Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Antanas Baranauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. Jurzdike, pietinėje Anykščių miesto dalyje. Antanas Baranauskas užaugo karališkųjų valstiečių šeimoje. Būdamas šešerių, 1841 m. pradėjo mokytis Ankyščių pradžios mokykloje. Čia jis mokėsi lenkų kalba. 1845 m. žiemos metu lankė parapišką rusišką pradžios mokyklą, kurioje atsiskleidė pirmieji ir itin ypatingi gabumai matematikos mokslams. Nuo 1848 m. baranauskas dirbo liokajumi Gelvonų klebonijoje. Jis tarnaudavo tuometiniam klebonui Jonui Danevičiui. Antano Baranausko šviesi nusimatė gana rami ir šviesi, tačiau būdamas geras savo tėvų sūnus, jis daug laiko praleisdavo ir tėvų ūkyje, kur atlikdavo svarbiausius ūkio darbus. 1851 m. Antanui Baranauskui buvo ypatingi. Tada jis pradėjo mokytis Rušiškių dvimetėje raštininkų mokykloje. Būtent būdamas šioje vietoje poetas parašė pirmuosius savo dvidešimt eilėraščių. Neapleisdamas savo gabumų ir darbo, nuo 1853 m. Baranauskas dirbo raštininko padėjėju tokiose vietose, kaip Vainutas, Raseiniai, Seda bei Skuodas. 1855 m. jis susipažino su ypatinga moterimi savo gyvenime – Karolina Praniauskaite. Ji šaltiniuose dažnai įvardijama kaip pirmoji lietuvių literatūroje žinoma moteris poetė. Tik jos dėka Baranauskas detaliai susipažino su lietuvių literatūra bei klasikine lenkų poezija. Antaną Baranauską tai žavėjo, kūrė jame pamatines vertybes, dėl kurių Karolinos Praniauskaitės brolis Otonas Praniauskas sudarė palankias sąlygas Antanui Baranauskui įstoti į Varnių kunigų seminariją 1858 m. Žemaičių vyskupija Baranauską išsiuntė į Sankt Peterburgą, kur jis mokėsi teologijos toliau dvasinėje akademijoje. Tai buvo tarsi nuopelnas už Baranausko gabumus dvasinėje srityje. 1861 m. balandžio mėn. Baranauskas buvo iškilmingai įšventintas į diakonus, o 1862 m. į kunigus. Baranauskas ir toliau kilo karjeros laiptais. 1864 m. Sankt Peterburge buvo paskirtas Dvasinės akademijos, kur mokėsi anksčiau, profesoriumi, pastoralinės teologijos dėstytoju. Po metų dėl tam tikrų priežasčių buvo atšauktas iš pareigų, tad grįžo į Lietuvą. Čia jis toliau tęsė savo darbus, puoselėjo tikėjimo idėjas, tačiau žinoma, kad jau nuo pat 1884 iki 1900 Antanas Baranauskas intensyviai domėjosi ir matematika, tyrinėjo pirminių skaičių savybes ir kt. 1902 m. Antanas Baranauskas mirė Seinuose, Lenkijoje, kur buvo vyskupas.

Kūryba ir jos bruožai

Antano Baranausko kūryba yra ypatinga savo idėjomis. Labiausiai jos atsiskleidžia jo žymiausioje poemoje „Anykščių šilelis“. Būtent iš šio kūrinio galima spręsti apie Baranausko kūrybos idėjas ir bruožus. Taigi, pirmiausia, svarbu pabrėžti Baranausko norą parodyti tai, kad gamta nuo žmogaus yra neatsiejama. Jis tarsi bando iš naujo parodyti žmonėms gamtos reikšmę įvardindamas visus teigiamus dalykus gamtoje. Jo kūrybos tikslas – protestuoti prieš nacionalinę priespaudą, įtikinti žmogų, kad jis turi būti laisvas, mylėti gamtą, atsigręžti į senųjų dienų istoriją ir patirties semtis iš šios, kad ir toliau būtų galima gyventi darnoje bei harmonijoje. Baranauskas savo kūryboje subtiliai pabrėžia tokias vertybes, kaip ir jau paminėta gamta, dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys, bei tauta, kurios dalimis yra kiekvienas skaitantis Antano Baranausko kūrinius.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kodėl žmogui svarbi tėvynė? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus turi tik vieną gimtąjį kraštą, tačiau žmogui dažnai būna sunku suvokti tėvynės svarbą. Žmogus gali gyventi kitoje svetimoje šalyje, tačiau jo santykis su tėvyne vis vien išliks unikalus ir išskirtinis. Tėvynė yra pirmoji žmogaus mokytoja, kuri žmogui suteikia vertybes ir protėvių tradicijas. Žmogus, priimdamas gimtojo krašto vertybes ir…


