Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos mokomąjį kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Bronius Krivickas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Bronius Krivickas gimė 1919 m. Pervalkuose, Pasvalio valsčiuje. Baigė Biržų gimnaziją. Vėliau, 1938-1943 m. studijavo lietuvių literatūrą Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. Taip pat Bronius Krivickas aktyviai prisidėjo prie Putino globojamos literatų grupės veiklos. Taip pat lankė Vinco Mykolaičio – Putino globojamą „Šatrijos meno kuopą“ bei Balio Sruogos Teatro seminarą. Sunkiais 1938-1939 m. Krivickas redagavo žurnalą pavadinimu „Ateitis“ bei laikraštį „Studentų dienos“. 1944 m. įsidarbino žurnalo „Kūryba redakcijoje“ bei nuo rudens pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje, kurioje būdamas paauglys, kaip ir buvo minėta, mokėsi pats. Įvykiams pasisukus neigiama linkme, artėjant grėsmingui frontui bei gavus pirmuosius sovietų grasinimus trauktis, kol ne vėlu, Bronius Krivickas svarstė trauktis į Vakarus, tačiau vedamas savo tikrųjų jausmų tėvynei bei patriotizmo, 1945 m. įsijungė į partizanų būrį, kuriame ir toliau tęsė savo, kaip rašytojo veiklą. Jo partizanų padalinys veikė Nemunėlio Radviliškio apylinkėse bei Skaistkalnės miškuose. 1948-1949 m. Krivickas tapo partizanų būrio vado pavaduotoju. 1951-1952 m. priklausė svarbiam LLKS Rytų Lietuvos srities štabui. Jame būdamas jis buvo atsakingas už visuomeninę dalį, redagavo tuometinę partizanų spaudą. Bronius Krivickas žuvo 1952 m. rudenį, Raguvos miške, kai buvo išduotas KGB užverbuoto Aukštaitijos partizanų vado J. Kimšto – Žalgirio. Buvo palaidotas Putiliškiuose, Raguvos valsčiuje.

Kūryba ir jos bruožai

Krivickas partizanaudamas sūkūrė lyrinių eilėraščių, sonetų, satyrų. Jis daug vertė bei rašė publicistiką. Tad Broniaus Krivicko kūrybai ypač būdinga minties įtampa, klasikinių vertybių propagavimas, ką išties galima priskirti bendriems 1939-ųjų, t.y. karo meto poetikos bruožams. Krivicko kūryboje pabrėžiamas drąsumas, didvyriškumas, mirties nebijojimas, tad jo kūrybai būdingas herojiškumas. Jis ne tik išpažįsta svarbiausias vertybes, bet jų taip pat nuoširdžiai laikosi, stoja už jas į nuožmią kovą su galingu priešu. Kadangi Broniaus Krivicko kūryba susijusi su karo laikmečiu, jo eilėse randama labai daug partizaninio karo aspektų, kaip įtemptas slapstymasis bunkeriuose, artimų žmonių ir bendražygių mirtys bei svarbiausia – sau pasiliekamas paskutinis šovinys. Išryškėja monumentalumo bruožai. Jo kūriniuose įžvelgiama ir religinė tematika, kadangi ne viename eilėraštyje Krivickas užsimena apie Dievo rūstumą ar net žiaurumą, atsižvelgiant į tuo metu vykusius įvykius. Satyrose Krivickas demaskuoja tarybinio rėžimo tikrovę ir skleidžiamą propagandą.

Kūrinių aprašymai

„Kai kovoj kelies tu į ataką”

Tai 1951 m., prieš pat poeto mirtį parašytas eilėraštis, kuriame ryškiausiai atsiskleidžia žmogaus bejėgiškumas kovojant prieš galingą priešą. Nematoma vilties įveikti jį ar netgi likti gyvam. Tačiau dar svarbesnė detalė šiame eilėraštyje yra ta, kad laimės tas, kuris turės herojišką laikyseną, kadangi net ir žūdamas, laimės tas, kuris renkasi aukojimosi dėl svarbaus tikslo kelią. Lyrinis subjektas neabejoja savo kovos prasmingumu net jei jam teks ir patirti žiaurią lemtį bei mirti.

