavimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žemė mūsų kultūroje suvokiama kaip kiekvieno žmogaus globėja ir maitintoja, o Lietuva nuo pačių seniausių laikų garsėja kaip žemdirbių tauta. Žemės ūkis – įvairiomis tradicijomis apipinta mūsų krašto žmonių veikla. Visi suvokiame, kad žemdirbys – tai žmogus, kuris dirba žemę, sėja ir augina jos suteikiamus vaisius, nuima derlių. Tačiau tiesa…


Kodėl jaunam sunkiau nei senam? Kalbėjimas apie jaunatvę ir senatvę. – 10 klasės (PUPP)

Jaunystė ypatingas žmogaus gyvenimo etapas, bet tai nėra vien tik gražus gyvenimo tarpsnis. Būdamas jaunas, žmogus labai dažnai susiduria su daug didesniais sunkumais negu būdamas vyresnio amžiaus. Todėl labai dažnai jaunas žmogus yra netgi nuvertinamas dėl gyvenimiškos patirties neturėjimo. Tad nenuostabu, kad jaunam žmogui labai dažnai yra daug sudėtingiau pelnyti…


Kalbėjimas apie likimo, laimės, dalios sampratą. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Gyvenimą galima traktuoti kaip tam tikrą duotybę. Ši duotybė žmogaus gyvenime ne visad yra išnaudojama teisingai, tačiau akivaizdu, kad jos koncepciją sudaro ypač daug skirtingų, tačiau prasmingų konceptų, kaip laimė, likimas ir dalia. Kiekviena šių sąvokų kažkuo yra savita. Tad šioje kalboje orientuojamasi į šias sąvokas ir bandoma jas paaiškinti…


Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas – 2 variantas

Šeima ir santykiai tarp šeimos narių yra vienas didžiausių vertybių kiekvienam žmogui. Literatūroje yra gausu šeimos paveikslų, jų aprašymų, todėl šioje kalboje aptariami ryškiausi šeimų paveikslai, atsiskleidę knygose. Remiamasi kūriniais, kurių tėvų ir vaikų santykių modelis yra kiek neįprastas ir netradicinis tradicinėms lietuvių šeimoms. Analizuojami tėvų charakteriai, vaikų charakteriai, aptariama…


Tėvo paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Manoma, jog tėvas yra pati svarbiausia figūra žmogaus gyvenime. Neretai tėvai turi įvairiausių charakterių savybių, tiek gerų, tiek blogų. Nepaisant visko, jie vis vien yra šeimos galvos bei šeimos maitintojai. Lietuvos literatūroje yra gausu kūrinių, kuriuose vaizduojamas itin kontrastingas tėvo paveikslas, todėl kaip pavyzdžius, pasitelkus tam tikrus kūrinius, detaliai aptariamas…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?