Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Gintaras Grajauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Gintaras Grajauskas gimė 1966 m. Marijampolėje. Tačiau Gintaras Grajauskas dar būdamas mažas persikraustė į Klaipėdą ir ligšiol čia gyvena bei dirba. Uostamiestyje jis baigė Stasio Šimkaus konservatoriją bei taip pat mokėsi Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo katedroje. Nuo devyniasdešimtųjų Gintaras Grajauskas yra susijęs su žiniasklaida, kadangi jam teko dirbti tiek radijuje, tiek televizijoje, o nuo 1994 m. jis yra pagrindinis dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio dienraščio „Gintaro lašai“ sudarytojas bei redaktorius. Nuo 2000-ųjų šis rašytojas buvo vienas iš pagrindinių renginio „Placdarmas“ organizatorių. Tai Lietuvos poetų sambūris. Gintaras Grajauskas yra ne tik puikus rašytojas, tačiau ir muzikantas, kadangi groja bosine gitara ir dainuoja grupėje „Kontrabanda“ bei džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Bėgant laikui rašytojas labai pasinėrė į teatro veiklą ir ėmė savo gyvenimą sieti būtent su šia kultūrine sritimi. G. Grajauskas organizuoja festivalį „TheATRIUM“, kuris vyksta uostamiestyje, o pagal jo tekstus statomi spektakliai. Kalbant apie rašytojo literatūrinius pasiekimus, Grajauskas yra išleidęs daug eilėraščių bei eseistikos knygų. Taip pat jis išleido romaną bei pjesių rinkinį. Daug jo tekstų yra išversta į užsienio kalbas. Gintaras Grajauskas yra gavęs daug apdovanojimų bei premijų ne tik Lietuvos, tačiau ir pasaulio mastu.

Kūryba ir jos bruožai

Išties, galima sakyti, kad rašytojo Gintaro Grajauskai kartais labai panašūs į kito rašytojo, Sigito Parulskio. Taip galima teigti būtent todėl, kad Gintaro Grajausko kūryboje taip pat dažnai jaučiama tuštuma ar net pačios beprasmybės išgyvenimas literatūrinio veikėjo atžvilgiu. Grajausko kūryboje regima daug kovos su stereotipais bei klišėmis, kurias matome ir pergyvename kasdien. Pabrėžiami didžiausi žmonių pliusai, išreiškiamos nesumeluotos emocijos. Regimos egzistencializmo atšakos, noras apmąstyti žmogaus būtį ir apskritai gyvenimo prasmę.

Kūrinių aprašymai

Romanas „Erezija“

Tai 2005 m. Vilniuje išleistas rašytojo Gintaro Grajausko romanas. Šis kūrinys yra ypatingas tuo, kad jame yra netgi trys siužetinės linijos, kurios paprastam skaitytojui gali tapti kiek painios. Taigi, kūrinyje matomos trys pagrindinės veiksmo kryptys. Pirmoji kūrinio siužetinė linija pasakoja apie samdomų žudikų atliekamą darbą. Vienas iš samdomų žudikų pasakoja pirmuoju asmeniu. Taigi, veiksmas vyksta bandant įvykdyti gautą užsakymą. Jie pasislepia būsimos aukos namuose ir laukia jos grįžtančios. Šios siužetinės linijos esmė turėtų būti susieta su rašytojo dalia, samprotavimais apie būtį, žmogiškąją prigimtį, vertybes, kaip meilė, atsakomybė. Siužetinės linijos vyksmo metu, kai abu žudikai užsiėmę sėdėjimu prie kompiuteriu arba laikraščio skaitymu, prieš skaitytojo akis iškyla visiškai kitas, priešingas vaizdas – viduramžiai. Šią antrąją siužetinę liniją seka viduramžių mąstytojo vardu Janas Husas aprašyta Jeronimo Prahiškio kelionė į žemaičių kraštą. Keliautojas susibendravęs pakankamai su lietuviškuoju vedliu Ibučiu, Prahietis bando išpešti daug naudingos informacijos apie išlikusias tradicijas bei papročius. Ibutis palaipsniui keliaujant papasakoja daug faktų apie senuosius papročius, iš ko išsišakoja trečioji siužetinė kūrinio linija. Būtent šioje siužetinėje linijoje jau pats autorius remdamasis postmodernizmo idėjomis, pateikia pagražintą lietuvių kilmės mitą, kuriame išryškėja tokios personos, kaip Palemonas, Eglė žalčių karalienė, klajojantis falas ir netgi laukianti vagina. Galiausiai kūrinys pasiekia epogėjų ir visos siužetinės linijos susikerta. Samdomi žudikai belaukdami pagaliau susiduria su auka, tik su ja susidūrus jie nebežino ką su ja daryti. Tuo metu keliautojas Jeronimas bei Ibutis suranda žemaičių gentį. Išaiškėja tokie aspektai, kaip valdžios simboliai bei svastikos. Dar vėliau pirmasis žudikas nužudo antrąjį, pirmasis žūsta pats, o gyva visgi lieka tik auka. Keliautojas Jeronimas prisigeria, nebesupranta, ką daro, praranda laiko ir saviontrolės nuojautą, tačiau susitinka su genties vadu. Po kurio laiko Jeronimas sudeginamas už ereziją, o jo pelenai išbyra į Reino upę. Būtent labai lengvai parašytas trijų siužetinių linijų Gintaro Grajausko romanas nepaliko abejingų.

