Ši kalba yra apie faktorius, užtarnaujančius garbę bei šlovę ir poelgius, vedančius link išdavystės. Remiamasi dviem herojiniais epais - vienas parašytas antikos laikais, kitais - viduramžiais, tačiau pastebime, jog juose aprašytos vertybės ir poelgiai, galintys užtarnauti šlovę realiai sutampa. Tai parodo, jog šlovės samprata nekito laikui bėgant. Išnagrinėjus kūrinius matome, kad besąlygiškas pasiaukojimas, drąsa, sumanumas ir dvasinė stiprybė leidžia žmogui nuveikti didžius darbus ir įveikti didžiausius sunkumus, taip užsitarnaujant garbę ir šlovę. tačiau nei šlovė, nei garbė negali tapti sąmoningomis siekiamybėmis. Išdavystė laikoma didžiausiiu nusikaltimu prieš tautą, artimuosius ir patį save, o žmonės pasirenka išduoti, kai jų moralinis stuburas nėra tvirtas, kai juos žavi laikinas materialinis turtas arba noras tapti šlovinamiems.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!