Trumpas aprašymas: Lietuviai yra gana pesimistiška tauta. Šiai tautai neretai svarbus negatyvus požiūris į kiekvieną gyvenimo aspektą. Lietuviai mano, kad tautai išlikti nelemta. Tačiau kodėl taip yra? Kodėl manoma, kad lietuviai nebeturi kuo džiaugtis ir didžiuotis? Šioje kalboje apginama pozicija, teigianti, kad lietuviai visgi dar turi kuo didžiuotis. Ilgas aprašymas: Lietuvių tauta, nors nuo seno yra išties didinga, turinti ypatingą istoriją bei praeitį, turinti ypatingai gilias vertybes, kultūrą bei tradicijas, vis tik, yra labai pesimistiška tauta. Lietuviai dažnai teigia, kad gyvenimas Lietuvoje yra apgailėtinas ir negalintis nieko pasiūlyti. Todėl lietuviams patinka peikti tautą ir joje vykstančius procesus, kaip svarbiausią aspektą išskiriant tai, kad lietuviai neturi kuo didžiuotis. Tačiau pagalvojus racionaliai, būtent toks teiginys leidžia susimąstyti – ar tikrai? Ar lietuvių gyvenime nėra nieko, kuo būtų galima didžiuotis ir džiaugtis? Žvelgiant iš pesimistiškosios pusės – tikrai. Didžiavimasis yra sudėtingas ir labai pakilus jausmas. Tačiau žvelgiant iš optimistiškosios pusės, lietuviai tikrai turi nemažai dėl ko didžiuotis. Tačiau tokiu atveju reikia giliau apžvelgti, kuo lietuviai gali didžiuotis arba kuo lietuviams didžiuotis tikrai nėra. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje daugiausiai dėmesio kreipiama į lietuvių gyvenimą bei lietuvių tautos požiūrį, kad didžiuotis nėra kuo. Todėl argumentuotai atsakoma į klausimą – ar lietuvių tauta neturi kuo didžiuotis? Galbūt tai tik pramanas?
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
