Keturvėjininkai – tai XX a. trečiajame dešimtemtyje susikūręs literatūrinis sambūris, kuris siekė iškelti avangardo idėjas Lietuvių kultūroje ir literatūroje. Šio judėjimo įkūrėjas ir siela buvo Kazys Binkis, kuris avangardo ir ekspresionizmo kryptis atvežė iš Vokietijos. Keturvėjininkai taip pat leido savo žurnalą, kuriame spausdinta jų kūryba, kuri siekė atnešti naujoves į lietuvių literatūrą ir poeziją. Jie siekė savo kūryboje parodyti sparčiai besikeičiančio pasaulio problemas, dvasinę tuštumą ir absurdą. Keturvėjininkai maištavo prieš realizmą, romantizmą ir tradicinius literatūros bruožus – jie iškėlė eksperimentus ir stengėsi šokiruoti savo kūryba. Keturvėjininkų vienas iš tikslų buvo atnaujinti lietuvių poeziją, kurioje vyravo neoromantizmas ir Maironio idealas. Eilėraščiuose jie naudojo groteską, metaforas, dinamizmą, žaismingumą. Keturvėjininkai taip pat siekė nutolti nuo kaimiškos kultūros šlovinimo ir įvesti didmiesčio ir miesto motyvą. Šiame kalbėjime yra nagrinėjamas keturvėjininkų sambūris ir jų deklaruotos vertybės.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
