Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Antanas Baranauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. Jurzdike, pietinėje Anykščių miesto dalyje. Antanas Baranauskas užaugo karališkųjų valstiečių šeimoje. Būdamas šešerių, 1841 m. pradėjo mokytis Ankyščių pradžios mokykloje. Čia jis mokėsi lenkų kalba. 1845 m. žiemos metu lankė parapišką rusišką pradžios mokyklą, kurioje atsiskleidė pirmieji ir itin ypatingi gabumai matematikos mokslams. Nuo 1848 m. baranauskas dirbo liokajumi Gelvonų klebonijoje. Jis tarnaudavo tuometiniam klebonui Jonui Danevičiui. Antano Baranausko šviesi nusimatė gana rami ir šviesi, tačiau būdamas geras savo tėvų sūnus, jis daug laiko praleisdavo ir tėvų ūkyje, kur atlikdavo svarbiausius ūkio darbus. 1851 m. Antanui Baranauskui buvo ypatingi. Tada jis pradėjo mokytis Rušiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Būtent būdamas šioje vietoje poetas parašė pirmuosius savo dvidešimt eilėraščių. Neapleisdamas savo gabumų ir darbo, nuo 1853 m. Baranauskas dirbo raštininko padėjėju tokiose vietose, kaip Vainutas, Raseiniai, Seda bei Skuodas. 1855 m. jis susipažino su ypatinga moterimi savo gyvenime – Karolina Praniauskaite. Ji šaltiniuose dažnai įvardijama kaip pirmoji lietuvių literatūroje žinoma moteris poetė. Tik jos dėka Baranauskas detaliai susipažino su lietuvių literatūra bei klasikine lenkų poezija. Antaną Baranauską tai žavėjo, kūrė jame pamatines vertybes, dėl kurių Karolinos Praniauskaitės brolis Otonas Praniauskas sudarė palankias sąlygas Antanui Baranauskui įstoti į Varnių kunigų seminariją 1858 m. Žemaičių vyskupija Baranauską išsiuntė į Sankt Peterburgą, kur jis mokėsi teologijos toliau dvasinėje akademijoje. Tai buvo tarsi nuopelnas už Baranausko gabumus dvasinėje srityje. 1861 m. balandžio mėn. Baranauskas buvo iškilmingai įšventintas į diakonus, o 1862 m. į kunigus. Baranauskas ir toliau kilo karjeros laiptais. 1864 m. Sankt Peterburge buvo paskirtas Dvasinės akademijos, kur mokėsi anksčiau, profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. Po metų dėl tam tikrų priežasčių buvo atšauktas iš pareigų, tad grįžo į Lietuvą. Čia jis toliau tęsė savo darbus, puoselėjo tikėjimo idėjas, tačiau žinoma, kad jau nuo pat 1884 iki 1900 Antanas Baranauskas intensyviai domėjosi ir matematika, tyrinėjo pirminių skaičių savybes ir kt. 1902 m. Antanas Baranauskas mirė Seinuose, Lenkijoje, kur buvo vyskupas.

Kūryba ir jos bruožai

Antano Baranausko kūryba yra ypatinga savo idėjomis. Labiausiai jos atsiskleidžia jo žymiausioje poemoje „Anykščių šilelis“. Būtent iš šio kūrinio galima spręsti apie Baranausko kūrybos idėjas ir bruožus. Taigi, pirmiausia, svarbu pabrėžti Baranausko norą parodyti tai, kad gamta nuo žmogaus yra neatsiejama. Jis tarsi bando iš naujo parodyti žmonėms gamtos reikšmę įvardindamas visus teigiamus dalykus gamtoje. Jo kūrybos tikslas – protestuoti prieš nacionalinę priespaudą, įtikinti žmogų, kad jis turi būti laisvas, mylėti gamtą, atsigręžti į senųjų dienų istoriją ir patirties semtis iš šios, kad ir toliau būtų galima gyventi darnoje bei harmonijoje. Baranauskas savo kūryboje subtiliai pabrėžia tokias vertybes, kaip ir jau paminėta gamta, dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys, bei tauta, kurios dalimis yra kiekvienas skaitantis Antano Baranausko kūrinius.