„Rudens melodija“

Šiame eilėraštyje gausu gamtos motyvų, kurie metaforiškai nurodo nuolat plėtojamą Broniaus Krivicko herojizmo idėją. Ruduo čia vaizduojamas kaip laikas prieš žiemą, t.y. laikas prieš mirtį, kadangi žiema apibūdinimais akcentuojama, kaip laikas, kuriame viskas miršta ir sustingsta. Bronius Krivickas šiuo eilėraščiu ragina džiaugtis gyvenimo suteikiamomis gėrybėmis, kol ne vėlu, nes atėjus mirčiai, teks iškęsti Dievo rūstybę, pasitikti sunkumus ir tapti herojišku savo likimo kryžiaus nešėju.

„Rudenio lygumose”

Šiame eilėraštyje taip pat vėlgi daug kalbama apie partizano likimą. Kūrinyje detaliai aprašoma jų buvimo vieta – miškas, kuriame partizanai slėpdavosi. Taip pat aprašomas mirties pajautimas ir stojiška būsena, susitaikymas su lemtimi, kuri bus žiauri ir negailestinga, tuo pačiu įžvelgdamas miško grožį, aprašydamas gražias priešmirtines dienas miškuose. Žinoma, tokia mirtis dėl tėvynės vis dėlto yra tarsi moralinė pergalė, kad ir kokia lemtis rašytojo belauktų.

„Dovydas prieš Galijotą“

XX a. Lietuvos rašytojas Bronius Krivickas 1951 m. parašė eilėraštį „Dovydas prieš Galijotą“. Tai yra vienas tų Broniaus Krivicko eilėraščių, kuriame idealiai pasireiškia rezistencinės kovos, kurioje dalyvavo pats poetas, atgarsiai. Tad neabejotinai galima sakyti, jog Krivicko eilėraštis „Dovydas prieš Galijotą“ pirmiausia orientuojasi į svarbų istorinį kontekstą, susijusį su svarbiomis partizaninėmis kovomis, vykusiomis apytiksliai nuo 1944 m. iki 1953 m. (1952 m. rašytojas žuvo). Svarbiausia šiame eilėraštyje, kaip ir daugelyje kitų Krivicko partizaninių eilėraščių, yra pabrėžti žmogaus stiprybę, stojiškumą ir kovos, kurioje dalyvaujama, prasmingumą. Na, o kad apskritai visas kūrinio konceptas atrodytų patrauklus, Bronius Krivickas visą siužetą ir apskritai visą tragišką išgyvenamą situaciją slepia po bibliniais motyvais. Netrunka pastebėti, kad net ir pats pavadinimas – „Dovydas prieš Galijotą“ – tai akivaizdžiai išduoda. Tad galima sakyti, kad siekiant perteikti kovos vaizdinį, Šventasis Raštas tampa svarbiu Broniaus Krivicko įkvėpimo šaltiniu. Juk Biblijoje yra pasakojama apie tai, kaip Dovydas buvo priešiškas Galijotui ir kokia ši tarpusavio kova nelygi ir gana netaktiška buvo. Tad būtent tai bandoma pritaikyti ir Broniaus Krivicko aprašomai situacijai, kuri maskuojama jau aptartais Bibliniais motyvais. Pats Krivickas eilėraštyje daug kalba apie Dievą, apie žmogaus pareigą apginti jį nuo aršaus ir negailestingo, viską griaunančio priešo. Tas priešas galėtų būti gretinamas su sovietine jėga, kuri privertė išgyventi tai, na, o Dievas gali simbolizuoti žmogaus tėvynę, kuriai reikia pagalbos ir kurią reikia apginti. Tad aprašomos ir žmogui šventos bei mielos vietos, susijusios su gimtaisiais namais, savotiška nostalgija ar ilgesiu. Šis eilėraštis netgi, galima sakyti, skiepija skaitytojui jausmus ir ragina jį suvokti apie kovos rimtumą bei kiek daug tenka kartais paaukoti dėl brangios tėvynės. Tad visa tai galima sieti su vertybinių nuostatų ugdymu. Tad šis kūrinys atskleidžia žmogaus tvirtumą, kuris turi būti būdingas daugeliui lietuvių. Tuo kūrinys ir žavi. Taip pat atsižvelgus į kūrinio konceptą, istorinį laikotarpį, paties rašytojo biografiją ir kitus panašius aspektus, galima sakyti, kad Broniaus Krivicko kūryba ir, pavyzdžiui, šis eilėraštis yra kažkiek biografinis, nes Krivickas nerašo iš kieno nors kito pozicijos. Apie visą judėjimą jis kalba tik iš savosios pozicijos, kuri diktuoja žmogaus stojiškumą ir tvirtumą. Jis pasakoja apie savo išgyvenimus ir šiuo kūriniu, kaip ir kitais, panašaus koncepto kūriniais, jis liudija apie istorines patirtis bei tai, kaip visa tai veikė paprastus žmones ir jų gyvenimus.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Bronius Krivickas
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Kūryboje vyraujančios temos
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Populiariausios autoriaus citatos
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Meilė ir atsidavimas literatūroje. Kalbėjimas apie meilę ir atsidavimą literatūroje.