„Lietuviai“

Tai garsaus klaipėdiečio rašytojo Gintaro Grajausko pjese, išleista tekstų rinkinyje, pavadinimu „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“, 2007 m., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje, Vilniuje. Šią autoriaus pjesę daugelis laiko ypač šiuolaikišku kūriniu, kuriame tarsi kviečiama susipažinti su šiandien svarbiais ir opiais klausimais bei temomis, pavyzdžiui, kūrinyje kalbama apie emigracijos problemą, tautinio identiteto nykimą arba kaip tik jo atradimą, kelią link jo. Kūrinyje akivaizdžios užuomazgos ir į šeimos santykių temą. Akivaizdu, jog netgi pačios pjesės pavadinimas apeliuoja į tai, jog kūrinys bus ne apie ką kitą, o kaip tik apie pačius lietuvius. Jie čia daugiausiai charakterizuojami, tad ir pats kūrinys pirmiausia pradedamas pamatiniu ir, ko gero, pačiu svarbiausiu klausimu – lietuviu būti yra gerai ar blogai? Tad sceninio monologo tipo tekstas į šį klausimą visos pjesės metu ir bando atsakyti, remiantis lietuvių išsikeliamo idealaus gyvenimo bruožais, pabrėžiant pačių lietuvių mąstymą, vertybes ir apskritai visą charakteristiką. Ši lietuvių charakteristika pasak pagrindinio kūrinio pasakotojo Dariaus, kuris vėliau, visgi, pasirodo yra to Dariaus kaimynas. Būtent jis pateikia svarbią lietuviškos istorijos versiją, remiantis savais subtiliais, tačiau kartu ir ironiškais, netgi, galima sakyti, teisybės kupinais pastebėjimais. Jis kūrinyje kalba apie tai, kodėl lietuviams visad viskas yra kitaip nei kitų šalių gyventojams. Tai jam yra svarbiausia. Tad juokaujant kūrinyje išskiriamas lietuvių unikalumas ir netgi savotiškas susireikšminimas. Pasak kūrinio pasakotojo, daugiau tokių, kaip lietuviai nėra. Juk lietuviai visad svajoja apie didelius turtus, pilis, finansinę nepriklausomybę ir kitus veiksnius, kurie tikrai artimi kiekvienam lietuviui, kaip didžiausios idealaus gyvenimo siekiamybės, tarsi nustelbiančios tikrąsias vertybes, apie kurias buvo kalbėta tiek amžių ir jau ne kartą. Visi lietuviai – savotiški valdovai: „Trys milijonai valdovų vienoj vietoj.“. Jie niekuo neišsiskiriantys. Tad šis kūrinys įdomus ne tik savo konceptu, tačiau ir norima pateikti idėja. Todėl remiantis tuo, 2013 m. kovo 4 d. visuomenei buvo pristatytas režisieriaus Donato Savickio režisuotas spektaklis analogišku pavadinimu „Lietuviai“. Spektaklyje vaizdžiai buvo perteiktos visos Gintaro Grajausko išsakytos idėjos ir mintys apie lietuvius ir lietuvybę. Kitų Grajausko pjesės „Lietuviai“ interpretacijų nėra žinoma, tačiau ši laikoma, ko gero, viena sėkmingiausių ir puikiai apvaizduojančių aprašomą situaciją. Kūrinio aktualumas, ko gero, neišnyks dar ilgą laiką, nes analizuojamos opios problemos pjesėje išties universalios ir suvokiamos kiekvienam lietuviui.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Riterio paveikslas pakitusiame pasaulyje.

Riteriai – tai tikriausiai idealiausi viduramžių vyrai. Jie palaikė svarbiausias vertybes, jas puoselėjo. Tačiau bėgant laikui viskas ėmė kisti. Tad šioje kalboje, remiantis būtent šia kismo idėja kalbama apie tai, koks matomas riterio paveikslas pakitusiame pasaulyje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus…


Riteriškumo tema viduramžių ir šių dienų literatūroje („Rolando giesmė“).

Riteriai ir riteriškumas bei su tuo susijusi tema plėtojama jau ilgus amžius. Tačiau viduramžiuose ir šiais laikais riteriškumo tema yra šiek tiek pakitusi. Tad kaip ji kinta, kaip šis kitimas traktuojamas ir kokia jo prasmė, aptariama kalboje remiantis viduramžių ir šiuolaikine literatūra bei jos fragmentais, nustatant konkrečius skirtumus ir kelis…


Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Kai kas nors pamini riterius, dažniausiai mūsų galvose atsiranda šarvais apsirėdžiusio narsaus vyro paveikslas ir tikriausiai ne itin gerai mokėtų apibūdinti jo sąvoką. Tad šiuo atveju, remiantis lietuvių kalbos žodynais, riterį reikėtų vadinti asmeniu, kuris yra ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomų atstovų pavaldinys. Remiantis tiek vaizdiniu, tiek pačia riterio…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?