Sakant svarbią kalbą ar atsakingos prezentacijos metu staiga ateina momentinis „užtemimas“? Nerandi tikslaus žodžio, nesėkmingai formuluoji mintis, nebežinai, ką sakyti, delnai pradeda prakaituoti, o kūnas dreba kaip pašėlęs?

Scenos (arba viešojo kalbėjimo, pasirodymo publikai) baimė – viena dažniausių pasaulyje. Kiekvienas ją išgyvena skirtingai – vieniems pakanka keleto bandymų, o kiti ją įveikti stengiasi ne vienerius metus.

Bet kuriuo atveju – patarimai dažniausiai tie patys. Kuo anksčiau pradėsi jais naudotis ir praktikuotis – tuo greičiau galėsi džiaugtis prie tribūnos einąs aukštai pakelta galva.

 Savitaigos galia

Amerikietė retorikos konsultantė Dorothy Sarnoff, iškalbos mokiusi net tris JAV prezidentus, teigia atradusi veiksmingą receptą, išbandytą „prezidentiškai“. Viskas labai paprasta: norint, kad tau pradėjus kalbėti klausytojai būtų palankesni – „užsiprogramuok“ sau pačiam pozityvų nusiteikimą – visiškai nepriklausomai nuo to, kaip jautiesi iš tikrųjų. Kaip to pasiekti? Likus kokioms 5 minutėms iki pristatymo pradžios, prisimink, kokiu sakiniu esi suplanavęs pradėti savo kalbą ir tark sau mintyse:

1. „Džiaugiuosi, kad AŠ čia.“
2. „Džiaugiuosi, kad JIE čia.“
3. „Esu užtikrintas dėl to, ką ketinu pasakyti.“
4. „Išmanau dalyką, apie kurį kalbėsiu.“
5. O tuomet jau nebe mintyse, bet balsu pasakyk tą pirmąjį sakinį, kuriuo ketini pradėti pristatymą.

Galiausiai, prieš žengiant paskutiniuosius žingsnius, pabandyk prisiminti bent vieną atvejį savo gyvenime, kai išties kalbėjai gerai, tiesiog patikai pats sau. Bent vieną kartą taip jau buvo, tiesa? Vadinasi gali ir dar kartelį.

Nusiraminimo pratimai

Nervingas vaikščiojimas iš kampo į kampą ar isterija toli gražu nenuramins tavo organizmo. Dažniausiai patyrę kalbėtojai turi savitus ir unikalius būdus, padedančius jiems nusiraminti. Jei dar neturi savojo – pabandyk šiuos pratimus: nusiraminti tau gali padėti kvėpavimas. Paprasčiausiai kelis kartus giliai įkvėpk, trumpam sulaikyk orą ir iškvėpk. Arba susirask tylią vietelę, užsimerk ar tiesiog žiūrėk į vieną tašką ir įsivaizduok sėkmės scenarijų – kaip tau pasiseks, kaip bus įdomu ir naudinga.

Darydamas pratimus prisimink tai: tyrimais nustatyta, kad netgi 5 sekundžių tylą auditorija priima kaip kalbėtojo susimąstymo pauzę. O juk klausytojai nežino, ką ketini daryti toliau, tad jei trumpam nutilsi – daugeliui atrodys, kad veiki tikslingai. Galvok apie tai nuolatos – nesvarbu, darytum paprasčiausią kvėpavimo pratimą ar kokią nors senovės rytų išminčiaus mankštą.

Keletas gudrybių apgauti publiką

• Pasisakymo pradžioje sąmoningai kalbėk garsiau – tai klausytojams sudarys pasitikėjimo savimi įspūdį.
• Jokiu būdu savo kalbos nepradėk pakeliui į pakylą, tribūną ar kitą tau išskirtą vietą – prabilk tik tada, kai pasieksi galutinį lokacijos tašką.
• Intrigai sukurti, dėmesiui patraukti ir publikos šurmuliui sutramdyti prieš pradėdamas pasisakymą žvelgdamas į auditoriją padaryk kelių sekundžių pauzę. Tik nežiūrėk į grindis – tai būtų baimės požymis.
• Pradėjęs kalbėti, žvilgsniu rask auditorijoje žmogų, kuris periodiškai linksi galva, sutikdamas su tuo, ką girdi iš tavęs. Gaudyk jo žvilgsnį, kreipkis tiesiai į jį – tai privers jį linksėti dar dažniau. O linksėjimas, kaip ir žiovulys ar juokas, yra užkrečiamas dalykas, ir juo neišvengiamai paseks kiti žmonės. Tai tau suteiks dar daugiau pasitikėjimo savimi.

Vis dar baisu? Tuomet prisimink: bijodamas viešai pasisakyti gali prarasti galimybę būti pastebėtas, įvertintas, ir, svarbiausia – daryti poveikį kitiems. Kaip sakė žymusis JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas – „vienintelis dalykas, kurio turėtume bijoti, yra pati baimė“.