Meilė – vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo jausmų. Atsidavimas šiam jausmui talkina, tad neretai šie du aspektai yra tarpusavyje labai susiję ir neatskiriami. Taigi šioje kalboje jie aptariami ir analizuojami per literatūrinius pavyzdžius. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo klausimus. Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“ ir pasirinkite norimus priedus. …


Herojiškumo samprata lietuvių literatūroje.

Herojiškumas neretai yra sugretinamas su didvyriškumu ir tai puikiai gali užtikrinti lietuvių kalbos žodynai. Tačiau bet kokiu atveju herojiškumas yra labai abstrakti sąvoka, kurią kiekvienas, iš esmės, vis dėlto, gali suvokti vis kitaip. Tad labai daug herojiškumo apraiškų, kurios įprasmintų herojiškumo sampratą, galima rasti būtent lietuvių literatūroje. Tad remiantis joje…


Ar istorinės aplinkybės keičia žmogaus likimą?

Istorinės aplinkybės – tai vieni iš atvejų, kada žmonėms tenka susidurti su įvairiausiais karais, okupacijomis ar kitais nemalonumais visos tautos mastu. Todėl galima kelti klausimą – kaip tokių istorinių aplinkybių akivaizdoje kinta žmogaus likimas? Į šį klausimą argumentuotai atsakoma būtent šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais lietuvių literatūros rašytojų kūriniais bei…


Ar žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes?

Kartais žmogus gyvenime susiduria su nenumatytais iššūkiais. Na, o tie iššūkiai gali būti traktuojami kaip žiauri tikrovė. Žiauri tikrovė dažnai paremta skaudžiais išgyvenimais, tačiau žvelgiant į žmogaus laikyseną ir jos įvairialypiškumą, galima kelti klausimą – ar žiauri tikrovė gali pakeisti ar net sunaikinti žmogaus vertybes? Į šį klausimą, remiantis įvairiais…


Literatūra – istorinės patirties liudijimas.

Literatūra – neabejotinai geriausias ir vis dar pats efektyviausias būdas liudyti savo išgyvenimus ir patirtis. Tad ne išimtis ir tautos istorinė praeitis. Todėl būtent ji aptariama šioje kalboje remiantis įvairiais lietuvių literatūros rašytojais bei jų kūryba, kuri pagrindžia istorinės praeities literatūroje vartojimą bei tai, kuo ši yra svarbi. Istorinės praeities…


Kalbėjimas apie sovietmetį Lietuvoje.

