Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui 🙂

Bronius Krivickas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Bronius Krivickas gimė 1919 m. Pervalkuose, Pasvalio valsčiuje. Baigė Biržų gimnaziją. Vėliau, 1938-1943 m. studijavo lietuvių literatūrą Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. Taip pat Bronius Krivickas aktyviai prisidėjo prie Putino globojamos literatų grupės veiklos. Taip pat lankė Vinco Mykolaičio – Putino globojamą „Šatrijos meno kuopą“ bei Balio Sruogos Teatro seminarą. Sunkiais 1938-1939 m. Krivickas redagavo žurnalą pavadinimu „Ateitis“ bei laikraštį „Studentų dienos“. 1944 m. įsidarbino žurnalo „Kūryba redakcijoje“ bei nuo rudens pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje, kurioje būdamas paauglys, kaip ir buvo minėta, mokėsi pats. Įvykiams pasisukus neigiama linkme, artėjant grėsmingui frontui bei gavus pirmuosius sovietų grasinimus trauktis, kol ne vėlu, Bronius Krivickas svarstė trauktis į Vakarus, tačiau vedamas savo tikrųjų jausmų tėvynei bei patriotizmo, 1945 m. įsijungė į partizanų būrį, kuriame ir toliau tęsė savo, kaip rašytojo veiklą. Jo partizanų padalinys veikė Nemunėlio Radviliškio apylinkėse bei Skaistkalnės miškuose. 1948-1949 m. Krivickas tapo partizanų būrio vado pavaduotoju. 1951-1952 m. priklausė svarbiam LLKS Rytų Lietuvos srities štabui. Jame būdamas jis buvo atsakingas už visuomeninę dalį, redagavo tuometinę partizanų spaudą. Bronius Krivickas žuvo 1952 m. rudenį, Raguvos miške, kai buvo išduotas KGB užverbuoto Aukštaitijos partizanų vado J. Kimšto – Žalgirio. Buvo palaidotas Putiliškiuose, Raguvos valsčiuje.

Kūryba ir jos bruožai

Krivickas partizanaudamas sūkūrė lyrinių eilėraščių, sonetų, satyrų. Jis daug vertė bei rašė publicistiką. Tad Broniaus Krivicko kūrybai ypač būdinga minties įtampa, klasikinių vertybių propagavimas, ką išties galima priskirti bendriems 1939-ųjų, t.y. karo meto poetikos bruožams. Krivicko kūryboje pabrėžiamas drąsumas, didvyriškumas, mirties nebijojimas, tad jo kūrybai būdingas herojiškumas. Jis ne tik išpažįsta svarbiausias vertybes, bet jų taip pat nuoširdžiai laikosi, stoja už jas į nuožmią kovą su galingu priešu. Kadangi Broniaus Krivicko kūryba susijusi su karo laikmečiu, jo eilėse randama labai daug partizaninio karo aspektų, kaip įtemptas slapstymasis bunkeriuose, artimų žmonių ir bendražygių mirtys bei svarbiausia – sau pasiliekamas paskutinis šovinys. Išryškėja monumentalumo bruožai. Jo kūriniuose įžvelgiama ir religinė tematika, kadangi ne viename eilėraštyje Krivickas užsimena apie Dievo rūstumą ar net žiaurumą, atsižvelgiant į tuo metu vykusius įvykius. Satyrose Krivickas demaskuoja tarybinio rėžimo tikrovę ir skleidžiamą propagandą.

Kūrinių aprašymai

„Kai kovoj kelies tu į ataką”

Tai 1951 m., prieš pat poeto mirtį parašytas eilėraštis, kuriame ryškiausiai atsiskleidžia žmogaus bejėgiškumas kovojant prieš galingą priešą. Nematoma vilties įveikti jį ar netgi likti gyvam. Tačiau dar svarbesnė detalė šiame eilėraštyje yra ta, kad laimės tas, kuris turės herojišką laikyseną, kadangi net ir žūdamas, laimės tas, kuris renkasi aukojimosi dėl svarbaus tikslo kelią. Lyrinis subjektas neabejoja savo kovos prasmingumu net jei jam teks ir patirti žiaurią lemtį bei mirti.

„Rudens melodija“

Šiame eilėraštyje gausu gamtos motyvų, kurie metaforiškai nurodo nuolat plėtojamą Broniaus Krivicko herojizmo idėją. Ruduo čia vaizduojamas kaip laikas prieš žiemą, t.y. laikas prieš mirtį, kadangi žiema apibūdinimais akcentuojama, kaip laikas, kuriame viskas miršta ir sustingsta. Bronius Krivickas šiuo eilėraščiu ragina džiaugtis gyvenimo suteikiamomis gėrybėmis, kol ne vėlu, nes atėjus mirčiai, teks iškęsti Dievo rūstybę, pasitikti sunkumus ir tapti herojišku savo likimo kryžiaus nešėju.

