Trumpas aprašymas:
Lietuviai, remiantis lietuvių autorių kūryba, yra patriotai. Kūryboje minima meilė savo kraštui, parodoma, jog Lietuva yra ginama ir gerbiama, labai stipriai vertinama, garbinama jos gamta. Žmogaus sąmonėje, vidiniame pasaulyje nuolatos turi būti meilė savo tėvynei, kurioje patirti pirmieji įspūdžiai ir pirmosios nuoskaudos. Lietuviai sunkųjį laikotarpį išgyveno kartu su prisiminimais apie savo šalį – Lietuvą. Taigi, lietuviai yra tikri savo gimtinės gynėjai.
Ilgas aprašymas:
Lietuva – mūsų tėvynė, o lietuviai – pati stipriausia, su ypatingai daug įvairiausių sunkumų susidūrusi, bet neabejotinai sugebėjusi atsilaikyti prieš priešus tauta, verta didžiausios meilės ir pagarbos. Atsilaikyti istorinių negandų momentais lietuvių tautai visada padėjo ne kokios nors ypatingos strategijos, bet būtent patriotiškumas, kuris anuomet buvo besąlygiškas. Žinoma, šiandien taip pat galima įžvelgti patriotų ir apskritai patriotiškumo apraiškų. Patriotiškumas neretai regimas sporte, kultūroje ir kt. panašiuose socialiniuose reiškiniuose. Patriotiškumas nesensta, bet paprasčiausiai kinta, įsiterpia į vis įvairesnes, šiuolaikiškesnes gyvenimo sritis, kurios artimos beveik kiekvienam. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje analizuojamas lietuvių patriotiškumas bei remiantis lietuvių literatūros kūriniais argumentuotai atsakoma į kylantį klausimą – ar lietuvių tauta – tai patriotų tauta. Taigi savaime suprantama, kalbėjimo pavyzdžio tema – tai patriotiškumo tema – lietuviams visados buvusi labai aktuali bei reikšminga tema, kuri pažymi lietuvių tautos šaknis, tvirtumą ir gebėjimą išlikti net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose, kuriose išsilaikyti reikalauja stiprybės. Na, o ta stiprybė šiuo atveju yra patriotiškumo pagrindas.
Daugiau informacijos...