Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 11-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Kristijonas Donelaitis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vienas žinomiausių rašytojų, Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, vietovėje, esančioje netoli Gumbinės. Jis gimė ir augo daugiavaikėje šeimoje, o jo tėvai šaltiniuose įvardijami kaip laisvi valstiečiai, kurie buvo laisvi nuo baudžiavos, nes turėjo Kulmo teisę. Tai Donelaitį atitolino nuo tuo metu itin nemalonios baudžiavos, tačiau jei ne baudžiava, būtent skurdus gyvenimas kankino jį ir visą jo šeimą. Kai Donelaičiui buvo šešeri metai, mirė tėvas, palikęs motiną varge su septyniais vaikais. Viso labo, Kristijonas Donelaitis išgyveno skurdo siaubus ir augdamas susidūrė su dar didesniais sunkumais. 1732 m. pradėjo mokytis keturklasėje Karaliaučiaus katedros mokykloje ir gyveno bendrabutyje. Tam, kad ir toliau gautų visus reikalingus patogumus, Kristijonas Donelaitis privalėjo giedoti bažnyčios chore, atlikti sunkius buties ruošos darbus ir netgi laidoti mirusiuosius. Būtent dėl tokio krūvio rašytojas visą gyvenimą negalavo, buvo silpnos sveikatos. 1736 m. Donelaitis pradėjo mokytis Karaliaučiaus universitete, Teologijos fakultete. Čia jis studijavo prancūzų, lotynų, graikų bei hebrajų kalbas. Taip pat mokėsi ir kitų dalykų, tačiau prie mokslų vėlgi prisidėjo daug sunkaus ir kankinančio darbo, kadangi jam stipendijos neužteko. Tai dar labiau pablogino studento Donelaičio sveikatą. 1740 m. Donelaitis pagaliau baigė universitetą ir pradėjo dirbti Stalupėnuose mokytojo padėjėju. Tuo pačiu buvo ir bažnyčios choro vadovas bei vargonininkas. Po dviejų metų Kristijonas Donelaitis ėmė kilti karjeros laiptais ir užėmė garbingą Stalupėnų mokyklos rektoriaus vietą. 1743 m. Donelaičio gyvenimo kelias pasuko link lemtingojo Tolminkiemio, kur praleido likusias dienas iki gyvenimo galo. Čia jis pastoriavo, užsiėmė labdaringa veikla, už savo lėšas pastatė našlių prieglaudą, atnaujino kleboniją, atstatė mokyklą ir kt.  1744 m. vedė Stalupėnų mokyklos vedėjo našlę, tačiau vaikų su ja taip ir nesusilaukė, nes visą gyvenimą lydėjusios ligos bei skurdas neleido turėti atžalų. Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Priežastis – jėgų išsekimas. Palaidotas Tolminkiemyje.

Kūryba ir jos bruožai

Daugiausia Kristijono Donelaičio kūrybos svarbiausių bruožų atsiskleidžia jo viename geriausiai žinomų kūrinių – didaktinėje poemoje „Metai“. Daugiausiai Donelaitis laiko skiria ypatingiems gamtos aprašymams, vaizdingiems posakiams, sužadinantiems skaitytojo lakią vaizduotę. Jis taip pat daug rašo apie tuomečius gyventojų, t.y. būrų, papročius, tradicijas, pomėgius ir net kasdienę veiklą. Pabrėžiama atskirtis tarp ponų ir paprastų būrų, kurie dirba ponams. Aptariama užsieniečių imigrantų pozicija kasdieniniame kaimo vaizde. Autorius bando sukurti įvairiapusišką, vaizdingą bei pamokantį paveikslą, kuris ne tik aprašytų tuometę būrų veiklą, bet ir žvelgiant iš šalies, pamokytų skaitytoją kaip reikėtų elgtis ir kaip ne.

