Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Gintaras Grajauskas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Gintaras Grajauskas gimė 1966 m. Marijampolėje. Tačiau Gintaras Grajauskas dar būdamas mažas persikraustė į Klaipėdą ir ligšiol čia gyvena bei dirba. Uostamiestyje jis baigė Stasio Šimkaus konservatoriją bei taip pat mokėsi Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų Džiazo katedroje. Nuo devyniasdešimtųjų Gintaras Grajauskas yra susijęs su žiniasklaida, kadangi jam teko dirbti tiek radijuje, tiek televizijoje, o nuo 1994 m. jis yra pagrindinis dienraščio „Klaipėda“ literatūrinio dienraščio „Gintaro lašai“ sudarytojas bei redaktorius. Nuo 2000-ųjų šis rašytojas buvo vienas iš pagrindinių renginio „Placdarmas“ organizatorių. Tai Lietuvos poetų sambūris. Gintaras Grajauskas yra ne tik puikus rašytojas, tačiau ir muzikantas, kadangi groja bosine gitara ir dainuoja grupėje „Kontrabanda“ bei džiazroko grupėje „Rokfeleriai“. Bėgant laikui rašytojas labai pasinėrė į teatro veiklą ir ėmė savo gyvenimą sieti būtent su šia kultūrine sritimi. G. Grajauskas organizuoja festivalį „TheATRIUM“, kuris vyksta uostamiestyje, o pagal jo tekstus statomi spektakliai. Kalbant apie rašytojo literatūrinius pasiekimus, Grajauskas yra išleidęs daug eilėraščių bei eseistikos knygų. Taip pat jis išleido romaną bei pjesių rinkinį. Daug jo tekstų yra išversta į užsienio kalbas. Gintaras Grajauskas yra gavęs daug apdovanojimų bei premijų ne tik Lietuvos, tačiau ir pasaulio mastu.

Kūryba ir jos bruožai

Išties, galima sakyti, kad rašytojo Gintaro Grajauskai kartais labai panašūs į kito rašytojo, Sigito Parulskio. Taip galima teigti būtent todėl, kad Gintaro Grajausko kūryboje taip pat dažnai jaučiama tuštuma ar net pačios beprasmybės išgyvenimas literatūrinio veikėjo atžvilgiu. Grajausko kūryboje regima daug kovos su stereotipais bei klišėmis, kurias matome ir pergyvename kasdien. Pabrėžiami didžiausi žmonių pliusai, išreiškiamos nesumeluotos emocijos. Regimos egzistencializmo atšakos, noras apmąstyti žmogaus būtį ir apskritai gyvenimo prasmę.

Kūrinių aprašymai

Romanas „Erezija“

Tai 2005 m. Vilniuje išleistas rašytojo Gintaro Grajausko romanas. Šis kūrinys yra ypatingas tuo, kad jame yra netgi trys siužetinės linijos, kurios paprastam skaitytojui gali tapti kiek painios. Taigi, kūrinyje matomos trys pagrindinės veiksmo kryptys. Pirmoji kūrinio siužetinė linija pasakoja apie samdomų žudikų atliekamą darbą. Vienas iš samdomų žudikų pasakoja pirmuoju asmeniu. Taigi, veiksmas vyksta bandant įvykdyti gautą užsakymą. Jie pasislepia būsimos aukos namuose ir laukia jos grįžtančios. Šios siužetinės linijos esmė turėtų būti susieta su rašytojo dalia, samprotavimais apie būtį, žmogiškąją prigimtį, vertybes, kaip meilė, atsakomybė. Siužetinės linijos vyksmo metu, kai abu žudikai užsiėmę sėdėjimu prie kompiuteriu arba laikraščio skaitymu, prieš skaitytojo akis iškyla visiškai kitas, priešingas vaizdas – viduramžiai. Šią antrąją siužetinę liniją seka viduramžių mąstytojo vardu Janas Husas aprašyta Jeronimo Prahiškio kelionė į žemaičių kraštą. Keliautojas susibendravęs pakankamai su lietuviškuoju vedliu Ibučiu, Prahietis bando išpešti daug naudingos informacijos apie išlikusias tradicijas bei papročius. Ibutis palaipsniui keliaujant papasakoja daug faktų apie senuosius papročius, iš ko išsišakoja trečioji siužetinė kūrinio linija. Būtent šioje siužetinėje linijoje jau pats autorius remdamasis postmodernizmo idėjomis, pateikia pagražintą lietuvių kilmės mitą, kuriame išryškėja tokios personos, kaip Palemonas, Eglė žalčių karalienė, klajojantis falas ir netgi laukianti vagina. Galiausiai kūrinys pasiekia epogėjų ir visos siužetinės linijos susikerta. Samdomi žudikai belaukdami pagaliau susiduria su auka, tik su ja susidūrus jie nebežino ką su ja daryti. Tuo metu keliautojas Jeronimas bei Ibutis suranda žemaičių gentį. Išaiškėja tokie aspektai, kaip valdžios simboliai bei svastikos. Dar vėliau pirmasis žudikas nužudo antrąjį, pirmasis žūsta pats, o gyva visgi lieka tik auka. Keliautojas Jeronimas prisigeria, nebesupranta, ką daro, praranda laiko ir saviontrolės nuojautą, tačiau susitinka su genties vadu. Po kurio laiko Jeronimas sudeginamas už ereziją, o jo pelenai išbyra į Reino upę. Būtent labai lengvai parašytas trijų siužetinių linijų Gintaro Grajausko romanas nepaliko abejingų.

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?