Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Bronius Krivickas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Bronius Krivickas gimė 1919 m. Pervalkuose, Pasvalio valsčiuje. Baigė Biržų gimnaziją. Vėliau, 1938-1943 m. studijavo lietuvių literatūrą Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetuose. Taip pat Bronius Krivickas aktyviai prisidėjo prie Putino globojamos literatų grupės veiklos. Taip pat lankė Vinco Mykolaičio – Putino globojamą „Šatrijos meno kuopą“ bei Balio Sruogos Teatro seminarą. Sunkiais 1938-1939 m. Krivickas redagavo žurnalą pavadinimu „Ateitis“ bei laikraštį „Studentų dienos“. 1944 m. įsidarbino žurnalo „Kūryba redakcijoje“ bei nuo rudens pradėjo mokytojauti Biržų gimnazijoje, kurioje būdamas paauglys, kaip ir buvo minėta, mokėsi pats. Įvykiams pasisukus neigiama linkme, artėjant grėsmingui frontui bei gavus pirmuosius sovietų grasinimus trauktis, kol ne vėlu, Bronius Krivickas svarstė trauktis į Vakarus, tačiau vedamas savo tikrųjų jausmų tėvynei bei patriotizmo, 1945 m. įsijungė į partizanų būrį, kuriame ir toliau tęsė savo, kaip rašytojo veiklą. Jo partizanų padalinys veikė Nemunėlio Radviliškio apylinkėse bei Skaistkalnės miškuose. 1948-1949 m. Krivickas tapo partizanų būrio vado pavaduotoju. 1951-1952 m. priklausė svarbiam LLKS Rytų Lietuvos srities štabui. Jame būdamas jis buvo atsakingas už visuomeninę dalį, redagavo tuometinę partizanų spaudą. Bronius Krivickas žuvo 1952 m. rudenį, Raguvos miške, kai buvo išduotas KGB užverbuoto Aukštaitijos partizanų vado J. Kimšto – Žalgirio. Buvo palaidotas Putiliškiuose, Raguvos valsčiuje.

Kūryba ir jos bruožai

Krivickas partizanaudamas sūkūrė lyrinių eilėraščių, sonetų, satyrų. Jis daug vertė bei rašė publicistiką. Tad Broniaus Krivicko kūrybai ypač būdinga minties įtampa, klasikinių vertybių propagavimas, ką išties galima priskirti bendriems 1939-ųjų, t.y. karo meto poetikos bruožams. Krivicko kūryboje pabrėžiamas drąsumas, didvyriškumas, mirties nebijojimas, tad jo kūrybai būdingas herojiškumas. Jis ne tik išpažįsta svarbiausias vertybes, bet jų taip pat nuoširdžiai laikosi, stoja už jas į nuožmią kovą su galingu priešu. Kadangi Broniaus Krivicko kūryba susijusi su karo laikmečiu, jo eilėse randama labai daug partizaninio karo aspektų, kaip įtemptas slapstymasis bunkeriuose, artimų žmonių ir bendražygių mirtys bei svarbiausia – sau pasiliekamas paskutinis šovinys. Išryškėja monumentalumo bruožai. Jo kūriniuose įžvelgiama ir religinė tematika, kadangi ne viename eilėraštyje Krivickas užsimena apie Dievo rūstumą ar net žiaurumą, atsižvelgiant į tuo metu vykusius įvykius. Satyrose Krivickas demaskuoja tarybinio rėžimo tikrovę ir skleidžiamą propagandą.

Kūrinių aprašymai

„Kai kovoj kelies tu į ataką”

Tai 1951 m., prieš pat poeto mirtį parašytas eilėraštis, kuriame ryškiausiai atsiskleidžia žmogaus bejėgiškumas kovojant prieš galingą priešą. Nematoma vilties įveikti jį ar netgi likti gyvam. Tačiau dar svarbesnė detalė šiame eilėraštyje yra ta, kad laimės tas, kuris turės herojišką laikyseną, kadangi net ir žūdamas, laimės tas, kuris renkasi aukojimosi dėl svarbaus tikslo kelią. Lyrinis subjektas neabejoja savo kovos prasmingumu net jei jam teks ir patirti žiaurią lemtį bei mirti.

„Rudens melodija“

Šiame eilėraštyje gausu gamtos motyvų, kurie metaforiškai nurodo nuolat plėtojamą Broniaus Krivicko herojizmo idėją. Ruduo čia vaizduojamas kaip laikas prieš žiemą, t.y. laikas prieš mirtį, kadangi žiema apibūdinimais akcentuojama, kaip laikas, kuriame viskas miršta ir sustingsta. Bronius Krivickas šiuo eilėraščiu ragina džiaugtis gyvenimo suteikiamomis gėrybėmis, kol ne vėlu, nes atėjus mirčiai, teks iškęsti Dievo rūstybę, pasitikti sunkumus ir tapti herojišku savo likimo kryžiaus nešėju.

