Gyvųjų ir mirusiųjų pasaulis dažnai žmogui asocijuojasi su žeme ir pragaru. Šis mąstymas atėjęs pagal senuosius mitus ir net biblinius tekstus teigia, kad tik sukūrus pasaulį, jis buvo padalintas į tolygiai svarbias tris sritis. Pirmoji buvo dangaus erdvė, kurioje gyveno dievai ir išrinktieji. Danguje visada vaizduojamas Viešpats. Gyvųjų pasaulyje arba žemėje karaliauja žmonės, kurie gyvena pagal savo įstatymus ir stengiasi kurti bendruomenes, darančias tvarką žemėje bei tarp žmonių. Trečioji erdvė yra mirusiųjų pasaulis arba pragaras, kuriame dažnai matoma tamsa, nežemiškos būtybės, kenčiančios sielos ir velnias arba šėtonas. Visos šios erdvės savaip skirtingos ir unikalios. Dangaus ir mirusiųjų erdvės gyviesiems nėra žinomos, tačiau jos aktualios. Kadangi antikos literatūroje apie tai buvo kalbama labai plačiai, šiame dešimtos klasės kalbos pavyzdyje didžiausias dėmesys yra skiriamas gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių aprašymams. Remiantis antikos kūriniais, išskiriama, koks matomas gyvųjų pasaulis, kokios tendencijos jame vyrauja. Išskiriama, koks yra mirusiųjų pasaulis ir ką jame galima pamatyti.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
