J.Grušas „Meilė džiazas ir velnias“. Pavadinimo ženklai. Žanro savitumas. Kūrinio problematika. Pastatymas Panevėžio „Meno“ teatre.

Juozas Grušas buvo vienas žymiausių lietuvių dramaturgų, pradėjęs savo karjerą sovietmečiu. Būtent septintajame dešimtmetyje dramaturgas sukūrė jį išgarsinusią dramą „Meilė, džiazas ir velnias“, kuri simboliškai vaizduoja gėrio ir blogio kovą, tarp kurios įsiterpia muzika – džiazas. Drama nagrinėja daug įvairių filosofinių ir egzistencinių temų, tokių kaip meilė, žmogiškumas, nužmogėjimas, tėvų ir vaikų santykiai, gėris ir blogis šiame pasaulyje. Daug dėmesio dramoje yra skiriama Luko, Andriaus, Beatričės ir Juliaus paveikslams – keturiems jaunuoliams, kurie susiburia „katile“ pabėgti nuo pasaulio žiaurumo, jų vidinėms problemoms atskleisti. Visoje dramoje išlieka itin svarbi motinos vertybė, kuri iš tikrųjų tėra tik iliuzija, nes visi veikėjai neturi motinų, todėl nėra patyrę iš meilės, o vien skausmą. Tai yra savitas ir įdomus kūrinys lietuvių literatūroje. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama Juozo Grušo drama „Meilė džiazas ir velnias“, jos pavadinimo ženklai, žanro savitumas, kūrinio problematika ir pastatymas Panevėžio „Meno“ teatre.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!