Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Antanas Baranauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. Jurzdike, pietinėje Anykščių miesto dalyje. Antanas Baranauskas užaugo karališkųjų valstiečių šeimoje. Būdamas šešerių, 1841 m. pradėjo mokytis Ankyščių pradžios mokykloje. Čia jis mokėsi lenkų kalba. 1845 m. žiemos metu lankė parapišką rusišką pradžios mokyklą, kurioje atsiskleidė pirmieji ir itin ypatingi gabumai matematikos mokslams. Nuo 1848 m. baranauskas dirbo liokajumi Gelvonų klebonijoje. Jis tarnaudavo tuometiniam klebonui Jonui Danevičiui. Antano Baranausko šviesi nusimatė gana rami ir šviesi, tačiau būdamas geras savo tėvų sūnus, jis daug laiko praleisdavo ir tėvų ūkyje, kur atlikdavo svarbiausius ūkio darbus. 1851 m. Antanui Baranauskui buvo ypatingi. Tada jis pradėjo mokytis Rušiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Būtent būdamas šioje vietoje poetas parašė pirmuosius savo dvidešimt eilėraščių. Neapleisdamas savo gabumų ir darbo, nuo 1853 m. Baranauskas dirbo raštininko padėjėju tokiose vietose, kaip Vainutas, Raseiniai, Seda bei Skuodas. 1855 m. jis susipažino su ypatinga moterimi savo gyvenime – Karolina Praniauskaite. Ji šaltiniuose dažnai įvardijama kaip pirmoji lietuvių literatūroje žinoma moteris poetė. Tik jos dėka Baranauskas detaliai susipažino su lietuvių literatūra bei klasikine lenkų poezija. Antaną Baranauską tai žavėjo, kūrė jame pamatines vertybes, dėl kurių Karolinos Praniauskaitės brolis Otonas Praniauskas sudarė palankias sąlygas Antanui Baranauskui įstoti į Varnių kunigų seminariją 1858 m. Žemaičių vyskupija Baranauską išsiuntė į Sankt Peterburgą, kur jis mokėsi teologijos toliau dvasinėje akademijoje. Tai buvo tarsi nuopelnas už Baranausko gabumus dvasinėje srityje. 1861 m. balandžio mėn. Baranauskas buvo iškilmingai įšventintas į diakonus, o 1862 m. į kunigus. Baranauskas ir toliau kilo karjeros laiptais. 1864 m. Sankt Peterburge buvo paskirtas Dvasinės akademijos, kur mokėsi anksčiau, profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. Po metų dėl tam tikrų priežasčių buvo atšauktas iš pareigų, tad grįžo į Lietuvą. Čia jis toliau tęsė savo darbus, puoselėjo tikėjimo idėjas, tačiau žinoma, kad jau nuo pat 1884 iki 1900 Antanas Baranauskas intensyviai domėjosi ir matematika, tyrinėjo pirminių skaičių savybes ir kt. 1902 m. Antanas Baranauskas mirė Seinuose, Lenkijoje, kur buvo vyskupas.

Kūryba ir jos bruožai

Antano Baranausko kūryba yra ypatinga savo idėjomis. Labiausiai jos atsiskleidžia jo žymiausioje poemoje „Anykščių šilelis“. Būtent iš šio kūrinio galima spręsti apie Baranausko kūrybos idėjas ir bruožus. Taigi, pirmiausia, svarbu pabrėžti Baranausko norą parodyti tai, kad gamta nuo žmogaus yra neatsiejama. Jis tarsi bando iš naujo parodyti žmonėms gamtos reikšmę įvardindamas visus teigiamus dalykus gamtoje. Jo kūrybos tikslas – protestuoti prieš nacionalinę priespaudą, įtikinti žmogų, kad jis turi būti laisvas, mylėti gamtą, atsigręžti į senųjų dienų istoriją ir patirties semtis iš šios, kad ir toliau būtų galima gyventi darnoje bei harmonijoje. Baranauskas savo kūryboje subtiliai pabrėžia tokias vertybes, kaip ir jau paminėta gamta, dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys, bei tauta, kurios dalimis yra kiekvienas skaitantis Antano Baranausko kūrinius.

