Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Žemaitė (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė, geriau žinoma kaip Žemaitė, gimė 1845 m. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčiuje, bežemių bajorų šeimoje. Jos tėvas Antanas Beniuševičius buvo urėdas, o mama Julijana Sciepuraitė – namų šeimininkė. Žemaitė turėjo tris seseris. Namie visi šnekėjo lenkiškai, buvo puoselėjama lenkiška dvasia. Pradžios mokslus Žemaitei vedė tėvai, vėliau dėdienė. 1863-1864 m. garsiojo sukilimo metu ji rėmė sukilėlius, vėliau dirbo kambarine Džiuginėnų dvare. Būtent ten 1865 m. Žemaitė susituokė su dvaro eiguliu Laurynu Žymantu. Apie 30 metų nuo vedybų pradžios Žemaitė su vyru nuomavosi žemę, dirbo joje ūkio darbus. 1883 m. Žemaitė su vyru apsigyveno Ušnėnuose. Ten susipažino su rašytoju, Žemaitės įkvėpėju, Povilu Višinskiu. Nuo tada Žemaitė susidomėjo nelegalia spauda, pati pradėjo rašyti ir galiausiai įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą. Pirmąjį savo kūrinį Žemaitė parašė būdama keturiasdešimties. 1907 m. Žemaitė dalyvavo Lietuvos moterų, o po metų ir Rusijos moterų suvažiavimuose. 1912 m. rašytoja persikėlė gyventi į Vilnių, kur nuo 1913 m. redagavo „Lietuvos žinias“. Pirmojo pasaulinio karo metu Žemaitės veikla dar labiau suaktyvėjo. Lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas ir rinko aukas kenčiantiems dėl karo pasėkmių. 1917 m. ji tapo Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos nare. 1921 m. rašytoja apsigyveno Marijampolėje. Būdama čia, ji įsikūrė pas pažįstamą advokatą A. Bulotą, užsiėmė savo raštų redagavimu ir naujais darbais. Žemaitės mirties akimirka atėjo visiškai netikėtai. Viskas prasidėjo nuo nekaltos kelionės į Kauną darbo reikalais. Važiuojant autobusas sugedo, tad laukiant pagalbos teko nakvoti laukuose, kur rašytoja peršalo ir susirgusi smarkiu plaučių uždegimu mirė 1921 m., būdama 76 metų.

Kūryba ir jos bruožai

Kaip pagrindinė Žemaitės kūrinių tema išskiriama kaimo gyvenimo tema. Būtent šio gyvenimo kaime centre atsiduria moteris. Vaizduodama valstiečių tuometinį gyvenimą, Žemaitė literatūroje pažvelgė į visiškai naujas plotmes ir atvėrė visiškai kitą pasaulėžiūrą. Žemaitės kūrinių herojai siejami su egzistenciniu rimtumu. Taip pat jos kūriniuose atsiskleidžia įvairialypių žmogiškų situacijų spektras: laimės siekimas, svarbūs pasirinkimai ir sprendimai, susitaikymas, pasipriešinimas, kaltė, klaidos ir kt. Žemaitė aprašydama valstiečius ir šias situacijas, tarsi „iš vidaus“ aiškiai pateikia jų santykius, patirtis, savitą pasaulėvoką. Žemaitė šiuo atveju tampa tarsi antropologe, kuri tarsi stebi valstiečių gyvenimą, jų kultūrinę bendriją, tuo pat metu būdama ir jos viduje, ir išorėje. Žemaitės rašymas išskiriamas kaip ypač energingas, detalizuotas ir labai emocingas. Autorė į savo skaitytojus nežvelgia iš aukšto. Leidžia patiems skaitytojams nuspręsti, kas yra gerai, o kas – blogai, nors pati pateikia atitinkamas pozicijas ir veikėjų vertinimus. Žemaitės kūryba žymi lietuviškos grožinės prozos pradžią.