„Rudenio lygumose”

Šiame eilėraštyje taip pat vėlgi daug kalbama apie partizano likimą. Kūrinyje detaliai aprašoma jų buvimo vieta – miškas, kuriame partizanai slėpdavosi. Taip pat aprašomas mirties pajautimas ir stojiška būsena, susitaikymas su lemtimi, kuri bus žiauri ir negailestinga, tuo pačiu įžvelgdamas miško grožį, aprašydamas gražias priešmirtines dienas miškuose. Žinoma, tokia mirtis dėl tėvynės vis dėlto yra tarsi moralinė pergalė, kad ir kokia lemtis rašytojo belauktų.

„Dovydas prieš Galijotą“

XX a. Lietuvos rašytojas Bronius Krivickas 1951 m. parašė eilėraštį „Dovydas prieš Galijotą“. Tai yra vienas tų Broniaus Krivicko eilėraščių, kuriame idealiai pasireiškia rezistencinės kovos, kurioje dalyvavo pats poetas, atgarsiai. Tad neabejotinai galima sakyti, jog Krivicko eilėraštis „Dovydas prieš Galijotą“ pirmiausia orientuojasi į svarbų istorinį kontekstą, susijusį su svarbiomis partizaninėmis kovomis, vykusiomis apytiksliai nuo 1944 m. iki 1953 m. (1952 m. rašytojas žuvo). Svarbiausia šiame eilėraštyje, kaip ir daugelyje kitų Krivicko partizaninių eilėraščių, yra pabrėžti žmogaus stiprybę, stojiškumą ir kovos, kurioje dalyvaujama, prasmingumą. Na, o kad apskritai visas kūrinio konceptas atrodytų patrauklus, Bronius Krivickas visą siužetą ir apskritai visą tragišką išgyvenamą situaciją slepia po bibliniais motyvais. Netrunka pastebėti, kad net ir pats pavadinimas – „Dovydas prieš Galijotą“ – tai akivaizdžiai išduoda. Tad galima sakyti, kad siekiant perteikti kovos vaizdinį, Šventasis Raštas tampa svarbiu Broniaus Krivicko įkvėpimo šaltiniu. Juk Biblijoje yra pasakojama apie tai, kaip Dovydas buvo priešiškas Galijotui ir kokia ši tarpusavio kova nelygi ir gana netaktiška buvo. Tad būtent tai bandoma pritaikyti ir Broniaus Krivicko aprašomai situacijai, kuri maskuojama jau aptartais Bibliniais motyvais. Pats Krivickas eilėraštyje daug kalba apie Dievą, apie žmogaus pareigą apginti jį nuo aršaus ir negailestingo, viską griaunančio priešo. Tas priešas galėtų būti gretinamas su sovietine jėga, kuri privertė išgyventi tai, na, o Dievas gali simbolizuoti žmogaus tėvynę, kuriai reikia pagalbos ir kurią reikia apginti. Tad aprašomos ir žmogui šventos bei mielos vietos, susijusios su gimtaisiais namais, savotiška nostalgija ar ilgesiu. Šis eilėraštis netgi, galima sakyti, skiepija skaitytojui jausmus ir ragina jį suvokti apie kovos rimtumą bei kiek daug tenka kartais paaukoti dėl brangios tėvynės. Tad visa tai galima sieti su vertybinių nuostatų ugdymu. Tad šis kūrinys atskleidžia žmogaus tvirtumą, kuris turi būti būdingas daugeliui lietuvių. Tuo kūrinys ir žavi. Taip pat atsižvelgus į kūrinio konceptą, istorinį laikotarpį, paties rašytojo biografiją ir kitus panašius aspektus, galima sakyti, kad Broniaus Krivicko kūryba ir, pavyzdžiui, šis eilėraštis yra kažkiek biografinis, nes Krivickas nerašo iš kieno nors kito pozicijos. Apie visą judėjimą jis kalba tik iš savosios pozicijos, kuri diktuoja žmogaus stojiškumą ir tvirtumą. Jis pasakoja apie savo išgyvenimus ir šiuo kūriniu, kaip ir kitais, panašaus koncepto kūriniais, jis liudija apie istorines patirtis bei tai, kaip visa tai veikė paprastus žmones ir jų gyvenimus.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Bronius Krivickas
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Meilė ir atsidavimas literatūroje. Kalbėjimas apie meilę ir atsidavimą literatūroje.

