Lietuvių literatūroje skiriamas itin svarbus vaidmuo gamtai. Gamta joje būna hiperbolizuojama, netgi savotiškai sudievinama. Gamta gali tapti ir pačios gimtinės neišmatuojamos didybės metafora. Gamta tampa ir paprasto žmogaus mokytoja, savotišku sektinu pavyzdžiu. Juk joje esama ciklų, kurių paisydamas žmogus irgi gyventų laimingą gyvenimą. Ji moko ir kareivį, kuris privalės ginti savo gimtosios šalies garbę, jį grūdindama ir stiprindama, pratindama prie neišvengiamai išvarginsiančios kovos. Stichiška gamta moko nepalūžti vėtrų blaškomą individą. Neretai, siekiant kelti skaitytojų savimonę ir individą, šalies gamta išplečiama, menami didingi senovės kunigaikščių laikai. Šioje pastraipoje atskleidžiamas gamtos paveikslas lietuvių literatūroje, o jos ritmai sugretinami su žmogumi. Ši pastraipa puikiai tiks rašant kalbą apie gamtą ir jos svarbą žmogui.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