Kūrinių aprašymai

 „Marti“

 XIX a. lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė slapyvardžiu Žemaitė yra parašiusi apsakymą pavadinimu „Marti“. Šis kūrinys, ko gero, yra vienas žinomiausių jos kūrinių. Apsakyme Žemaitė telkiasi į pagrindinį fragmentą, daugiausiai akcentuojamą kūrinyje – tai moters beteisiškumas, gyvenant pobaudžiaviniame kaime. Ši tema daugiausiai plėtojama keletos kūrinio veikėjų pagalba – tai Katrė ir senoji Vingienė. Būtent jų paveikslai čia yra svarbiausi, kadangi jos Žemaitės vaizduojamos kaip gyvenimo savotiškai nuskriaustos moterys. Kūrinyje nemažai akcentuojamos ir kaimo žmonių, t.y. vyrų ydos, kaip girtuokliavimas, smurtas. Taip pat aptariamos ir tokios negandos, kaip ligos, neteisingai susiklostę kaimo gyventojų likimai. Tačiau kūriniu nėra siekiama pasakyti, kad šie negatyvūs dalykai yra paskutinė žmogaus gyvenimo stotelė ir nieko keisti neįmanoma. Žemaitė kaip tik savo kūriniu rodo, kad tokie ir panašūs sunkumai grūdina žmogaus ir ypatingai moters dvasią. Savo pamokančiais kūrinio fragmentais Žemaitė rodo, kad norint įveikti sunkumus tereikia labai didelio noro ir atitinkamos paskatos, kad būtent tai žmogų paverstu stipriu ir ryžtingu. Viską gali nugalėti tik begalinis ryžtas ir optimizmo perteklius. Kalbant apie šeimos fragmentus kūrinyje, jame dominuoja patriarchalinės šeimos tipas. Šio tipo šeimoje vyriškos lyties atstovai leidžia save išreikšti pačiomis brutaliausiomis formomis, kurios turi įtakos lemtingam žodžiui sprendžiant kokias nors problemas. Tačiau Vingienė stipri moteris ir kad ir kokia būtų nuskriausta, ji nenusileidžia. Moteriškoji jos pusė labiausiai reiškiasi, kai kalba eina apie jos mylimą sūnų Joną. Tad Vingių šeimos gyvenimas kūrinio eigoje susiejamas su kita patriarchaline šeima – Driežų šeima. Vingių Jonas ir Driežų Katrė privalo apsivesti dėl šeimų gerovės. Tačiau ir pačių Vingių ir Driežų griežtumas Katrei yra negailestingas. Nors iš esmės Vingių Jonui taip pat, nes nei vienas, nei kitas nenori kurti šeimos, kadangi tai tik tėvų susitarimas ir kvaila iliuzija dėl turto. Tačiau bet kokiu atveju Katrė ir Jonas apsiveda ir Katrė papuola tarsi į pragarą. Pirmiausia, ji atvykusi iš tvarkingos šeimos, susiduria su visišku Vingių netvarkingumu ir netgi apsileidimu ne tik namuose, tačiau ir jų pačių gyvenimuose. Katrė įvairiais būdais stengiasi taisyti situaciją, tačiau Vingių negailestingumas jai visiškai ją žlugdo. Katrė susiduria su Vingių šeimos piktumu, apsimetinėjimu, vyro abejingumu, bet nepasiduoda. Tad Žemaitė kūrė šį kūrinį ne veltui. Ji pabrėždama didžiausias ydas, sukūrė didžiulę meninę įtampą tarp moralinio suirimo ir padorumo, kuris virto Žemaitės kūrinio kertiniu aspektu, labiausiai pabrėžusiu jo sėkmingumą visuomenėje.

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kalbėjimas apie moters dalią lietuvių literatūroje.

Moteris yra tikriausiai vienas gražiausių ir unikaliausių sutvėrimų žemėje. Jos ypatingos, nuoširdžios, tyros. Tačiau ne visad jų dalia būna graži ir laiminga. Ypač lietuvių literatūroje, jų dalia būna labai skaudi. Tad šioje kalboje analizuojama, kaip vaizduojamas moterų likimas ir jų dalia, remiantis žymiausiais lietuvių literatūros kūriniais ir jų motyvais. Dramatiški…


Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia namai?

