Doros samprata K.Donelaičio poemoje „Metai“

Dora – tai dorumas ir moralė, kuri nuo seno akcentuojama ir vertinama kaip žmogaus savybė. Dora gali būti siejama su įvairiais aspektais bei vertybėmis. Doros sampratą plėtoja ir lietuvių literatūros atstovai, o ši tema plačiai analizuojama bei nagrinėjama Kristijono Donelaičio didaktinėje poemoje „Metai“. Manoma, kad dorybė kyla iš žmogaus gerumo bei didelio siekio padėti kitiems ir juos remti sunkiu gyvenimo metu. Dorybė taip pat būna suvokiama kaip moralus ir žmogiškas elgesys, kuris sietinas kaip pagalba bėdos ištiktam žmogui, nuoširdus sąžiningumas, dosnumas, gerumas, rūpestis ir darbštumas. Tie žmonės, kurie dorai elgiasi visą savo gyvenimą, yra vertinami ir gerbiami – bei jie įgyja autoritetą kitų žmonių ar bendruomenės akyse. Senoji lietuvių literatūra ypač didelį dėmesį skiria būtent didaktikai – siekiui mokyti žmones doro ir teisingo gyvenimo. Vis dėlto, skirtingi skirtingų laikotarpių lietuvių rašytojai, iškelia skirtingus doro žmogaus aspektus. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama doro žmogaus samprata senojoje lietuvių literatūroje remiantis Kristijono Donelaičio didaktine poema „Metai“. Taigi, kokia ta doros samprata poemoje ,,Metai“?

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!