Potemes.lt | 10 klasės (PUPP) ir 12 klasės (VBE) kalbėjimo potemės
„Rekomenduoju visiems, tikrai verta pirkti ir nėra brangu. Darbas tikrai vertas dvyliktoko darbo. Profesonaliai prašytas, pilnai išplėtotos mintys. :)“ -
Edvinas N.
Kaip pilietiškumas reiškiasi skirtingų laikotarpių Lietuvos literatūroje? Literatūra (Kultūra), 20
Valstybės gerovę garantuoja ne gamtiniai ištekliai ar patogus teritorijos išsidėstymas, o būtent tos šalies visuomenės pilietiškumas. Pasaulyje gausu pavyzdžių, kurie patvirtina šią mintį. Galime atkreipti dėmesį į vieną iš labiausiai išsivysčiusią pasaulio šalį, Japoniją. Ši šalis neturi gamtinių išteklių, todėl viską ko reikia, atsigabena iš svetur, tačiau Japonijos žmonių pilietiškumas leidžia jai būti sėkmingiausių valstybių tarpe. Taigi, pilietiškumo svarba yra nenuginčajama ,todėl yra verta panagrinėti pilietiškumo apraiškas ir mūsų šalies visuomenėje.  Be abejonės, literatūra suteikia unikalią galimybę menininkams išreikšti savo jausmus per žodį, kuris gali pasiekti ir mūsų...
Skaityti daugiau
12 klasės (VBE)
„Ten, kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla. Reikia didelių įtampų, grėsmių.“ (literatūrologė V. Daujotytė) Ar pritariate tokiai nuomonei? Literatūra (Kultūra), 28
Jeigu panagrinėsime mūsų istorijos dėsningumus bei raidą, pastebėsime, kad didžiausias menas iškyla neramiausiais laikais. Ar kada esame apie tai susimastę? Daugelis iš mūsų apie tai net nepagalvoja, tačiau dėsningumas aiškus. Didžiausi žmonijos atradimai, meno kūriniai ar asmenybės atsirado tada, kai to labiausiai reikėjo. Kas būtent daro įtaką tokiam sistemingam reikšmingiausių žmonijos įvykių bei giliausio meno susietumą? Užuominų į slypiantį atsakymą galime pradėti ieškoti mus supančioje, dvilypioje aplinkoje. Žmonių pasaulyje egzistuoja gėris ir blogis, šviesa ir tamsa, šaltis ir karštis, meilė ir nepykanta, gyvybė ir mirtis. Šį sąrašą galima tęsti iki begalybės ir būtent šiame sąraše glūdi siūlo galas, kuris nuvęs…
Skaityti daugiau
12 klasės (VBE)
Ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai? Literatūra (Kultūra), 22
Užduokime sau paprastą klausimą: ar mes pajųstume tikrąjį gyvenimo skonį, jei gyventume šalyje, kur materialinė gerovė yra užtikrinta visais atžvilgiais, tačiau moralinių vertybių niekas nepuoselėtų ? Matyt, kad ne, nes kas iš tų pinigų, jei dėl jų turėtum būti nuolat žeminamas, peikiamas ar išnaudojamas. Iš šio paprasto pavyzdžio akimirksniu išaiškėja vienas akivaizdus faktas - materialinė gerovė be moralinių vertybių nieko verta, nes nesugeba suteikti vidinės žmogaus harmonijos. Literatūra, kaip visuomonės aktualijų atspindys parodo mums vyraujančias žmonių vertybes. Rašytojai, būdami jautrios sielos, visuomet aktyviai bando parodyti taistytinus mūsų visuomenės bruožus. Todėl į klausimą, ar visuomenei reikalingi rašytojai moralistai, mano atsakymas -…
Skaityti daugiau
12 klasės (VBE)
Ar daugiakultūriškumas laikomas vertybe skirtingų epochų Lietuvos literatūroje? Literatūra (Kultūra), 17
Lietuva nuo pat sėnovės buvo daugybės kultūrų katilų, nes jau susidarius Lietuvos Didžiąjai kunigaikštystei, į šią valstybę įėjo ne vieną tauta. Tai būtų lietuviai, prūsai, baltarusai, ukrainiečiai, lenkų žemės ir t.t. Jeigu daugiakultūriškumas nebūtų laikomas Lietuvos tautos vertybę, turbūt LDK nebūtų išsiplėtusi iki vienos iš didžiausių Europos valstybių. Šis momentas yra svarbus tuom, kad daugelis baltarusų žemių Vytauto laikais prisijungdavo savo noru. Bėgant amžiams Lietuvos valstybė patyrė stiprių permainų, tačiau istoriškai susiklostęs požiūris į daugiakultūriškumą išliko. Tiesa, tam tikrose epochose, daugiakultūriškumas vertinimas buvo traktuojamas įvairiai. Norint išplėti šią temą, reiktų atsakyti...
Skaityti daugiau
12 klasės (VBE)
Ar pritartumėte nuomonei, kad meniniam talentui reikštis padeda savanoriška ar priverstinė emigracija, susidūrimai su svetimomis kultūromis? Literatūra (Kultūra), 30
Emigracija yra neišvengiamas kiekvienos tautos gyvenimo aspektas. Šį procesą galime laikyti neigiamu judėjimu, tačiau būtume neteisūs. Emigracija savyje turi ir daugelį teigiamų bruožų. Apie emigraciją arba tautų judėjimą istorijos tėkmėje yra kalbėta ne kartą ir ne du. Senovės Graikijos laikais į emigraciją buvo žiūrima atsargiai, su nepasitikėjimu. Toks požiūris suprantamas, nes tuometinės miestai-valstybės, taip vadinami poliai buvo valdomi tiesioginės demokratijos principais. Dalyvauti miesto valdyme galėjo dalyvauti tik piliečiai, o atvykėliai retai kada gaudavo balso teisę. Globalizacijos amžiuje situacija pasikeitė, valdymo santvarka taip pat pakito. Žmonės pradėjo nevaržomai judėti, bendrauti, dalytis patirtimi. Tiesa, kartais žmonių emigracija būdavo ir nesavananoriška, bet esmės…
Skaityti daugiau
12 klasės (VBE)
1 2 3 13
Google+