Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:
Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:
Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 11-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂
Aprašymas:
Lietuvių tauta turi daug kaimyninių tautų – latvius, rusus, lenkus, baltarusius, o anksčiau lietuviai ribojosi su vokiečių tauta. Lietuvių ir kitų tautų santykiai visada buvo sudėtingi ir permainingi – ypač komplikuoti santykiai buvo su vokiečių tauta. Vokiečių tauta atsirado Pabaltijo regione XII a., kai prasidėjo kryžiaus karai prieš pagoniškas baltų gentis. Lietuvos valstybei teko ilgus šimtmečius kovoti su vokiečių ordinais. Rytų Prūsijos teritorijoje, kuri priklausė vokiečių ordinui, mišriai gyveno prūsai, lietuviai ir vokiečiai. Per šimtmečius prūsai išnyko – jie arba tapo vokiečiais, arba lietuviais. Rytų Prūsijoje gyvenę lietuviai buvo vadinti lietuvininkais. Jų padėtis vokiečių valdomoje šalyje buvo labai prasta: per šimtmečius jie išliko baudžiauninkai, kurių kultūra reiškėsi tik kaime. Vokiečiai išnaudojo, engė lietuvininkus bei neleido plėtotis lietuvininkų kultūrai ir kalbai. Buvo siekiama suvokietinti lietuvininkus ir juos naikinti įvairiais būdais. Šiame kalbėjime nagrinėjamas kitų tautų sukeltas skausmas Lietuvai.
Kartu su kalbėjimu galėsite įsigyti šiuos priedus:
Spauskite „Atsisiųsti“ ir pasirinkite norimus priedus.
Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą. Jeigu Jūsų mokykla jau yra užimta, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą per kurį parašysime naują kalbėjimą.