Sovietmetis – visiems dar pakankamai gerai atsimenamas ar tiesiog žinomas laikotarpis. Sovietmetis kartu su savimi tempėsi ilgą šleifą įvairiausių negandų, kurios suformavo atitinkamą požiūrį į sovietmetį ir jo padarinius. Tad šioje kalboje analizuojamas sovietmetis bei kaip jis reiškėsi tokių rašytojų, kaip Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis – Putinas bei Bronius Krivickas,…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie meilę tevynei lietuvių literatūroje.

Tėvynė – tai žmogaus gimtoji žemė,kurioje jis užauga. Kiekvienas žmogus turi tik vieną tėvynę, kurios neįmanoma pakeisti ar atsižadėti. Meilė gimtinei skatina žmogų eiti pirmyn ir dirbti dėl savo šalies. Tačiau šią meilę tėvynei kiekvienas žmogus suvokia ir atskleidžia vis kitaip. Tokia pati situacija yra ir literatūroje – įvairių epochų…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

✅ Tėvynės meilės tema lietuvių literatūroje. „Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei“, – teigė prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas Žanas Žakas Ruso. Meilė tėvynei – tai suvokimas, kad esi jos dalis ir kartu su ja išgyvenai laimingas ir sunkias jos dienas. Meilė tėvynei gali padėti sustiprėti. Labai svarbu…


Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai.

Katastrofizmo literatūros žmogus. Žmogus prioritetai ribinėse situacijose. Žmogaus prioritetai kalbėjimas. Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai asocijuojasi su ilgesiu, meile tėvynei, pasiaukojimu, prisiminimais, vidine stiprybe, mokėjimu į nepakeliamas situacijas pažvelgti kitu kampu, su ironija, gamta, kūryba. Svarbu sunkiaisiais gyvenimo momentais rasti išeitį, turėti atspirties tašką, kuris padės rasti savyje reikiamos stiprybės. Taigi, katastrofų…


Kaip lietuvių literatūroje vaizduojamas herojus? Kalbėjimas apie herojaus paveikslą lietuvių literatūroje.

Herojus – tai ypatingas žmogus. Jo ypatingumas siejamas su tam tikromis, atitinkamomis savybėmis, kurios jį parodo kaip unikalų žmogų, didvyrį, kuris būtų geras idealas, tikra siekiamybė. Tad šioje kalboje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais, analizuojama, koks herojaus paveikslas vaizduojamas būtent lietuvių literatūroje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus egzaminavimo…


Garbės samprata lietuvių literatūroje.

Kaip žinoma, garbės sąvoka siekia senuosius laikus. Lietuvių literatūroje garbės sampratą kiekvienas autorius parodė individualiai bei su skirtingu požiūriu į gyvenimą, jo aplinkybes. Garbė suvokiama kaip aukojimosi atspindys, kaip žmogaus dvasinis palaikymas, kaip baimės įveikimo rodiklis. Garbė sietina su dvasiniu pasauliu, individo savitomis nuostatomis bei pasaulėžiūros konteksto ypatybėmis; taip pat…


Lietuvių inteligentų likimas XX a. vidurio okupacijų laikotarpiu.

XX a. vidurys buvo vienas baisiausių laikotarpių Lietuvoje. Tuo metu tikrąja to žodžio prasme visuomenė ir kiekvienas joje esantis žmogus atsidūrė ties neregėtai tragiško išbandymo riba. Tarp jų buvo ir lietuvių inteligentai, kuriems teko susidurti su SSRS pinkėlmis ir įvairiausiomis negandomis, lėmusiomis jų likimą ir galbūt netgi gyvenimo eigą. Taigi…


Patriotizmas lietuvių literatūroje.

Patriotizmas lietuvių literatūroje skleidėsi dideliais siekiais ir užmojais, kuriais norėta ugdyti tėvynės piliečių patriotinę dvasią, savimonę, objektyviai vertingas savybes. Prancūzų teologas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Žanas Batistas Lakorderas yra teigęs: „Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas.“ Ši sentencija puikiai įrodo asmens pareigos jausmą tėvynės labui: ji…


Kario paveikslas lietuvių literatūroje.