Kūrinių aprašymas

„Dainu dainelę“

 XIX a. vienas garsiausių Lietuvos poetų bei kalbininkų, Antanas Baranauskas 1857 m. parašė vieną pirmųjų lietuviškų eilėraščių, pavadinimu „Dainų dainelę“. Šis eilėraštis yra giliai įsirėžęs į lietuvių patriotų atmintį ir iki šiol esant progai yra cituojamas. Negana to, šis eilėraštis yra tapęs garsia XIX a. patriotine daina. Šis Antano Baranausko kūrinys įtaigiai ir skaitytojui suprantamai perteikia tautos svarbią istorinę patirtį, kuri sukaupta nuo pat gilios priešistorės iki šių dienų, kol buvo parašytas pats eilėraštis. Šį Baranausko eilėraštį galima traktuoti, kaip gana dramatišką ir kiek permainingą aprašytą laisvės gavimo proceso ciklą ar periodą nuo to meto, kada tauta buvo visiškai laisva, nepriklausoma ir nieko nevaržoma iki tol, kol tautos gyvenime pasirodė žiaurioji vergija, supančiojusi žmones ir įstačiusi į tam tikrus rėmus, kurie verste vertė kurti ir puoselėti didžiausias viltis bei planus, siekiant tą brangią laisvę atgauti ir niekad nebepaleisti. Eilėraštis persmelktas ir kitų ideologų idėjų, pavyzdžiui Simono Daukanto idėjų iš garsiojo jo kūrinio „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, kuris buvo parašytas 1845 m. Jaučiamas labai stiprus šio kūrinio poveikis, kuris reiškiasi per prizmę, kurioje tautos didi istorinė patirtis yra apibūdinama ir įprasminama kaip akivaizdus laisvės siekis. Čia svarbus ir paties eilėraščio kalbantysis, kuris prisidengia romantinio baltų dvasininko, žynio ar dar kitaip – pranašo „vaidilos“ kaukę. Ja prisidengus pasakojama istorija, kuri gretinama su svarbia žodine tradicija, nuodugniai galinčia perteikti išmintį, svarbiausius pamokymus. Šiuo atveju atsisakoma idėjos pasakoti mokslines tiesas. Tad būtent tokiu būdu Antanas Baranauskas savo garsiajame eilėraštyje tęsė svarbų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinį pasakojimą, kuriame pabrėžė svarbias Vakarų pasaulio vertybes ir laisvės, kaip svarbiausios vertybės, idėjai suteikė svarbių romantinių akcentų. Laisvės idėja kūrinyje skirstoma į tam tikras kategorijas, kuriose išryškėja pilietiškumas ar net religiniai motyvai, kurie traktuojami kaip dvasinę laisvę suteikiantis ir puoselėjantis žmogui reikalingas tiesos pažinimas ar netgi Dievo malonės apraiškos itin žemiško ir paprasto žmogaus tokiame pačiame paprastame pasaulyje. Antano Baranausko eilėraštyje taip pat tauta parodoma besikurianti iš jau minėtos itin svarbios istorinės patirties, kuri susijusi su žmogaus ir Dievo veikimo laiku bei vieta, kuri susijusi su gamtinio kraštovaizdžio gyvybine ir labai svarbia energija. Taip tarsi pabrėžiama gamtinio kraštovaizdžio ir tautos charakterio sąsaja, kurios idėja Baranauskas dar vėliau išplėtojo kitame savo žinomame kūrinyje pavadinimu „Anykščių šilelis“.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Antanas Baranauskas
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Žmogaus ir gamtos ryšys praeityje ir šiandien lietuvių literatūroje.