Lietuvių rašytojas Henrikas Algis Čigriejus yra pasakęs: „Užia didelis pasaulis, bet yra dar ir savi namai, jauki tų namų šiluma ir bendravimas. Būkime pasaulio žmonės, bet būkime ir žmonės iš savo namų“. Ši rašytojo mintis unikaliai perteikia idėją, kad kiekvienas žmogus turi gimtuosius namus iš kurių jis yra kilęs ir…


Kalbėjimas apie laiko atspindžius literatūroje.

Laiko ženklai yra tarsi istorijos pamatas ar koks nors savotiškas palikimas, kuris byloja apie praeityje vykusius įvykius. Labai dažnai tai pastebima literatūroje, kurioje laiko ženklai gali būti išreiškiami labai įvairiai, tačiau nepaisant visko jie vis vien sufleruoja apie istoriją. Tad šioje kalboje remiamasi žymiais lietuvių literatūros autoriais ir nagrinėjant kūrinius,…


Šeimos modelis Žemaitės kūryboje.

Šeima yra vienintelė didžiausia ir svarbiausia žmogaus vertybė. Būtent žmogus prasideda šeimoje ir lieka prie jos pririštas visą savo likusį gyvenimą. Šeima žmones jungia neįkainojamu ryšiu, kuris nenutrūksta niekada, tad šeima šiuo atveju yra tai, kas amžina. Tačiau šeimą dažnai sudaro skirtingi konceptai, kurie sudaro atitinkamą šeimos modelį. Tad šioje…


Šeima, jos vertybės literatūroje.

XIX – XX a. amerikiečių filosofas Džordžas Santajana apie šeimą yra pasakęs: „Šeima – tai vienas iš gamtos šedevrų“. Taip pasakydamas jis tikrai nesumelavo, nes šeima yra ypatingas reiškinys gyvenime. Šeima yra viso gyvenimo pamatas, didžiausias ir svarbiausias šedevras. Tad šioje kalboje itin didelis dėmesys skiriamas šeimos objektui. Juo remiantis…


Kalbėjimas apie Žemaitės fenomeną. „Marti“.

Julija Beniuševičiūtė – Žymantienė, dar kitaip žinoma Žemaitės slapyvardžiu buvo viena ypatingiausių XIX a. vid. – XX a. pr. rašytojų. Ji buvo taip pat ir demokratė bei švietėja. Šios moters gyvenimas ir kūryba yra unikalūs. Neretai Žemaitei suteikiamas fenomenalios rašytojos vardas, tačiau kodėl? Kiekvienas tai aiškinantis aspektas ir tam tikri…


Kaip apibūdinama meilė lietuvių literatūroje? Meilės tema lietuvių literatūroje.

Lietuvių literatūroje apstu įvairiausių temų, kurių viena gana ryški yra meilės tema. Būtent ji plėtoja meilės reiškinius ir leidžia suvokti, koks yra tikrasis meilės apibūdinimas arba koks apskritai jis gali būti įvairiose situacijose. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai aptariama, kokie meilės apibūdinimai vyrauja joje. Ką gali…


Negatyvi individo prigimtis lietuvių literatūroje.

Negatyvumas lietuvius lydi kasdien. Kasdien lietuviai matomi ir įvardijami kaip negatyvūs, liūdni, pikti ir visaip kitaip neigiamai nusiteikę žmonės. Tai netgi vaizduojama ir lietuvių literatūroje. Tad šioje kalboje remiamasi konkrečiais pavyzdžiais ir pasakojama apie tai, kokia negatyvi individo asmenybė atsiskleidžia literatūroje bei kokia išvis yra jos prasmė bei reikšmė. Prie…


Kalbėjimas apie skriaudą ir kaltę lietuvių literatūroje.

Žmogus gyvenime neretai susiduria su skriaudomis, kurios jį ugdo ar kitaip paveikia. Tačiau su tuo susijusi ir kaltės pajauta iš skriaudiko pusės. Tai du tarpusavyje susiję veiksniai, kurie matomi lietuvių literatūroje. Todėl šioje kalboje analizuojami literatūros kūriniai ir argumentuotai paaiškinama, kaip juose reiškiasi skriaudos ir kaltės tema. Skriaudos ir kaltės…


Moters vertybės atskleidžiamos lietuvių literatūroje.

