Dažnai literatūroje galima pastebėti, kad rašytojai išaukština stiprios valstybės ar istorinės asmenybės nuopelnus, šalies karinę galią. Dar Renesanso epochos metu Lietuvai trūko žymių literatūros paminklų. Tik vėliau pradėtos rašyti panegirikos, kuriose istorinis žmogus pasižymi tam tikroms savybėmis bei turi savo asmeninius siekius, kurie neretai būna susiję su šalies gerove. Tačiau tautai tarnaujančiam individui svarbus ne tik asmeninės garbės troškimas, pripažinimas, turtai, tačiau taip pat ir narsiaširdiškumas bei ryžtas kovoti vardan tėvynės. Iškilus grėsmei dėl valstybės suverenumo, literatūra skatino patriotiškumą, įkvėpė tautą kovai ir laisvos šalies viltį. Todėl šiame rašinyje remiamasi vieno lietuvių literatūros poeto kūriniu, kuriame labai aiškiai atskleidžiamas Tėvynės gelbėtojo paveikslas bei istorinės vertybės.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