Atminties galia lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie atminties galią lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Atmintis – tiek skausmas, tiek džiaugsmas. Žmogus gali prisiminti džiugius praeities įvykius, kurie jį skatins eiti pirmyn ir kurti. Tačiau atmintis taip pat gali saugoti ir skaudžius prisiminimus, traumas ar išgyvenimus, kurie kankina žmogų. Dėl skaudžių prisiminimų žmogus gali jaustis sugniuždytas. Atmintis yra galinga jėga, tūnanti kiekvieno žmogaus viduje, kuri…


Kodėl turėtume rūpintis gamta? Kalbėjimas apie gamtos svarbą lietuvių literatūroje. Žmogaus ir gamtos ryšis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gamta – tai jau nuo pat seniausių laikų be galo svarbus žmogaus gyvenimo faktorius. Iš to kyla klausimas, ar reikėtų ta gamta rūpintis. Na, o dar vėliau, klausiama, ar tikrai ir ką būtent reikėtų daryti, kad ja tinkamai pasirūpinti. Taigi, kodėl svarbu apsaugoti gamtą ir ja rūpintis. Taip pat, norime…


Miško tema lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie mišką lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Miškas – gamtos dovana. Lietuviams miškas yra nuo seno šventa ir sakrali vieta – pagonybės laikais šventosios girios ar šventieji miškai buvo garbinami ir saugomi. Pasikeitus religijai miškų garbinimas liovėsi, tačiau miškas vis vien išliko svarbi vieta lietuviui. Per daugybę amžių Lietuvos miškai vis keitėsi – buvo iškirsti ar sodinami…


Literatūra – istorinės praeities liudijimas. – 10 klasės (PUPP)

Literatūra kiekvieno žmogaus gyvenime užima didelę reikšmę. Ji turi ne tik estetinę funkciją, moko gyvenimiškų dalykų, bet taip pat literatūra yra istorinės praeities liudytoja. Istorinė praeitis padeda geriau pažinti savo tautą, valstybę. Valstybės ir jos istoriškumo tema yra viena iš pagrindinių literatūroje. Kartais tai, ko negali perteikti istoriniai šaltiniai, kitoms…


Kasdienybės grožis lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie kasdienybės grožį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje kasdienybės grožis dažnu atveju siejamas su gamta ir vidinėmis būsenomis, įvairiomis jausenomis. Kasdienybė gali būti slegianti, tačiau būtina išmokti į ją pažvelgti su šypsena ir laimės pilnomis akimis, pasiduoti likimo nešamai srovei. Tiek žmogaus gyvenimas, tiek kasdienybė – jo asmenybės tobulėjimo pamatas, kuris turi būti didele vertybe. Taigi,…


Poetinės Lietuvos paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuva – tai mūsų tėvynė. Būtent Lietuva jau nuo seno yra didinga šalis, kuri verta didžiausių liaupsių ir geriausio vertinimo, todėl ne vienas rašytojas savo kūriniuose rinkosi kurti poetinį Lietuvos vaizdą, kuris atvaizduojamas per rašytojų tėvynės ilgesį, meilė, gamtos ir kultūros pajautas. Tad šioje kalboje remiantis garsiais lietuvių literatūros rašytojų…


Nostalgiška kelionė į praeitį lietuvių literatūros kūriniuose. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Nostalgiškumas, ko gero, yra būdingas beveik kiekvienam žmogui, nes kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime yra susidūręs su nostalgiška kelione į praeitį. Tad šioje kalboje yra kalbama apie tokias keliones, tik tiek, kad jos akcentuojamos per literatūrinius kūrinius. Todėl šioje kalboje jais remiantis, detalizuotai aptariama, kaip pasireiškia šis veiksnys ir kuo…


Ko lietuvis ieško gamtoje? Pateikite savo nuomonę, pagrįsdami ją lietuvių literatūros pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šioje kalboje yra daug šnekama apie gamtą ir ko joje ieško tikras lietuvis. Siekiant argumentuotai atsakyti į šį klausimą, remiamasi žymiausiais rašytojais ir jų kūriniais, kuriuose yra vaizduojamos gamtos detalės arba yra rašoma remiantis jomis. Būtent tai dėstymą padaro labai išsamų, todėl labai lengvai pagrindžiama pagrindinė kalbos mintis ir plėtojama idėja. Prie kiekvieno…


Miškas kaip įkvėpimo šaltinis. Pristatykite pasirinktus lietuvių rašytojus, kuriuos miškas įkvėpė kurti. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dažnai sakoma, kad žmogus yra gamtos kūrinys. Tai parodo, jog labai svarbus jų tarpusavio ryšys. Vienas žymiausių Lietuvos filosofų A. Maceina sakė: „Mes esame miško tauta, todėl gamtos ritmas mums yra savas“. Šie žodžiai įrodo, kaip glaudžiai esame susiję su mus supančia gamta ir verčia susimąstyti, ar žmonės tik naudojasi…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?