Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Antanas Baranauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. Jurzdike, pietinėje Anykščių miesto dalyje. Antanas Baranauskas užaugo karališkųjų valstiečių šeimoje. Būdamas šešerių, 1841 m. pradėjo mokytis Ankyščių pradžios mokykloje. Čia jis mokėsi lenkų kalba. 1845 m. žiemos metu lankė parapišką rusišką pradžios mokyklą, kurioje atsiskleidė pirmieji ir itin ypatingi gabumai matematikos mokslams. Nuo 1848 m. baranauskas dirbo liokajumi Gelvonų klebonijoje. Jis tarnaudavo tuometiniam klebonui Jonui Danevičiui. Antano Baranausko šviesi nusimatė gana rami ir šviesi, tačiau būdamas geras savo tėvų sūnus, jis daug laiko praleisdavo ir tėvų ūkyje, kur atlikdavo svarbiausius ūkio darbus. 1851 m. Antanui Baranauskui buvo ypatingi. Tada jis pradėjo mokytis Rušiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Būtent būdamas šioje vietoje poetas parašė pirmuosius savo dvidešimt eilėraščių. Neapleisdamas savo gabumų ir darbo, nuo 1853 m. Baranauskas dirbo raštininko padėjėju tokiose vietose, kaip Vainutas, Raseiniai, Seda bei Skuodas. 1855 m. jis susipažino su ypatinga moterimi savo gyvenime – Karolina Praniauskaite. Ji šaltiniuose dažnai įvardijama kaip pirmoji lietuvių literatūroje žinoma moteris poetė. Tik jos dėka Baranauskas detaliai susipažino su lietuvių literatūra bei klasikine lenkų poezija. Antaną Baranauską tai žavėjo, kūrė jame pamatines vertybes, dėl kurių Karolinos Praniauskaitės brolis Otonas Praniauskas sudarė palankias sąlygas Antanui Baranauskui įstoti į Varnių kunigų seminariją 1858 m. Žemaičių vyskupija Baranauską išsiuntė į Sankt Peterburgą, kur jis mokėsi teologijos toliau dvasinėje akademijoje. Tai buvo tarsi nuopelnas už Baranausko gabumus dvasinėje srityje. 1861 m. balandžio mėn. Baranauskas buvo iškilmingai įšventintas į diakonus, o 1862 m. į kunigus. Baranauskas ir toliau kilo karjeros laiptais. 1864 m. Sankt Peterburge buvo paskirtas Dvasinės akademijos, kur mokėsi anksčiau, profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. Po metų dėl tam tikrų priežasčių buvo atšauktas iš pareigų, tad grįžo į Lietuvą. Čia jis toliau tęsė savo darbus, puoselėjo tikėjimo idėjas, tačiau žinoma, kad jau nuo pat 1884 iki 1900 Antanas Baranauskas intensyviai domėjosi ir matematika, tyrinėjo pirminių skaičių savybes ir kt. 1902 m. Antanas Baranauskas mirė Seinuose, Lenkijoje, kur buvo vyskupas.

Kūryba ir jos bruožai

Antano Baranausko kūryba yra ypatinga savo idėjomis. Labiausiai jos atsiskleidžia jo žymiausioje poemoje „Anykščių šilelis“. Būtent iš šio kūrinio galima spręsti apie Baranausko kūrybos idėjas ir bruožus. Taigi, pirmiausia, svarbu pabrėžti Baranausko norą parodyti tai, kad gamta nuo žmogaus yra neatsiejama. Jis tarsi bando iš naujo parodyti žmonėms gamtos reikšmę įvardindamas visus teigiamus dalykus gamtoje. Jo kūrybos tikslas – protestuoti prieš nacionalinę priespaudą, įtikinti žmogų, kad jis turi būti laisvas, mylėti gamtą, atsigręžti į senųjų dienų istoriją ir patirties semtis iš šios, kad ir toliau būtų galima gyventi darnoje bei harmonijoje. Baranauskas savo kūryboje subtiliai pabrėžia tokias vertybes, kaip ir jau paminėta gamta, dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys, bei tauta, kurios dalimis yra kiekvienas skaitantis Antano Baranausko kūrinius.