Apie žmogaus ir gamtos ryšį literatūroje rašoma nuo seniausių laikų. Lietuvis vaizduojamas kaip miškų, girių vaikas, labai susijęs su agrarine kultūra. Kaip rodo Antano Baranausko poema „Anykščių šilelis“, lietuviui miškas yra tokia vieta, kurioje jis nuramina sielą. O štai Mariaus Katiliškio romane vaizduojamas miškas ir žmogus yra susiję tiesiogiai –…


Lietuvos peizažas skirtingų epochų kūriniuose.

Lietuva yra nedidelė, tačiau graži šalis, nuo seno garsėjusi tamsiomis giriomis ir tankiais miškais. Nors Lietuvos gamta keitėsi daugybę kartų per šimtus metų, tačiau Lietuvos gamta vis vien išliko graži. Šalis turtinga miškų, upių ir ežerų. Šie Lietuvos gamtos įvaizdžiai dažnai buvo įkvėpimo šaltinis lietuvių rašytojams. Tačiau skirtingose epochose Lietuvos…


Gamtos vaizdavimas lietuvių literatūroje

Nuo seniausių laikų gamta buvo labai svarbi žmogui. Žmogus gamtoje galėjo rasti tai, ko jam reikia – ramybę, harmoniją, grožį, paguodą bei panašius aspektus. Dažnai tik gamtoje žmogus jausdavosi laisvas ir pilnavertis, nes joje atrasdavo ir savo kūrybines galias, galėdavo suprasti savo mintis bei jausmus. Gamta žmogui suteikė kur kas…


Lietuvių literatūros kūrėjai – dvasininkai.

Pasaulyje galima sutikti labai daug įvairių žmonių, kurie gyvenime užsiima įvairiausiomis veiklomis. Taip yra ir su rašytojais. Lietuvių literatūros kūrėjų Lietuvoje buvo daug, tačiau keletas iš jų turėjo neeilinę profesiją. Jie buvo dvasininkai. Paprastai rašytojai gyvenime užsiimdavo kitokia veikla. Tačiau nepaisant visko rašytojai dvasininkai buvo labai gilios pasaulėjautos žmonės, jie…


Gamtos ir žmogaus ryšys lietuvių literatūroje.

Gamta – įkvėpimo šaltinis. Lietuvių literatūroje labai glaudžiai ir išsamiai aprašomas žmogaus ryšys su gamta. Individas gamtoje randa pilnavertišką ramybę, sielos atgaivą bei paguodą. Gamtoje išsakomi išgyvenimai, emocijos, jausmai. Gamta kupina gėrybių, kurias suteikia žmogui. Lietuvių literatūroje esti ir tokių aprašymų, kuriuose gamta siejama su viso krašto, su baudžiavinio išnaudojimo…


Antano Baranausko kūrybos stiliaus ypatybės.

Antano Baranausko asmenybė labai reikšminga lietuvių literatūros dalyje. Ši didelių siekių asmenybė parašė romantinę poemą, kuri yra laikoma lietuvių literatūros klasika – „Anykščių šilelis“, kurioje apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas to laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Apdainuodamas…


Gamta lietuvių literatūroje.

Rašytojas J. V. Gėtė yra pasakęs, kad mus supanti gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. Taip yra iš tikro. Gamta nuo seno žmogui buvo vienas svarbiausių gyvenime dalykų. Ji buvo glaudžiai susijusi su žmogaus gyvenimu ir jo gyvenimo ratu. Apskritai gamta žmogui suteikia daug gerų emocijų ir taip trūkstamos…


Tautosakos motyvai lietuvių literatūroje.