Meilė – vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo jausmų. Atsidavimas šiam jausmui talkina, tad neretai šie du aspektai yra tarpusavyje labai susiję ir neatskiriami. Taigi šioje kalboje jie aptariami ir analizuojami per literatūrinius pavyzdžius. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie…


Herojiškumo samprata lietuvių literatūroje.

Herojiškumas neretai yra sugretinamas su didvyriškumu ir tai puikiai gali užtikrinti lietuvių kalbos žodynai. Tačiau bet kokiu atveju herojiškumas yra labai abstrakti sąvoka, kurią kiekvienas, iš esmės, vis dėlto, gali suvokti vis kitaip. Tad labai daug herojiškumo apraiškų, kurios įprasmintų herojiškumo sampratą, galima rasti būtent lietuvių literatūroje. Tad remiantis joje…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas.

Literatūra – neabejotinai geriausias ir vis dar pats efektyviausias būdas liudyti savo išgyvenimus ir patirtis. Tad ne išimtis ir tautos istorinė praeitis. Todėl būtent ji aptariama šioje kalboje remiantis įvairiais lietuvių literatūros rašytojais bei jų kūryba, kuri pagrindžia istorinės praeities literatūroje vartojimą bei tai, kuo ši yra svarbi. Taip pat,…


Kalbėjimas apie sovietmetį Lietuvoje.

Sovietmetis – visiems dar pakankamai gerai atsimenamas ar tiesiog žinomas laikotarpis. Sovietmetis kartu su savimi tempėsi ilgą šleifą įvairiausių negandų, kurios suformavo atitinkamą požiūrį į sovietmetį ir jo padarinius. Tad šioje kalboje analizuojamas sovietmetis bei kaip jis reiškėsi tokių rašytojų, kaip Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis – Putinas bei Bronius Krivickas,…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie meilę tevynei lietuvių literatūroje.

Tėvynė – tai žmogaus gimtoji žemė,kurioje jis užauga. Kiekvienas žmogus turi tik vieną tėvynę, kurios neįmanoma pakeisti ar atsižadėti. Meilė gimtinei skatina žmogų eiti pirmyn ir dirbti dėl savo šalies. Tačiau šią meilę tėvynei kiekvienas žmogus suvokia ir atskleidžia vis kitaip. Tokia pati situacija yra ir literatūroje – įvairių epochų…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

„Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei“, – teigė prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas Žanas Žakas Ruso. Meilė tėvynei – tai suvokimas, kad esi jos dalis ir kartu su ja išgyvenai laimingas ir sunkias jos dienas. Meilė tėvynei gali padėti sustiprėti. Labai svarbu turėti savyje prisiminimų, kurie suteikia daugiau…


Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai.

Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai asocijuojasi su ilgesiu, meile tėvynei, pasiaukojimu, prisiminimais, vidine stiprybe, mokėjimu į nepakeliamas situacijas pažvelgti kitu kampu, su ironija, gamta, kūryba. Svarbu sunkiaisiais gyvenimo momentais rasti išeitį, turėti atspirties tašką, kuris padės rasti savyje reikiamos stiprybės. Taigi, katastrofų laikotarpio žmogui buvo būtina į gyvenimą žiūrėti ne vien…


Kaip lietuvių literatūroje vaizduojamas herojus? Kalbėjimas apie herojaus paveikslą lietuvių literatūroje.

Herojus – tai ypatingas žmogus. Jo ypatingumas siejamas su tam tikromis, atitinkamomis savybėmis, kurios jį parodo kaip unikalų žmogų, didvyrį, kuris būtų geras idealas, tikra siekiamybė. Tad šioje kalboje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama, koks herojaus paveikslas vaizduojamas būtent lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Garbės samprata lietuvių literatūroje.

Kaip žinoma, garbės sąvoka siekia senuosius laikus. Lietuvių literatūroje garbės sampratą kiekvienas autorius parodė individualiai bei su skirtingu požiūriu į gyvenimą, jo aplinkybes. Garbė suvokiama kaip aukojimosi atspindys, kaip žmogaus dvasinis palaikymas, kaip baimės įveikimo rodiklis. Garbė sietina su dvasiniu pasauliu, individo savitomis nuostatomis bei pasaulėžiūros konteksto ypatybėmis; taip pat…


Lietuvių inteligentų likimas XX a. vidurio okupacijų laikotarpiu.