Karys dažnai internete ir kituose šaltiniuose yra apibūdinamas kaip žmogus, kuris atlieka karo tarnybą ar yra koks nors ginkluotųjų pajėgų narys. Deja, tai labai abstrakti sąvoka ir ji visiškai neatspindi to, koks karys gali būti lietuvių literatūroje. Būtent tai ir aiškinamasi šioje kalboje. Siekiant atsakyti į klausimą, koks karys yra…


Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?

Kalbėjimo potemė vadinasi ,,Ar įmanoma išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis?‘‘ . Temoje sutinkama, kad įmanoma išlikti žmogumi antižmogiškoje aplinkoje. Aptariama, kokios vertybės yra svarbios, norint išlaikyti žmoniškumą totalitarinėje akivaizdoje. Pasakojama, į kokias situacijas pakliuvę žmonės pamina svarbiausias vertybes. Visiems aptariamiems įvykiams ypač svarbus istorinis laikotarpis, kuris lėmė vienų žmonių sužvėrėjimą, o…


Skaudžios žmogaus patirties vaizdavimas katastrofų laikotarpio literatūroje.

Lietuvių literatūroje dažnai analizuojama meilės samprata, pabrėžiama darbo svarba, įsipareigojimai tėvynei, žmogaus bei gamtos ryšys, tačiau viena svarbiausių temų lietuvių literatūroje yra istorija bei istorinė žmonijos patirtis. Ji dažnai atsiskleidžia katastrofų literatūroje. Taigi būtent apie tai ir šnekama šioje kalboje. Nagrinėjama, kokie išgyvenimai atsiskleidžia žinomiausių lietuvių rašytojų kūryboje, kaip jie…


Kas lemia stojišką žmogaus laikyseną grėsmės akivaizdoje (prievartos pasaulyje).

Stojiškumas yra tarptautinis terminas, apibūdinantis gebėjimą išlikti kantriam, ištvermingam, nepasiduoti emocijoms. Stojiškumas gali pasireikšti tik grėsmės situacijose, nes būtent tada pasidaro aktualu nepasiduoti baimei, emocijoms, instinktams. Tai yra labai susiję ir su žmogiškumo esme – gebėjimas būti stojišku yra garantas, kad išliksi žmogumi bet kokiose situacijose. Taigi šioje kalboje nagrinėjama,…


Žmogus – istorijos kūrėjas ar istorijos auka?

Kalbėjime svarstoma, koks yra žmogaus santykis su istorija (t.y., ar jis istoriją kuria ar, priklausomas nuo istoriškai susiklosčiusios padėties, tampa jos auka), kaip jis gali prisidėti prie jos formavimo ir tolimesnės eigos ir kokia yra jo reikšmė šiam procesui, remiantis istoriniu kontekstu bei samprotaujant apie žmogų apskritai. Siekdami nuodugniau išanalizuoti…


Kovotojo portretas Lietuvos literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvos literatūra – tai vienas plačiausių literatūros laukų, kuriame gausu pačių įvairiausių kūrinių, pačiomis įvairiausiomis temomis su pačiais įvairiausiais veikėjais. Šiuo atveju – tai kovotojai. Jau nuo seno negandas išgyvenanti Lietuva sukūrė platų kovotojų lauką ir jų portretus įprasmino literatūriniuose kūriniuose. Taigi jais remiantis, šiame kalbėjimo pavyzdyje plačiau aptariama, koks…


Laisvės tema Lietuvos literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūra yra puiki terpė analizuoti pačias įvairiausias temas. Viena jų – tai laisvės tema. Laisvė ir jos pajauta Lietuvai buvo svarbi visais amžiais. Todėl, kaip plėtojama laisvės tema lietuvių literatūroje, kuo ji yra svarbi, argumentuotai yra aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Lietuvos laisvės vedliai, jų vertybinė orientacija. Kaip pateikiama laisvės samprata…


