Tautą galima įvardinti kaip tam tikrą istoriškai susidariusią bendruomenę, kurią jungia bendri veiksniai, tokie kaip kultūra, kalba, žemė ir kt. Taigi tauta - tai mes. Tačiau būti tautos dalimi dažniausiai nereiškia, kad užtenka tik stebėti įvykius. Tautos dalimi esantis žmogus privalo aktyviai rūpintis tautos gerove, padėti jai, užtikrinti tautos ramų gyvenimą. Jeigu kiekvienas žmogus tautoje būtų aktyvesnis, tikėtina, kad jose neliktų susiskaldymo, pykčių ir kitokių nemalonių situacijų, kurios teršia tautos bendrą gyvenimą. Taigi senaisiais amžiais žmonės, gyvendami tautoje, aktyviai rūpinosi tautos gerove, gynė savo tautos interesus, o pačią tautą - aukštino. Dažniausiai kai ką nors žmogus gina ar aukština, tai siejama su dorovingu darbu, kuris atskleidžia žmogaus požiūrį. Tačiau ar tai galioja ir tautai? Ar tautos aukštinimas yra dorovė? Į šį svarbų klausimą yra atsakoma šiame dvyliktos klasės kalbos pavyzdyje. Jame, remiantis įvairiais literatūros kūriniais arba juose aprašytais herojų paveikslais, išsamiai aptariama, ar, vis dėlto, tautos aukštinimas gali būti vadinamas dorove.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
