Lietuvių kunigas pranciškonas Julius Sasnauskas gimė 1959 m. kovo mėn. Vilniuje. Pirmiausia jis mokėsi A. Vienuolio vidurinėje mokykloje, kur pradėjo bendrauti su rezistentais Viktoru Petkumi bei Antanu Terlecku. 1976 m. Julius Sasnauskas per 1920 m. žuvusių karių pagerbimą buvo sugautas milicijos ir sumuštas. Julius Sasnaukas taip pat yra vienas iš Lietuvos Laisvės Lygos įkūrėjų bei narių. Jis aktyviai priešinosi Lietuvos okupacijai, rusifikacijai ir kitoms tuometinėms blogybėms. Taip pat Julius Sasnauskas buvo garsus 1987 m. mitingo prie A. Mickevičiaus paminiklo organizatorius. 1979 m. Julius Sasnauskas už savo veiksmus buvo suimtas, o 1980 m. galiausiai ir įkalintas iš pradžių KGB kalėjime Vilniuje, o vėliau buvo ištremtas į Sibirą, Tomsko sritį. Iš tremties grįžo 1986 m., tad tikriausiai tremtyje būdamas, atsivėręs tikėjimui, jau 1987 m. Sasnauskas mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Ją jis baigė 1992 m. Po dviejų metų Julius Sasnauskas išvyko gyventi į Kanadą, grįžo 1997 m. 1996 m. Julius Sasnauskas vedamas tikėjimo ir tikslo davė vienuolio pranciškono įžadus. Grįžęs iš Kanados Julius Sasnauskas tapo Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektoriumi. Taip pat jis yra susijęs ir su radijumi, kadangi dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“, taip pat jis susijęs ir su spauda. Jis dirbo Lietuvos pogrindžio žurnale „Dievas ir Tėvynė“. Julius Sasnaukas nėra apsiribojęs vien kunigyste. Jis yra parašęs 3 knygas. Pirmoji jų išleista 2000 m., pavadinimu „Jei esame čia: laiškai“, kita knyga – 2007 m. išleista knyga pavadinimu „Dar kartą – Žmogaus Sūnus:sakymai ir postilės“, na, o paskutinioji ir vėliausiai išleista Juliaus Sasnausko knyga yra publicistikos rinkinys, pavadinimu „Malonės akrobatika“. 2012 m. Juliui Sasnauskui buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė „Už meilė Vilniui ir vilniečiams“.