Laisvės praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Laisvės praradimas vieniems – tai labai skaudus išgyvenimas. Kitiems – tai kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis pastarųjų amžių lietuvių autorių kūryba, plačiau yra pasakojama apie tai, kokiais principais laisvės praradimas veikia, kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis bei kuo jis svarbus ir reikšmingas kuriančiam žmogui arba visuomenei. Prie kiekvieno…


Koks žmogus yra vertas pagarbos? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Pagarba – tai viena svarbiausių ir reikšmingiausių žmogaus gyvenimo siekiamybių. Ji labai svarbi žmogui. Ir nors ne visada žmogus tą pagarbą įgauna, yra aspektų, kurie gali padėti žmogui gauti pagarbą. Todėl, koks žmogus yra vertas pagarbos, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą,  skaidres ir  galimus…


Ko žmogus ieško dažniau: laimės ar prasmės? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogus augdamas, nebesitenkina tuo, ką jau turi. Jam reikia kur kas daugiau. Todėl žmogus pradeda dairytis po aplinką ir stengiasi augti bei tobulėti. Toks augimas ir tobulėjimas susideda iš paieškų. Taigi ko daugiau ir dažniau ieško žmogus gyvenime – prasmės ar laimės – argumentuotai atsakoma šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis atitinkamais…


Asmens ir tautos istorinio likimo suvokimas. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Asmuo ir tauta – tai du tarpusavyje labai susiję ir vienas kitą veikiantys aspektai. Todėl nenuostabu, kad kūriniuose kalbant apie istorinį likimą, svarbi ne tik tauta, tačiau ir tos tautos asmenybės, kurios kartais ir lemia tuos likimus. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis literatūriniais pavyzdžiais, argumentuotai aptariama, koks yra tas asmens…


Kaip stiprūs išgyvenimai paveikia žmogų? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogus ne visados gyvena tik ilgai ir laimingai. Žmogaus gyvenime kartais pasitaiko ir itin stiprių išgyvenimų, ir dramos, ir dar visokiausių kitų patirčių, veikiančių kasdienybę ir pajautas. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai aptariama, kaip stiprūs išgyvenimai įvairiais atvejais gali paveikti žmones. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Kas yra herojiška mirtis dėl tėvynės? – 10 klasės (PUPP)

Dėl tėvynės daugelis žmonių yra pasiryžę viskam. Tačiau tas viskas dažniausiai aprėpia net ir mirtį dėl tėvynės, kuri yra herojiška ir įprasminanti aukščiausią tėvynės meilės tašką. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairių herojų gyvenimais ir jų peripetijomis žiauriose kovose dėl tėvynės, argumentuotai atsakoma į klausimą, kas yra toji herojiška mirtis…


Nerimo ir moralinės atspirties paieškos V. Mačernio ir B. Krivicko eilėraščiuose. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žmogų kartais sukausto didžiulis nerimas, kuris yra susijęs su jo gyvenimo veikla. Tačiau tam, kad šį nerimą numalšinti, labai svarbu ieškoti moralinės atspirties taškų. Tad koks tas nerimas iškyla Vytauto Mačernio bei Broniaus Krivicko gyvenimuose bei kūryboje ir kur yra šių kūrėjų pagrindinis moralinis atspirties taškas, plačiau argumentuotai aptariama šiame…


Ką reiškia būti kilniam? Kalbėjimas apie kilnumą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kilnumas – viena didžiausių žmogaus siekiamybių. Todėl kilnumas ateina būtent per prasmingus darbus, idėjas, mintis ir vertybių puoselėjimą. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje argumentuotai atsakoma į klausimą – ką reiškia būti kilniam. Nagrinėjant klausimą taip pat pabrėžiama ir kilnumo svarba. Kilnių žmogaus poelgių išaukštinimas literatūroje. Lietuvių literatūroje. Kilnumo tema literatūroje.  Prie kiekvieno…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?