Lietuvių literatūroje labai dažnai yra kalbama apie moteris. Atskleidžiami jų paveikslai, gyvenimo istorijos. Tad šalia viso to galima pastebėti ir tai, kokiomis vertybėmis jos vadovavosi. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje pagrindinis nagrinėjamas objektas yra moterų vertybės, atskleidžiamos lietuvių literatūriniuose kūriniuose. Kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai pateikiamos šios moterų vertybės bei detaliai nupasakojama, kuo…


Moters likimas lietuvių literatūroje.

Jau nuo pat seniausių laikų lietuvių literatūroje buvo kreipiama vis daugiau dėmesio į moteris, todėl nenuostabu, jog kūriniuose apstu jų paveikslų bei įvairiausių istorijų apie jas. Tai reiškia, kad šiose istorijose paaiškėja ir vaizduojamas jų likimas. Todėl šioje kalboje analizuojama, koks moters likimas yra pavaizduotas lietuvių literatūroje ir kuo jis…


Lietuvių kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda lietuvių tautai išlikti. Argumentuodami patvirtinkite arba paneikite šią mintį.

Kalba yra vienas geriausių tautinio indentiteto įrodymų. Ji apskritai yra labai svarbi žmogui ir tautai, nes ji padeda tautai išlikti nepriklausomai ir didingai bei apskritai išlikti, netapti kažkieno nuosavybe. Tad šioje kalboje ir šnekama apie kalbos išsaugojimą ir viso to svarbą tautos išlikimui. Argumentuotai aptariama kalbos išsaugojimo svarba remiantis ne…


Dažnai atrodo, kad šiuolaikinę literatūrą skaityti sudėtingiau negu senuosius klasikus, sakoma, kad jai reikia ypatingo pasirengimo. Pritarkite arba paneikite šį požiūrį, pateikite pavyzdžių.

Šiais laikais yra atsiradę daug naujoviškos literatūros, kuri nė iš tolo neprilyginama senajai literatūros klasikai. Būtent iš to gimė įspūdis, kad šiuolaikinę literatūra yra skaityti žymiai sudėtingiau negu senųjų klasikų literatūrą. Sakoma, jog norint perskaityti naujosios literatūros kūrinius, reikėtų prieš tai gerokai pasiruošti, kad suprasti apie ką kūrinyje eina kalba.…


Daujotytė yra pastebėjusi, kad moterų sukurta literatūra atskleidžia tą patį žmogaus gyvenimą, bet atskleidžia kitaip, atkreipia dėmesį į tai, kas vyrų apeinama, nepastebima – t.y. moterų paveikslai. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį.

Iš tiesų galima teigti, kad moterys – savo prigimtimi ypatingos būtybės, kurioms būdingos jautrios ir subtilios vidinės jausenos, rūpestingumas, gebėjimas jausti ir skleisti grožį, gerumą. Jos yra daug jautresnės, pažeidžiamesnės ir pastabesnės negu vyrai, kurių prigimtis visai kitokia. Tai įrodyti galima remiantis ne tik psichologų mokslinių tyrimų išvadomis, bet ir…


Koks tėvo vaidmuo asmenybės ugdyme? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Asmenybės ugdymas – tai vienas svarbiausių kiekvienos šeimos uždavinių. Dažnai asmenybės ugdyme nemažą įtaką turi motina. Tačiau šiuo atveju reikėtų apžvelgti ir tėvo vaidmenį. Tad koks tėvo vaidmuo yra asmenybės ugdyme, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais pavyzdžiais bei juose vaizduojamomis individualiomis situacijomis. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį…


Stiprūs ar silpni žmonės lietuvių literatūros kūrinių veikėjai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Stiprybė dažnai laikoma viena iš didžiausių žmogaus siekiamybių. Visi norime būti nepalaužiami, nuolat gyventi pusiausvyroje su pasauliu ir savimi bei visada surasti jėgų vis didesniems ir didesniems gyvenimo tikslams. Surasti įkvėpimo ir perimti tam tikrus elgesio modelius bei filosofiją galima ne iš ko kito, o iš lietuvių literatūros klasikų kuriamų…


Moters paveikslas Žemaitės ir Sofoklio kūriniuose. – 10 klasės (PUPP)

