XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios italų poeto, prozininko, moralės filosofo ir politinio mąstytojo Dantės Aligjerio poema „Dieviškoji komedija“ gali būti vadinama geriausiu šio rašytojo kūriniu. 1308 m. pradėtas rašyti ir tik 1321 m., dažnai dar yra vadinamas svarbiausiu Dantės gyvenimo kūriniu, kuriame didžiausias dėmesys teikiamas visoms svarbiausioms pomirtinio gyvenimo erdvėms, kurių samprata dažniausiai yra kiekvienam labai aiškiai suprantama. Šios erdvės yra pragaras, skaistykla ir rojus. Dažniausiai analizuojant kūrinį, kalbama tik apie pragarą, tačiau anapusinis gyvenimas rojuje, pavaizduotas Dantės Aligjerio kūrinyje, yra ne ką mažiau svarbus. Taigi šiame dešimtos klasės kalbos pavyzdyje dėmesys skiriamas anapusinio gyvenimo vaizdavimui, akcentuojamam poemoje. Remiantis „Dieviškosios komedijos“ siužetais bei detalėmis, argumentuotai išskiriama, kokios yra anapusinio gyvenimo erdvės, kokie yra jų skiriamieji ženklai, kaip suvokiami. Taip pat aiškinama, kokia vaizduojama toji anapusinio gyvenimo vieta.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