Kas yra tautosaka? Anot lietuvių kalbos žodyno, tai yra žodinė liaudies kūryba ar tiesiog kultūrinės informacijos visuma, apimanti pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan. Tautosakos motyvų dažnai randama ir lietuvių literatūroje. Tai šioje kalboje ir yra aptariama remiantis žinomiausiais…


Meilės tema lietuvių literatūroje

Kalboje, kurios potemė „Meilės tema lietuvių literatūroje“ yra kalbama apie tris pasirinktas meilės kryptis – meilę tėvynei, meilę gamtai ir meilę žmogui. Vyro ir moters meilė taip pat yra aptariama. Kalboje pateikiant argumentus yra remiamasi lietuvių literatūroje ryškią žymę meilės tematika palikusiais kūriniais, tokiais kaip „Anykščių šilelis“, „Altorių šešėly“. Taip…


Šiuolaikinis žmogaus dvasinės paspirties šaltinis lietuvių literatūroje.

„Mes esame miško tauta, todėl gamtos ritmas mums yra savas“ (A. Maceina). Gamta yra žmogaus gyvenimo mokytoja, todėl ji labai svarbi. Kai asmuo patenka į sumaištį, atsiduria sudėtingų apsisprendimų kryžkelėj, kyla daug vidinių prieštaravimų ar tiesiog negali atrasti ramybės, įkvėpimo, nesulaukia palaikymo, negauna paskatinimo veikti ir nežino, ko griebtis, visada…


Žmogaus praradimai ir atramos dūžtančiame pasaulyje

Gyvenimas yra nenuspėjamas. Kasdien gali atsitikti vis kažkas naujo ir netikėto. Tai gali būti ir pakilimai, ir tam tikri nuosmukiai, kurie išbando žmogų, daro įtaką tam tikriems praradimams. Juos reikia kažkaip išgyventi, todėl tikriausiai ne veltui jaunasis rašytojas Vytautas Mačernis yra pasakęs, jog reikia mokėti gyventi ir dūžtančiose formose. Taigi,…


Kaip literatūra vaizduoja kintančius gamtos ir žmogaus ryšius?

Žymus senovės graikų filosofas Aristotelis teigė: „Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų“. Šie žodžiai labai prasmingi, nes parodo, kad pats žmogus renkasi, kokią asmenybę…


Žmogaus santykis su tėvyne Lietuvos literatūroje

Šioje kalboje nagrinėjamas žmogaus santykis su tėvyne lietuvių literatūroje. Galima pastebėti, jog šis santykis bėgant laikui kinta, priklausomai nuo istorinio laikotarpio. Tai labai plati tema, ją galima nagrinėti, pasitelkiant įvairių epochų kūrinius. Todėl pasirinktos dvi epochos – Romantizmas ir Modernizmas. Nagrinėjami šių epochų lietuvių literatūros kūriniai, kurie geriausiai iliustruoja, kaip…


Kodėl žmogui svarbi tėvynė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus turi tik vieną gimtąjį kraštą, tačiau žmogui dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą. Žmogus gali gyventi kitoje svetimoje šalyje, tačiau jo santykis su tėvyne vis vien išliks unikalus ir išskirtinis. Tėvynė yra pirmoji žmogaus mokytoja, kuri žmogui suteikia vertybes ir protėvių tradicijas. Žmogus, priimdamas gimtojo krašto vertybes ir…


Atminties galia lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie atminties galią lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Atmintis – tiek skausmas, tiek džiaugsmas. Žmogus gali prisiminti džiugius praeities įvykius, kurie jį skatins eiti pirmyn ir kurti. Tačiau atmintis taip pat gali saugoti ir skaudžius prisiminimus, traumas ar išgyvenimus, kurie kankina žmogų. Dėl skaudžių prisiminimų žmogus gali jaustis sugniuždytas. Atmintis yra galinga jėga, tūnanti kiekvieno žmogaus viduje, kuri…


Kodėl turėtume rūpintis gamta? Kalbėjimas apie gamtos svarbą lietuvių literatūroje. Žmogaus ir gamtos ryšis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gamta – tai jau nuo pat seniausių laikų be galo svarbus žmogaus gyvenimo faktorius. Iš to kyla klausimas, ar reikėtų ta gamta rūpintis. Na, o dar vėliau, klausiama, ar tikrai ir ką būtent reikėtų daryti, kad ja tinkamai pasirūpinti. Taigi, kodėl svarbu apsaugoti gamtą ir ja rūpintis. Taip pat, norime…


