Vienišo žmogaus paveikslas lietuvių literatūroje.

Žymi XX a. pab. – XXI a. pradž. lietuvių prozininkė, eseistė, poetė bei dramaturgė Jurga Ivanauskaitė savo novelių knygoje, pavadinimu „Pakalnučių metai“ yra rašiusi: „Žmonės – vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet jų kamienai visada stovi atskirai. Visada.“. Būtent iš tokių talentingos rašytojos žodžių galima suprasti, jog nors ir žmogus gyvena tarp kitų, nuolat bendrauja, tai dar nereiškia, kad jis nesijaučia vienišas. Tad vienišas žmogus – tai nuo visų bent jau savo vidumi atsiskyręs individas. Todėl labai įdomu žvelgti į tokio individo paveikslą ir jį analizuoti. O kadangi lietuvių literatūros kūriniuose vienišų žmonių paveikslų yra apstu, šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai pateikiama, koks yra vienišo žmogaus paveikslas lietuvių literatūros kūriniuose. Taigi kalbėjime aptariami žymiausi lietuvių literatūros kūrinių veikėjų paveikslai, išskiriama, kokie charakteristikos bruožai priklauso vienišiems žmonėms bei pasakojama, kuo šie bruožai yra labai svarbūs.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!