Antanas Baranauskas gimė 1835 m. Jurzdike, pietinėje Anykščių miesto dalyje. Antanas Baranauskas užaugo karališkųjų valstiečių šeimoje. Būdamas šešerių, 1841 m. pradėjo mokytis Ankyščių pradžios mokykloje. Čia jis mokėsi lenkų kalba. 1845 m. žiemos metu lankė parapišką rusišką pradžios mokyklą, kurioje atsiskleidė pirmieji ir itin ypatingi gabumai matematikos mokslams. Nuo 1848 m. baranauskas dirbo liokajumi Gelvonų klebonijoje. Jis tarnaudavo tuometiniam klebonui Jonui Danevičiui. Antano Baranausko šviesi nusimatė gana rami ir šviesi, tačiau būdamas geras savo tėvų sūnus, jis daug laiko praleisdavo ir tėvų ūkyje, kur atlikdavo svarbiausius ūkio darbus. 1851 m. Antanui Baranauskui buvo ypatingi. Tada jis pradėjo mokytis Rušiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Būtent būdamas šioje vietoje poetas parašė pirmuosius savo dvidešimt eilėraščių. Neapleisdamas savo gabumų ir darbo, nuo 1853 m. Baranauskas dirbo raštininko padėjėju tokiose vietose, kaip Vainutas, Raseiniai, Seda bei Skuodas. 1855 m. jis susipažino su ypatinga moterimi savo gyvenime – Karolina Praniauskaite. Ji šaltiniuose dažnai įvardijama kaip pirmoji lietuvių literatūroje žinoma moteris poetė. Tik jos dėka Baranauskas detaliai susipažino su lietuvių literatūra bei klasikine lenkų poezija. Antaną Baranauską tai žavėjo, kūrė jame pamatines vertybes, dėl kurių Karolinos Praniauskaitės brolis Otonas Praniauskas sudarė palankias sąlygas Antanui Baranauskui įstoti į Varnių kunigų seminariją 1858 m. Žemaičių vyskupija Baranauską išsiuntė į Sankt Peterburgą, kur jis mokėsi teologijos toliau dvasinėje akademijoje. Tai buvo tarsi nuopelnas už Baranausko gabumus dvasinėje srityje. 1861 m. balandžio mėn. Baranauskas buvo iškilmingai įšventintas į diakonus, o 1862 m. į kunigus. Baranauskas ir toliau kilo karjeros laiptais. 1864 m. Sankt Peterburge buvo paskirtas Dvasinės akademijos, kur mokėsi anksčiau, profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. Po metų dėl tam tikrų priežasčių buvo atšauktas iš pareigų, tad grįžo į Lietuvą. Čia jis toliau tęsė savo darbus, puoselėjo tikėjimo idėjas, tačiau žinoma, kad jau nuo pat 1884 iki 1900 Antanas Baranauskas intensyviai domėjosi ir matematika, tyrinėjo pirminių skaičių savybes ir kt. 1902 m. Antanas Baranauskas mirė Seinuose, Lenkijoje, kur buvo vyskupas.