Trumpas aprašymas:
Stojiškumas yra tarptautinis terminas, apibūdinantis gebėjimą išlikti kantriam, ištvermingam, nepasiduoti emocijoms. Stojiškumas gali pasireikšti tik grėsmės situacijose, nes būtent tada pasidaro aktualu nepasiduoti baimei, emocijoms, instinktams. Tai yra labai susiję ir su žmogiškumo esme – gebėjimas būti stojišku yra garantas, kad išliksi žmogumi bet kokiose situacijose. Taigi šioje kalboje nagrinėjama, kokios vertybės padeda išlikti stojišku grėsmės akivaizdoje. Remiamasi katastrofų laikotarpio literatūros kūrinių veikėjais ir konkrečių žmonių biografiniais faktais.
Ilgas aprašymas:
Grėsmės akivaizda – tai sudėtinga gyvenimo situacija, kada žmogus susiduria su didžiausiomis gyvenimo negandomis. Šios negandos ir grėsmės gali būti susijusios su karais, genocidu, trėmimais ir kt. tragiškais istoriniais įvykiais. Būtent tokios grėsmes atsiranda prievartos pasaulyje. Prievartos pasauliu galima vadinti pastarųjų amžių pasaulio vaizdą, kada ir vyko karai, genocidas, trėmimai kt. įvykiai, skaudinę ir tiek morališkai, tiek fiziškai, bandę žmones bei jų vidinę stiprybę. Ši stiprybė yra suvokiama, kaip stojiška žmogaus laikysena – natūralus gebėjimas atsilaikyti bet kokioje sudėtingoje gyvenimo situacijose. Tačiau akivaizdu, jog stojišką laikyseną išlaikyti pastaraisiais amžiais prievartos pasaulyje, įvairių grėsmių akivaizdoje, buvo ganėtinai sunku. Tačiau be abejonės kiekvieno individualios padėties ir patirčių suvokimas leido žmonės pasirinkti pozicijas, sykiu suvokiant, kas vis tik, gali lemti stojišką asmenybės laikyseną minėtose situacijose. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, kuriuose yra pasakojamos žmonių patirtys prievartos pasaulyje, pasakojama, kokie veiksniai lemia stojišką žmogaus laikyseną įvairiausių grėsmių ir negandų akivaizdoje.
Daugiau informacijos...