XX a. vidurys buvo vienas baisiausių laikotarpių Lietuvoje. Tuo metu tikrąja to žodžio prasme visuomenė ir kiekvienas joje esantis žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Tarp jų buvo ir lietuvių inteligentai, kuriems teko susidurti su SSRS pinkėlmis ir įvairiausiomis negandomis, lėmusiomis jų likimą ir galbūt netgi gyvenimo eigą. Taigi…


Patriotizmas lietuvių Literatūroje.

Patriotizmas lietuvių literatūroje skleidėsi dideliais siekiais ir užmojais, kuriais norėta ugdyti tėvynės piliečių patriotinę dvasią, savimonę, objektyviai vertingas savybes. Prancūzų teologas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Žanas Batistas Lakorderas yra teigęs: „Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas.“ Ši sentencija puikiai įrodo asmens pareigos jausmą tėvynės labui: ji…


Kario paveikslas lietuvių literatūroje.

Karys dažnai internete ir kituose šaltiniuose yra apibūdinamas kaip žmogus, kuris atlieka karo tarnybą ar yra koks nors ginkluotųjų pajėgų narys. Deja, tai labai abstrakti sąvoka ir ji visiškai neatspindi to, koks karys gali būti lietuvių literatūroje. Būtent tai ir aiškinamasi šioje kalboje. Siekiant atsakyti į klausimą, koks karys yra…


Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?

Kalbėjimo potemė vadinasi ,,Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?‘‘ . Temoje sutinkama, kad įmanoma išlikti žmogumi antižmogiškoje aplinkoje. Aptariama, kokios vertybės yra svarbios, norint išlaikyti žmoniškumą totalitarinėje akivaizdoje. Pasakojama, į kokias situacijas pakliuvę žmonės pamina svarbiausias vertybes. Visiems aptariamiems įvykiams ypač svarbus istorinis laikotarpis, kuris lėmė vienų žmonių sužvėrėjimą, o…


Skaudžios žmogaus patirties vaizdavimas katastrofų laikotarpio literatūroje.

Lietuvių literatūroje dažnai analizuojama meilės samprata, pabrėžiama darbo svarba, įsipareigojimai tėvynei, žmogaus bei gamtos ryšys, tačiau viena svarbiausių temų lietuvių literatūroje yra istorija bei istorinė žmonijos patirtis. Ji dažnai atsiskleidžia katastrofų literatūroje. Taigi būtent apie tai ir šnekama šioje kalboje. Nagrinėjama, kokie išgyvenimai atsiskleidžia žinomiausių lietuvių rašytojų kūryboje, kaip jie…


Kas lemia stojišką žmogaus laikyseną grėsmės akivaizdoje (prievartos pasaulyje).

Stojiškumas yra tarptautinis terminas, apibūdinantis gebėjimą išlikti kantriam, ištvermingam, nepasiduoti emocijoms. Stojiškumas gali pasireikšti tik grėsmės situacijose, nes būtent tada pasidaro aktualu nepasiduoti baimei, emocijoms, instinktams. Tai yra labai susiję ir su žmogiškumo esme – gebėjimas būti stojišku yra garantas, kad išliksi žmogumi bet kokiose situacijose. Taigi šioje kalboje nagrinėjama,…


Žmogus – istorijos kūrėjas ar istorijos auka?

Kalbėjime svarstoma, koks yra žmogaus santykis su istorija (t.y., ar jis istoriją kuria ar, priklausomas nuo istoriškai susiklosčiusios padėties, tampa jos auka), kaip jis gali prisidėti prie jos formavimo ir tolimesnės eigos ir kokia yra jo reikšmė šiam procesui, remiantis istoriniu kontekstu bei samprotaujant apie žmogų apskritai. Siekdami nuodugniau išanalizuoti…


Donkichotiškos asmenybės literatūroje ir gyvenime. – 10 klasės (PUPP)

Donkichotiškumas ir jo samprata visiems akivaizdu, jog atėjo nuo paties Migelio de Servanteso romano pagrindinio veikėjo Don Kichoto. Nors jo aukštos idėjos ir kilnūs siekiai buvo ypatingi, jis tuščiai eikvojo jėgas. Vis tik gyvenime ir literatūroje galima taip pat atrasti savotiškų viso to pavyzdžių, kurie bent minimaliai atitinka donkichotiškuosius bruožus.…


Antikos ir šių dienų herojai. Kuo panašūs (skirtingi)? – 10 klasės (PUPP)

Visais laikais egzistavo herojai. Kiekvienas jų buvo individualus, turintis savitą požiūrį, tačiau juos, kaip herojus jungė ar vis dar jungia tam tikri aspektai, pagal kuriuos žvelgiant, visų laikų herojai yra išties panašūs. Tad šioje kalboje plačiau ir šnekama apie tai. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Kuo svarbūs žmogui išbandymai? Kalbėjimas apie išbandymų svarbą. – 10 klasės (PUPP)

