Juozo Grušo tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ pagrindinė herojė Beatričė - romantinis moters herojus. Požiūris į moteriškumą J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Beatričės paveikslas.
Trumpas aprašymas:
Daugelis teigia, kad nerastume labiau paauglių gyvenimą analizuojančio kūrinio nei Džeromo Deivido Selindžerio kūrinys „Rugiuose prie bedugnės“, bet iš esmės tam būtų galima paprieštarauti. 1967 m. Lietuvos žymus dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas Juozas Grušas parašė tragišką komediją pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Šis kūrinys daugiausiai orientuojasi į jauną žmogų ir jo jaunatviškus išgyvenimus, kuriuose išryškėja Beatričės ypatingas paveikslas. Tad kalboje būtent jis ir yra aptariamas.
Ilgas aprašymas:
„Meilė, džiazas ir velnias“ – tai unikalus žymaus XX a. lietuvių rašytojo, dramaturgo bei prozininko, Juozo Grušo darbas. Tai tragikomedija, kuri analizuoja jaunų žmonių gyvenimo problemas bei sykiu aptaria skirtingų kartų santykius. Iš esmės tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“ reikšmė yra neišsemiama, nes būtent tokia „Meilei, džiazui ir velniui“ būdinga tema nepraranda aktualumo net ir šiandien. Na, o tai kūrinį iškelia, kaip itin reikšmingą veikalą visuomenės ugdymui ir švietimui apie tokias temas, apie kurias ne visada drįsta kalbėti įprastai. Svarbu tai, jog Juozą Grušą ypač išgarsinusiame kūrinyje plėtojamos temos dar įdomesnės dėl pasirenkamų aprašyti kūrinio personažų. Vienas tų personažų – tai Beatričė. Beatričė tragikomedijoje atsiskleidžia, kaip ypač jautri, sudėtingą gyvenimą gatvėje su savo draugais vaikinais, Andriumi, Juliumi bei Luku, gyvenanti mergina. Ji kūrinyje bandoma atvaizduoti, kaip stipri ir šviesi, tačiau nepaisant visko, Beatričei būdinga ir daug kitų savybių, kurios nupasakoja Beatričės charakteristikos spalvingumą ir ryškumą. Taigi koks Beatričės paveikslas atsiskleidžia Juozo Grušo tragikomedijoje „meilė, džiazas ir velnias“, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje.
Daugiau informacijos...