Kūrinių aprašymas

„Dainu dainelę“

 XIX a. vienas garsiausių Lietuvos poetų bei kalbininkų, Antanas Baranauskas 1857 m. parašė vieną pirmųjų lietuviškų eilėraščių, pavadinimu „Dainų dainelę“. Šis eilėraštis yra giliai įsirėžęs į lietuvių patriotų atmintį ir iki šiol esant progai yra cituojamas. Negana to, šis eilėraštis yra tapęs garsia XIX a. patriotine daina. Šis Antano Baranausko kūrinys įtaigiai ir skaitytojui suprantamai perteikia tautos svarbią istorinę patirtį, kuri sukaupta nuo pat gilios priešistorės iki šių dienų, kol buvo parašytas pats eilėraštis. Šį Baranausko eilėraštį galima traktuoti, kaip gana dramatišką ir kiek permainingą aprašytą laisvės gavimo proceso ciklą ar periodą nuo to meto, kada tauta buvo visiškai laisva, nepriklausoma ir nieko nevaržoma iki tol, kol tautos gyvenime pasirodė žiaurioji vergija, supančiojusi žmones ir įstačiusi į tam tikrus rėmus, kurie verste vertė kurti ir puoselėti didžiausias viltis bei planus, siekiant tą brangią laisvę atgauti ir niekad nebepaleisti. Eilėraštis persmelktas ir kitų ideologų idėjų, pavyzdžiui Simono Daukanto idėjų iš garsiojo jo kūrinio „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, kuris buvo parašytas 1845 m. Jaučiamas labai stiprus šio kūrinio poveikis, kuris reiškiasi per prizmę, kurioje tautos didi istorinė patirtis yra apibūdinama ir įprasminama kaip akivaizdus laisvės siekis. Čia svarbus ir paties eilėraščio kalbantysis, kuris prisidengia romantinio baltų dvasininko, žynio ar dar kitaip – pranašo „vaidilos“ kaukę. Ja prisidengus pasakojama istorija, kuri gretinama su svarbia žodine tradicija, nuodugniai galinčia perteikti išmintį, svarbiausius pamokymus. Šiuo atveju atsisakoma idėjos pasakoti mokslines tiesas. Tad būtent tokiu būdu Antanas Baranauskas savo garsiajame eilėraštyje tęsė svarbų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinį pasakojimą, kuriame pabrėžė svarbias Vakarų pasaulio vertybes ir laisvės, kaip svarbiausios vertybės, idėjai suteikė svarbių romantinių akcentų. Laisvės idėja kūrinyje skirstoma į tam tikras kategorijas, kuriose išryškėja pilietiškumas ar net religiniai motyvai, kurie traktuojami kaip dvasinę laisvę suteikiantis ir puoselėjantis žmogui reikalingas tiesos pažinimas ar netgi Dievo malonės apraiškos itin žemiško ir paprasto žmogaus tokiame pačiame paprastame pasaulyje. Antano Baranausko eilėraštyje taip pat tauta parodoma besikurianti iš jau minėtos itin svarbios istorinės patirties, kuri susijusi su žmogaus ir Dievo veikimo laiku bei vieta, kuri susijusi su gamtinio kraštovaizdžio gyvybine ir labai svarbia energija. Taip tarsi pabrėžiama gamtinio kraštovaizdžio ir tautos charakterio sąsaja, kurios idėja Baranauskas dar vėliau išplėtojo kitame savo žinomame kūrinyje pavadinimu „Anykščių šilelis“.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kas žmogų įkvepia kurti? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kūryba – tai be jokios abejones tikrai kiekvienam puikiai žinomas procesas, kuris dažniausiai yra priskiriamas menininkams arba prijaučiantiems meną žmonėms. Nors, iš tiesų, kurti gali kiekvienas ir tai yra įmanoma daryti kasdienybėje, nesvarbu, kad ir kokie kūrybiniai procesai tai bebūtų. Tai reiškia, kad kūryba gali užsiimti kiekvienas žmogus, tačiau…


Kaip literatūroje vaizduojamas kūrybos procesas? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Sakoma, kad kūryba – tai yra vienas prasmingiausių dalykų gyvenime. Juk kurdamas žmogus ir visapusiškai atsiduodamas kūrybiniam procesui, duoda kelią naujovėms ir sukuria meną, galintį ne vien įprasminti stipriausius ir giliausius kuriančio žmogaus jausmus, bet ir įkvėpti kitus, kurie regi ir bando analizuoti tą meną. Todėl kūrybą daugelis vertina…


