Trumpas aprašymas:
Dažnai sakoma, kad būti atlaidžiu, tai reiškia būti silpnu. Deja, tokia nuomonė klaidinga. Žvelgiant objektyviai, atlaidus žmogus savyje turi beprotiškai daug stiprybės ir svarbiausia, jog tai gali įrodyti ir literatūriniai kūriniai bei jų siužetai. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, nuodugniai išnagrinėjus atitinkamus literatūrinius kūrinius bei jų siužetus, argumentuotai pateikiama, kodėl atlaidumas nėra silpno, o kaip tik yra stipraus žmogaus savybė.
Ilgas aprašymas:
Atlaidumas – tai viena iš pagrindinių lietuvių literatūroje dažnai aptariamų krikščioniškųjų vertybių. Atlaidumo samprata grindžiama gebėjimu atleisti, nuoširdumu ir supratingumu, bet akivaizdu, kad atlaidumui propaguoti, reikia turėti atitinkamų vidinių savybių. Taigi vieni žmonės dažnai teigia, kad atlaidumo vertybę propaguojantis žmogus yra silpnas bei netgi visiškai neturintis savo nuomonės individas. Tačiau žvelgiant į atlaidumą ir jo pasireiškimą įvairiose gyvenimo situacijose objektyviai, ypatingai žvelgiant į literatūriniuose kūriniuose pateikiamus atvejus, galima sakyti, kad tokia nuomonė yra klaidinga, nes atlaidumas tikrai nėra silpno bei savo nuomonės neturinčio žmogaus bruožas. Taigi tokiu atveju, susidūrus su tokiomis atlaidumo suvokimo priešpriešomis, šiame kalbėjimo pavyzdyje pagrindinė užduotis yra išanalizuoti literatūrinius gyvenimiškus atvejus ir apsvarsčius juos, argumentuotai aptarti, ar vis dėlto atlaidumas yra silpno, ar stipraus žmogaus bruožas. Į šiuos klausimus atsakoma remiantis išsamia analize, kokiam tipui šis bruožas iš tikrųjų priklauso. Tai leidžia suprasti, kokio žmogaus tipų visuomenėje turime pagal jo pasirinkimus bei kaip apskritai atlaidumas, kaip tam tikras bruožas ar savybė veikia žmonių kasdienybėje.
Daugiau informacijos...