Kūrinių aprašymas

„Dainu dainelę“

 XIX a. vienas garsiausių Lietuvos poetų bei kalbininkų, Antanas Baranauskas 1857 m. parašė vieną pirmųjų lietuviškų eilėraščių, pavadinimu „Dainų dainelę“. Šis eilėraštis yra giliai įsirėžęs į lietuvių patriotų atmintį ir iki šiol esant progai yra cituojamas. Negana to, šis eilėraštis yra tapęs garsia XIX a. patriotine daina. Šis Antano Baranausko kūrinys įtaigiai ir skaitytojui suprantamai perteikia tautos svarbią istorinę patirtį, kuri sukaupta nuo pat gilios priešistorės iki šių dienų, kol buvo parašytas pats eilėraštis. Šį Baranausko eilėraštį galima traktuoti, kaip gana dramatišką ir kiek permainingą aprašytą laisvės gavimo proceso ciklą ar periodą nuo to meto, kada tauta buvo visiškai laisva, nepriklausoma ir nieko nevaržoma iki tol, kol tautos gyvenime pasirodė žiaurioji vergija, supančiojusi žmones ir įstačiusi į tam tikrus rėmus, kurie verste vertė kurti ir puoselėti didžiausias viltis bei planus, siekiant tą brangią laisvę atgauti ir niekad nebepaleisti. Eilėraštis persmelktas ir kitų ideologų idėjų, pavyzdžiui Simono Daukanto idėjų iš garsiojo jo kūrinio „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, kuris buvo parašytas 1845 m. Jaučiamas labai stiprus šio kūrinio poveikis, kuris reiškiasi per prizmę, kurioje tautos didi istorinė patirtis yra apibūdinama ir įprasminama kaip akivaizdus laisvės siekis. Čia svarbus ir paties eilėraščio kalbantysis, kuris prisidengia romantinio baltų dvasininko, žynio ar dar kitaip – pranašo „vaidilos“ kaukę. Ja prisidengus pasakojama istorija, kuri gretinama su svarbia žodine tradicija, nuodugniai galinčia perteikti išmintį, svarbiausius pamokymus. Šiuo atveju atsisakoma idėjos pasakoti mokslines tiesas. Tad būtent tokiu būdu Antanas Baranauskas savo garsiajame eilėraštyje tęsė svarbų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinį pasakojimą, kuriame pabrėžė svarbias Vakarų pasaulio vertybes ir laisvės, kaip svarbiausios vertybės, idėjai suteikė svarbių romantinių akcentų. Laisvės idėja kūrinyje skirstoma į tam tikras kategorijas, kuriose išryškėja pilietiškumas ar net religiniai motyvai, kurie traktuojami kaip dvasinę laisvę suteikiantis ir puoselėjantis žmogui reikalingas tiesos pažinimas ar netgi Dievo malonės apraiškos itin žemiško ir paprasto žmogaus tokiame pačiame paprastame pasaulyje. Antano Baranausko eilėraštyje taip pat tauta parodoma besikurianti iš jau minėtos itin svarbios istorinės patirties, kuri susijusi su žmogaus ir Dievo veikimo laiku bei vieta, kuri susijusi su gamtinio kraštovaizdžio gyvybine ir labai svarbia energija. Taip tarsi pabrėžiama gamtinio kraštovaizdžio ir tautos charakterio sąsaja, kurios idėja Baranauskas dar vėliau išplėtojo kitame savo žinomame kūrinyje pavadinimu „Anykščių šilelis“.

Konspektai





Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

A. Baranausko romantinėje poemoje „Anykščių šilelis“ miškas iškyla kaip Lietuvos metafora. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: Antanas Baranauskas – tai garsus XIX a. poetas, kuris geriausiai yra žinomas dėl savo romantinės poemos „Anykščių šilelis“. Tai dviejų dalių poema apie garsųjį Anykščių šilelį. Poemoje parodoma Anykščių šilelio erdvė, daug dėmesio skiriama kiekvienam šilelio gyviui aprašyti. Tai išsamus pasakojimas ir apie Anykščių šilelio istoriją. Tad perskaičius šį…


Gamtos tema lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūroje yra apstu pačių įvairiausių temų. Kiekviena jų – autentiška ir originali, nupasakojanti tai, kas svarbu lietuviui. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje yra aktualizuojama gamtos tema. Kaip ši tema yra atskleidžiama lietuvių literatūroje, analizuojama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis klasikiniais lietuvių literatūros kūriniais. Ilgas aprašymas: Lietuvių literatūra – tai…


