Kova už kalbą moderniame pasaulyje – tai kova su vėjo malūnais. Pagrįskite ar paneikite šį teiginį.

Vokiečių istorikas Ernstas Moricas Arndtas yra pasakęs, kad nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti kaip kad nebūtų darkoma jos kalba. Taigi ši asmenybė buvo teisi teigdama tai. Kalba žmonėms yra vienas iš svarbiausių egzistavimo pagrindų, kuris nuo seno dar yra vadinamas tautinio identiteto ženklu. Už jį jau nuo seno yra kovojama, bandoma jį puoselėti ir neleisti net menkiausiam priešui pasiglemžti jo. Jeigu kalba būtų prarasta, tikėtina, kad ir pati tauta pradėtų nykti bei menkti. Siekiant apsaugoti kalbą, kaip didžiausią turtą, daugelis šviesuolių prisidėjo prie jau nuo seno vykusių kovų už kalbą. Tačiau joms vykus ne kartą, kai kurie teigia, jog šios kovos, nors ir rodosi prasmingos, jos primena donkichotiškąją kovą su vėjo malūnais. Taigi šiame dvyliktos klasės kalbos pavyzdyje yra pagrindžiamas teiginys, kad kova už kalbą, vis dėlto, primena įsivaizduojamą, donkichotišką kovą. Tam kalbos pavyzdyje remiamasi įvairiais literatūriniais kūriniais bei asmeninėmis įžvalgomis.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!