Miško tema lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie mišką lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Miškas – gamtos dovana. Lietuviams miškas yra nuo seno šventa ir sakrali vieta – pagonybės laikais šventosios girios ar šventieji miškai buvo garbinami ir saugomi. Pasikeitus religijai miškų garbinimas liovėsi, tačiau miškas vis vien išliko svarbi vieta lietuviui. Per daugybę amžių Lietuvos miškai vis keitėsi – buvo iškirsti ar sodinami…


Literatūra – istorinės praeities liudijimas. – 10 klasės (PUPP)

Literatūra kiekvieno žmogaus gyvenime užima didelę reikšmę. Ji turi ne tik estetinę funkciją, moko gyvenimiškų dalykų, bet taip pat literatūra yra istorinės praeities liudytoja. Istorinė praeitis padeda geriau pažinti savo tautą, valstybę. Valstybės ir jos istoriškumo tema yra viena iš pagrindinių literatūroje. Kartais tai, ko negali perteikti istoriniai šaltiniai, kitoms…


Kasdienybės grožis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie kasdienybės grožį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje kasdienybės grožis dažnu atveju siejamas su gamta ir vidinėmis būsenomis, įvairiomis jausenomis. Kasdienybė gali būti slegianti, tačiau būtina išmokti į ją pažvelgti su šypsena ir laimės pilnomis akimis, pasiduoti likimo nešamai srovei. Tiek žmogaus gyvenimas, tiek kasdienybė – jo asmenybės tobulėjimo pamatas, kuris turi būti didele vertybe. Taigi,…


Poetinės Lietuvos paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuva – tai mūsų tėvynė. Būtent Lietuva jau nuo seno yra didinga šalis, kuri verta didžiausių liaupsių ir geriausio vertinimo, todėl ne vienas rašytojas savo kūriniuose rinkosi kurti poetinį Lietuvos vaizdą, kuris atvaizduojamas per rašytojų tėvynės ilgesį, meilė, gamtos ir kultūros pajautas. Tad šioje kalboje remiantis garsiais lietuvių literatūros rašytojų…


Nostalgiška kelionė į praeitį lietuvių literatūros kūriniuose. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Nostalgiškumas, ko gero, yra būdingas beveik kiekvienam žmogui, nes kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime yra susidūręs su nostalgiška kelione į praeitį. Tad šioje kalboje yra kalbama apie tokias keliones, tik tiek, kad jos akcentuojamos per literatūrinius kūrinius. Todėl šioje kalboje jais remiantis, detalizuotai aptariama, kaip pasireiškia šis veiksnys ir kuo…


Ko lietuvis ieško gamtoje? Pateikite savo nuomonę, pagrįsdami ją lietuvių literatūros pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šioje kalboje yra daug šnekama apie gamtą ir ko joje ieško tikras lietuvis. Siekiant argumentuotai atsakyti į šį klausimą, remiamasi žymiausiais rašytojais ir jų kūriniais, kuriuose yra vaizduojamos gamtos detalės arba yra rašoma remiantis jomis. Būtent tai dėstymą padaro labai išsamų, todėl labai lengvai pagrindžiama pagrindinė kalbos mintis ir plėtojama idėja. Prie kiekvieno…


Miškas kaip įkvėpimo šaltinis. Pristatykite pasirinktus lietuvių rašytojus, kuriuos miškas įkvėpė kurti. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dažnai sakoma, kad žmogus yra gamtos kūrinys. Tai parodo, jog labai svarbus jų tarpusavio ryšys. Vienas žymiausių Lietuvos filosofų A. Maceina sakė: „Mes esame miško tauta, todėl gamtos ritmas mums yra savas“. Šie žodžiai įrodo, kaip glaudžiai esame susiję su mus supančia gamta ir verčia susimąstyti, ar žmonės tik naudojasi…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?