Kiekvienas žmogus gyvenime susiduria su tam tikrais sunkumais ir išbandymais. Jie dažnai vienaip ar kitaip veikia žmonių gyvenimus, kadangi juk tik išbandymai, tam tikros aplinkybės žmogaus viduje žadina pasikeitimus ir suvokimus. Tad šioje kalboje plačiau žvelgiama į išbandymų svarbą žmogaus gyvenime, išskiriant konkrečius aspektus, kuo žmogui svarbūs išbandymai bei ką…


Žmogus esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Kalbėjimas apie žmogiškumą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Sakoma, jog išties žmogumi esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Tai reiškia, kad rūpestingumas vaidina gana svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, įprasminant žmogiškumą. Tad tuo remiantis šioje kalboje akcentuojama, kaip žmogus tampa žmogišku ir kokios reikšmės tai turi, atsižvelgiant į rūpestingumo akcentą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtieji namai žmogui reiškia ypatingą vietą, ryšį. Gimtieji namai – jaukumo, šilumos, vidinės ramybės erdvė, kurioje randame savąjį „aš“, suprantame, kas yra tikroji gyvenimo pilnatvė ir prasmė. Netekus namų, individas jaučiasi prislėgtas, jo pasaulis netenka vilties, džiaugsmo. Namai – didelė žmogaus vertybė. Lietuvių literatūroje taip pat minima, jog žmogus kenčia,…


Lietuvos istorijos atspindžai literatūroje. Kalbėjimas apie Lietuvos istorijos atspindžius literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūros kontekstuose vyrauja dideli istorijos atspindžiai, kuriais norima parodyti praeities įvykius, įprasminti Lietuvos valstybės istorinį laikmatį, atskleisti žmogaus vidinius išgyvenimus, tragizmo motyvus, žmonių naikinimo būdus, kurie priverčia jaustis beverčiais. Istorinius motyvus aprašę lietuvių literatūros atstovai rėmėsi skirtingomis tematikomis, tačiau dauguma jų apima žmogaus jausmus, asmenybės žlugimą, parodoma realybė, kuri…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vyro paveikslą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Vyrai – tai asmenybės, kurios jau nuo pat seniausių laikų yra gretinamos su didingumu, stiprybe, karingumu ir kitais ryškiais vyriškumą įprasminančiais aspektais. Tad šioje kalboje daugiausia dėmesio skiriama vyrų paveikslams, aprašytiems lietuvių literatūroje, iš kurios daromos detalios išvados, koks vyro paveikslas dominuoja lietuvių literatūroje ir kuo jis yra ypatingas bei…


Žmogaus laikysena totalitarizmo akivaizdoje. Kalbėjimas apie žmogaus laikyseną totalitarizmo akivaizdoje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Totalitarizmas – tai, ko gero, pats baisiausias rėžimas iš visų. Deja, pastaraisiais amžiais nemažai kam teko su juo susidurti ir suvokti totalitaristinio rėžimo blogumus. Tad šioje kalboje analizuojamas totalitarizmo laikotarpis ir jo poveikis žmogui. Remiantis tokių rašytojų, kaip Bronius Krivickas bei Dalia Grinkevičiūtė, kūryba, analizuojama, kokia žmogaus laikysena išryškėja totalitaristinio…


Laisvės reikšmė tautai ir visuomenei. Kalbėjimas apie Laisvės reikšmę tautai ir visuomenei. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Laisvė – svarbiausias dalykas kiekvienai tautai. Būdama laisva, tauta gali save suprasti ir save kurti. Tik laisva tauta gali išreikšti ir puoselėti save. Tačiau ne visos tautos yra laisvos – dažnai įvairios tautos būna okupuotos kitos galingesnės valstybės, todėl joms yra sunku išreikšti ar net suprasti save kaip tautą. Tad…


Ar žmogus išlaiko savo orumą grėsmės akivaizdoje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Orumas – svarbiausias žmogaus turtas. Kiekvienas žmogus turi orumą, savotišką vidinę neliečiamybę, tačiau kartais dėl jo reikia kovoti. Žmogus dažnai atsiduria grėsmingose situacijose, kuriose nėra žmogiškumo ir vertybių. Tuomet iš žmogaus norima atimti orumą ar netgi sunaikinti patį žmogų. Tad žmogus, atsidūręs grėsmingoje situacijoje, privalo išlikti stiprus ir kovoti už…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?