„Rudenio lygumose”

Šiame eilėraštyje taip pat vėlgi daug kalbama apie partizano likimą. Kūrinyje detaliai aprašoma jų buvimo vieta – miškas, kuriame partizanai slėpdavosi. Taip pat aprašomas mirties pajautimas ir stojiška būsena, susitaikymas su lemtimi, kuri bus žiauri ir negailestinga, tuo pačiu įžvelgdamas miško grožį, aprašydamas gražias priešmirtines dienas miškuose. Žinoma, tokia mirtis dėl tėvynės vis dėlto yra tarsi moralinė pergalė, kad ir kokia lemtis rašytojo belauktų.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Žmogus esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Kalbėjimas apie žmogiškumą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Sakoma, jog išties žmogumi esi tiek, kiek tau rūpi kiti. Tai reiškia, kad rūpestingumas vaidina gana svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, įprasminant žmogiškumą. Tad tuo remiantis šioje kalboje akcentuojama, kaip žmogus tampa žmogišku ir kokios reikšmės tai turi, atsižvelgiant į rūpestingumo akcentą. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtieji namai žmogui reiškia ypatingą vietą, ryšį. Gimtieji namai – jaukumo, šilumos, vidinės ramybės erdvė, kurioje randame savąjį „aš“, suprantame, kas yra tikroji gyvenimo pilnatvė ir prasmė. Netekus namų, individas jaučiasi prislėgtas, jo pasaulis netenka vilties, džiaugsmo. Namai – didelė žmogaus vertybė. Lietuvių literatūroje taip pat minima, jog žmogus kenčia,…


Lietuvos istorijos atspindžai literatūroje. Kalbėjimas apie Lietuvos istorijos atspindžius literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūros kontekstuose vyrauja dideli istorijos atspindžiai, kuriais norima parodyti praeities įvykius, įprasminti Lietuvos valstybės istorinį laikmatį, atskleisti žmogaus vidinius išgyvenimus, tragizmo motyvus, žmonių naikinimo būdus, kurie priverčia jaustis beverčiais. Istorinius motyvus aprašę lietuvių literatūros atstovai rėmėsi skirtingomis tematikomis, tačiau dauguma jų apima žmogaus jausmus, asmenybės žlugimą, parodoma realybė, kuri…


Vyro paveikslas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie vyro paveikslą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Vyrai – tai asmenybės, kurios jau nuo pat seniausių laikų yra gretinamos su didingumu, stiprybe, karingumu ir kitais ryškiais vyriškumą įprasminančiais aspektais. Tad šioje kalboje daugiausia dėmesio skiriama vyrų paveikslams, aprašytiems lietuvių literatūroje, iš kurios daromos detalios išvados, koks vyro paveikslas dominuoja lietuvių literatūroje ir kuo jis yra ypatingas bei…


Žmogaus laikysena totalitarizmo akivaizdoje. Kalbėjimas apie žmogaus laikyseną totalitarizmo akivaizdoje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Totalitarizmas – tai, ko gero, pats baisiausias rėžimas iš visų. Deja, pastaraisiais amžiais nemažai kam teko su juo susidurti ir suvokti totalitaristinio rėžimo blogumus. Tad šioje kalboje analizuojamas totalitarizmo laikotarpis ir jo poveikis žmogui. Remiantis tokių rašytojų, kaip Bronius Krivickas bei Dalia Grinkevičiūtė, kūryba, analizuojama, kokia žmogaus laikysena išryškėja totalitaristinio…


Laisvės reikšmė tautai ir visuomenei. Kalbėjimas apie Laisvės reikšmę tautai ir visuomenei. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Laisvė – svarbiausias dalykas kiekvienai tautai. Būdama laisva, tauta gali save suprasti ir save kurti. Tik laisva tauta gali išreikšti ir puoselėti save. Tačiau ne visos tautos yra laisvos – dažnai įvairios tautos būna okupuotos kitos galingesnės valstybės, todėl joms yra sunku išreikšti ar net suprasti save kaip tautą. Tad…


Ar žmogus išlaiko savo orumą grėsmės akivaizdoje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Orumas – svarbiausias žmogaus turtas. Kiekvienas žmogus turi orumą, savotišką vidinę neliečiamybę, tačiau kartais dėl jo reikia kovoti. Žmogus dažnai atsiduria grėsmingose situacijose, kuriose nėra žmogiškumo ir vertybių. Tuomet iš žmogaus norima atimti orumą ar netgi sunaikinti patį žmogų. Tad žmogus, atsidūręs grėsmingoje situacijoje, privalo išlikti stiprus ir kovoti už…


Kalbėjimas apie žmogaus gyvenimo prasmę. Kada žmogaus gyvenimas tampa prasmingas? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekvienas žmogus gyvenimo prasmę atranda skirtinguose dalykuose: šeimoje, meilėje, siekiuose, išbandymuose, laisvėje, pasiaukojime, tačiau svarbu suvokti, kad svarbiausia – palikti po savęs pėdsaką. Pasaulis žmogui suteikia visas galimybes tapti laimingu, todėl būtina savo gyvenimo kelyje pasinaudoti gėriu, paskui kurį seka ir blogis. Kiekvienas asmuo neapsisaugos nuo siunčiamų išbandymų. Išbandymai vis…


Asmeninės laimės paaukojimas dėl tėvynės. Argumentuotai įvertinkite tokį požiūrį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Asmeninės laimės paaukojimas dėl tėvynės – kilnus ir garbingas tikslas. Tėvynė kiekvienam piliečiui turėtų būti svarbi ir reikšminga, be galo brangi vieta, kurioje gimė ir užaugo, patyrė daugybė nuotykių. Lietuvių literatūros kūryboje taip pat esti daug epizodų, apimančių pasiaukojimą dėl tėvynės. Svarbu siekti savo kraštui gerovės, teisingumo. Savo asmeninės laimės…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Gimtieji namai – tai nebūtinai fizinė, apčiuopiama vieta. Tai – aiškiai neapibrėžta erdvė, kurioje bręsta ir formuojasi žmogaus asmenybė. Namais neretai pavadinama tėvynė – kraštas, su kuriuo kiekvienas žmogus turi ypatingai stiprų ryšį. Deja, kartais aplinkybės susiklosto taip, jog žmogui šį kraštą tenka palikti. Vadinasi, tuomet jis netenka ir svarbios…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?