Moters paveikslas nėra labai dažna tema literatūroje. Dažnai vyrai rašytojai vaizduoja pagrindinius veikėjus vyrus, kuriems yra suteikiamos herojiškos savybės ir vertybės. Dažnai moters paveikslas yra gana skurdus – ji yra vaizduojama kaip namų šeimininkė, vaikų ugdytoja, kuri simbolizuoja tik šeimos vertybes. Tačiau kūriniuose yra vaizduojamos ir kitokios moterys. Šiame kalbėjime…


Kokį lietuvės moters paveikslą kuria įvairūs rašytojai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Palyginkite, kaip lietuvės moters paveikslą kuria įvairūs rašytojai? Moters vaidmuo kalbėjimas. Moters paveikslas kalbėjimas. Įvairūs rašytojai savo įvairiuose kūriniuose pateikia labai daug įvairių paveikslų. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, daugiausiai orientuojamasi į lietuvės moters paveikslą bei koks jis yra. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais kūriniais, pasakojama, kokia yra lietuvė…


Meilės ir pareigos tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Turbūt niekieno nenustebinsime pasakydami, kad meilę daugelis vadina pačiu gražiausiu jausmu visoje žemėje ir tauriausia būsena, kokią tik gali pasiekti žmogus. Meilę norisi pajausti, o panirus į šį jausmą norisi dalintis gėriu su savo meilės objektu ir visu pasauliu. Kalboje aptariama, kaip trijų skirtingų autorių kūryboje meilė persipina su pareiga…


Tarmės bendrinės kalbos giminingumo kalbos šaltinis. Tarmių atspindžiai lietuvių grožinėje literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Tarmių yra pačių įvairiausių, ypač atskleidžiamų grožinėje literatūroje, kurios yra giminingos bendrinei kalbai. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje yra aptariami tam tikrų tarmių atspindžiai grožinės literatūros kūriniuose, kaip Kristijono Donelaičio didaktinė poema „Metai“ ar Žemaitės kūrinys „Marti“. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo klausimus. Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“…


Tradicijos 20 amžiaus literatūroje. Kalbėjimas apie tradicijas 20 amžiaus literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

XX a. literatūra – klasikinė literatūra, kuriai priklauso ypač daug tradicijų, kuriomis buvo remtasi. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje akcentuojamos vienos pagrindinių XX a. lietuvių literatūros tradicijų, kurios pagrindžiamos konkrečiais to meto kūriniais. Atskleidžiant svarbiausias to meto literatūrines tradicijas taip pat aptariama, kuo tos tradicijos yra ypatingos bei kokia jų prasmė.…


Du požiūriai į gyvenimą Žemaitės apsakyme „Marti“. – 10 klasės (PUPP)

Žemaitė 1896 m. išleido tikriausiai žymiausią savo kūrinį – apsakymą „Marti“. Tai unikalus Žemaitės kūrinys, kuriame susiduria dvi moterys – Katrė ir Vingienė. Tačiau judviejų požiūris į gyvenimą yra pernelyg skirtingas. Tad kokie tie du šių moterų požiūriai į gyvenimą atsiskleidžia kūrinyje, kokiais principais jie parodomi, plačiau aptariama šiame kalbėjimo…


Kodėl svarbu ginti savo tiesą? – 10 klasės (PUPP)

Ginti savo paties tiesą – labai svarbu. Juk apgindamas savo tiesą žmogus kovoja ir įrodo savo vertę. Tačiau tai ne vienintelė savo tiesos gynimo reikšmė. Todėl plačiau ši savo tiesos gynimo svarbos idėją plėtojama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis tokių rašytojų, kaip Sofoklis, Migelis de Servantesas ir Žemaitė, kūriniais. Prie kiekvieno…


Ar žmogus gali pasipriešinti likimui? Šiuolaikiniai Prometėjai ir Sizifai. – 10 klasės (PUPP)

Kiekvienas žmogus turi likimą ir kiekvieno žmogaus likimas yra unikalus. Tačiau likimas veikia taip, kad arba jam per didelę sėkmę bus pasipriešinta ir likimą bus galima pakeisti, arba to likimo vis tik nebus įmanoma pakeisti dėl tam tikrų svarių priežasčių. Tad ar galima pasipriešinti likimui, yra kalbama šioje kalboje, remiantis…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?