Ko moko Lietuvių literatūra? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūra – unikalus ir autentiškas edukacinis šaltinis, kuriame pateikiamos pačios įvairiausios gyvenimiškos temos. Tad, akivaizdu, kad literatūra skaitytoją išmoko beveik visų gyvenimo paslapčių ir idėjų. Tad kokios jos, plačiau argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis klasikiniais lietuvių literatūros kūriniais ir jų siužetais. Ilgas aprašymas: Lietuvių literatūra –…


Gamtos grožis ir nauda žmogui lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Gamta – nuo seno svarbi lietuviui. Lietuviai nuo seno yra valstiečių tauta, tad jų gyvenimo ritmas ilgą laiką buvo priklausomas nuo gamtos ritmo, daugelis lietuvio vertybių susiformavo gamtos apsuptyje. Gamta padėdavo žmogui išgyventi ir suteikdavo ramybę. Dėl to gamta yra labai dažna tema lietuvių literatūroje – gamta yra įvairiai…


Ar kiekviena karta savaip perskaito istoriją? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Ar kiekviena karta supranta istoriją savaip? Aprašymas: Istorija – tai gyvenimo mokytoja. Istorija suteikia žinias apie praeitį, istorija moko žmogų, kaip viskas vyko praeityje, kad žmogus iš to galėtų mokytis ir kurti savo gyvenimą. Tačiau skirtingos kartos gyvena skirtingais laikmečiais – žmonės yra veikiami skirtingų madų, idealų, vertybių ir politikos.…


Gamtos grožio vaizdavimas Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. – 10 klasės (PUPP)

Trumpas aprašymas: Žmogus yra neatsiejamas nuo gamtos. Gamta žmogui nuo seno yra svarbi gyvenimo dalis, be kurios jis negalėtų gyventi. Dažnam žmogui gamta tampa įkvėpimo šaltiniu – tai ypač atsiskleidžia Romantizmo epochoje. Romantizmo rašytojai mėgo iškelti gamtą kaip didybės ir galybės simbolį. Daugelis lietuvių rašytojų-poetų XIXa. taip pat daug dėmesio…


Lietuvos kraštovaizdis XIXa. literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: XIXa. yra romantizmo epochos pradžia, kurioje užgimsta tautiškumo idėjos. Šios idėjos atkeliauja ir į Lietuvą – nors tuo metu Lietuva yra carinės Rusijos priespaudoje, o tautiškumą yra bandoma slopinti, tačiau rašytojai remiasi romantizmo idėjomis savo kūriniuose, kad palaikytų tautos dvasią. Romantizmas ypač išaukština gamtą – tad nenuostabu, kad…


Poetų ir kūrybos galios išaukštinimas romantizmo epochoje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Romantizmo epocha – tai viena gražiausių epochų lietuvių literatūroje, kada kūryboje buvo akcentuojami labai svarbūs žmogaus kasdienybei akcentai. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai kalbama apie poetų ir kūrybos galios išaukštinimas romantizmo epochoje, kalbama, kaip visa tai buvo reprezentuojama kūryboje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti šiuos priedus: išplėstinį planą; skaidres;…


Kaip knygų skaitymas paveikia mus ir mūsų gyvenimus? – 10 klasės (PUPP)

Trumpas aprašymas: Knygų skaitymas – tai vienas didžiausių ir svarbiausių malonumų, kuris yra žmogui neapsakomai naudingas. O šios naudos atvejų yra apstu. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais pavyzdžiais, pateikiami konkretūs atvejai, kurie išryškina knygų skaitymo poveikį mums ir mūsų gyvenimams. Ilgas aprašymas: Knygos įvairiuose šaltiniuose dažniausiai yra įvardijamos,…


Gimtosios kalbos reikšmės išaukštinimas tautinei savimonei stiprinti. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Tikrai nesuklysime lietuvių kalbą pavadindami vienu didžiausių mūsų tautos turtų. Nepaisant savo sudėtingumo bei subtilybių ir fakto, jog šia kalba visame pasaulyje kalba palyginus nedidelis skaičius žmonių, lietuvių kalba sugebėjo išlikti ir išlaikyti savo savitumą jau ne vieną šimtmetį. Galima teigti, kad prie mūsų gimtosios kalbos išlikimo ir puoselėjimo…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?