Kalno įvaizdis įvairių laikotarpių lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Įvairiais laikotarpiais, patys įvairiausi lietuvių literatūros rašytojai kūrė kūrinius pasakodami savas istorijas, išgyvenimus, mintis bei idėjas, kurios taip pat buvo perkeliamos ir į fikcinius kūrinius, nebūtinai pagrįstus tiesa. Tokie kūriniai buvo rašytojų minčių ir išminties atspindys. Tačiau tokiuose kūriniuose galima įžvelgti ir tam tikrų interpretacijų, nes daugelis literatūros rašytojų…


Požiūris į tautos ir valstybės istoriją lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvos valstybė, susikūrusi viduramžių pabaigoje, išliko vienintelė pagoniška valstybė iki pat XIVa. pabaigos. Su nauja religija atkeliavo raštas, skaitymas ir rašymas, tačiau lietuvių kalbos padėtis pagerėjo tik XVIa., kai buvo sukurta pirmoji knyga lietuvių kalba. XVIa. antroje pusėje Lietuva sukuria bendrą valstybę su Lenkija taip siekdama apsisaugoti nuo vis…


Kas padeda jaunam žmogui keistis? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kiekvieno žmogaus pasaulis prasideda nuo jo paties pastangų, siekių, stiprybės, požiūrio bei įsitikinimų, susikurtų idealų. Visa tai formuoja asmens ateitį, charakterį. Ypač reikšmingus pasirinkimus turi priimti jauni žmonės, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis. Jie blaškosi po pasaulį, ieško savojo „aš“, kartais nori pasikeisti, taip pat pajausti pilnatvę. Lietuvių…


Miškas ir lietuvis literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Galima drąsiai sakyti, jog jau nuo pat pačių seniausių laikų lietuviai turėjo pačius svarbiausius savo gyvenime dalykus ir vienas tų svarbiausių dalykų, be jokios abejonės, buvo būtent gamta. Lietuviui gamta arba, šiuo atveju, miškas – buvo visomis prasmėmis ypatinga erdvė, kuri savaime keldavo žmogui neapsakomai gerus ir pozityvius vidinius…


Žmogus ir gamtos ryšys literatūroje. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Jau nuo pat seniausių laikų yra matoma, kad žmogus dažnu atveju savo laiką leidžia gamtoje. Tad gamta žmogui – tai yra tarsi antrieji namai, kuriuose žmogaus buvimas gali įprasminti mintį, jog žmogus ir gamta – tai du neatskiriami objektai, nes dažnas žino, kad dėl žmogaus buvimo gamtoje, tiek gamta…


Maištas kaip naujo pasaulio kūrimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: F.Dostojevskis yra teigęs, jog „Yra trys jėgos, tik trys vienintelės jėgos pasaulyje, kurios gali amžinai įveikti ir sužavėti šitų mažajėgių maištininkų sąžinę jų pačių laimei, – tos jėgos: stebuklas, paslaptis, ir autoritetas.“ Maištas – tai būdas kovoti su senomis taisyklėmis, tradicijomis ir draudimais. Maištas dažnai kyla tarp jaunų žmonių,…


Ilgesys ir kančia kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Nick Donelly yra teigęs, kad “Kančia … pati nepadaro mūsų gerų, bet leidžia mums tapti geresniais nei esame. ” Ilgesys ir kančia yra du skausmingi jausmai, kuriuos tenka patirti kiekvienam žmogui. Dažnai žmonės ką nors praranda – artimuosius, draugus, mylimuosius, savo sveikatą, namus, ar juos ištinka siaubingos nelaimės ar…


Netekties tema literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Žymus XIX a. pab. – XX a. pradž. vokiečių – šveicarų poetas bei dailininkas Hermanas Hesė kartą yra pasakęs: „Kai dingsta kas nors brangaus ir nepakeičiamo, jaučiamės lyg pabudę iš sapno.“. Tad būtent tokie rašytojo žodžiai puikiai apibūdina netekties jausmą, kadangi netektis – tai praradimas, kuris, savaime suprantama, kad…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?