Kūrinių aprašymai

„Metai“

Tai svarbiausias ir unikaliausias Lietuvos literatūros klasikinis kūrinys, didaktinė poema arba dar kitaip – lietuvininkų epas. Šis kūrinys buvo parašytas apie 1765-1775 m., kadangi tiksli didaktinės poemos išleidimo data, visgi, nėra žinoma. Svarbiausia žinoti, jog šis kūrinys buvo išleistas jau nebeegzistuojančioje, istorinėje Mažojoje Lietuvoje, kurioje Kristijonas Donelaitis gyveno, kūrė ir dirbo svarbiausius darbus. Pati didaktinė poema pirmą kartą buvo išleista ir paskelbta tik 1818 m. Liudviko Rėzos, stengiantis padėti svarbius pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai. Kūrinio unikalumas yra didelis, kadangi kūrinio centre labiausiai iškilusi yra tautos žmonių gyvenimo visuma ir jos peripetijos, akcentuojamos per to meto gyventojų – būrų – prizmę. Į būrus žvelgiama, kaip į tą vadinamąjį tautos pamatą, kuris vaizduojamas remiantis tam tikrais akcentais, kaip kad pavyzdžiui laiko ciklais, istorijos ir apskritai gyvenimo sampratomis, kurios užėmė labai didelę ir svarbią tų žmonių gyvenimo dalį. Tad žvelgiant į šiuos aspektus bei nagrinėjant kūrinį yra matoma, kad jame pateikiama ypač didelė paletė Kristijono Donelaičio aprašomų ir analizuojamų temų, tokių, kaip būro ir gamtos santykis, būro ir Dievo santykis, būro ir ponų santykis bei, kas be ko, būrų tarpusavio santykis. Šalia šių santykių vaizdavimo labai svarbūs kūrinyje iškylantys akcentai yra būrų buitis, kasdienybė, joje propaguojami papročiai ir tradicijos, darbai ir šventės. Šis kūrinys ne veltui yra vadinamas didaktine poema, nes per pasakojimus apie būrus, puikiai galima įžvelgti ir tai, kaip pats Donelaitis vertina žmones pagal jų propaguojamą gyvenimo būdą ir palaikomas vertybes. Pasakodamas apie būrus skaitytoją jis tiesiogiai moko apie tas svarbias vertybes, teisingą gyvenseną, remiasi pavyzdžiais ir apskritai pasakoja daug svarbių dalykų, susijusių su žmogaus gyvenimu. Vienas tokių labiausiai akcentuojamų dalykų yra būro gyvenimo ratas, ypač siejamas su gamta ir jos gyvenimo ratu. Šalia to dažnai minimas ir darbas. Tad kūrinyje, galima sakyti, būro gyvenimas pagal gamtos gyvenimo ratą ir darbo akcentas kūrinyje yra patys ryškiausi ir svarbiausi. Kalbant apie gamtą kūrinyje netgi galima pabrėžti ir tą faktą, jog netgi pats kūrinys pavadintas „Metais“, o jo pagrindines keturias dalis vaizduoja aprašyti metų laikai (4 dalys – Pavasario linksmybės, vasaros darbai, rudens gėrybės, žiemos rūpesčiai). Tad visa tai tarpusavyje yra susiję ir dėl to, galima sakyti, kūrinys yra idealiai išpildytas bei pateiktas skaitytojui kaip nenuginčijamai didelės reikšmės turintis kūrinys visai lietuvių literatūrai ir lietuvių kultūriniam pamatui bei svarbios pasaulėvokos formavimui.

Konspektai

Viešojo kalbėjimo baimė: DIDELĖ, bet ne tokia ir baisi…

Visi turime baimių. Dažniausiai jas sugebame užmaskuoti ar netgi su jomis susigyventi. Tačiau šiais laikais daugeliui didžiausia, neužmaskuojama ir labiausiai sudėtinga sutramdyti baimė yra ta, su kuria tenka dažniausiai susidurti. Tai viešasis kalbėjimas. Įdomu tai, kad daugelis net nesusimąsto, bet su juo susiduriame kasdien. Mes viešai kalbame bendraudami su draugais,…


10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Pastraipos (Visos pastraipos patikrintos redaktoriaus)

Darbo tema lietuvių literatūroje. – Rašinys

Aprašymas: Lietuvių literatūroje gausu įvairių temų, kurios apibrėžia žmonių požiūrį į tam tikrus dalykus. Taigi viena tokių svarbių temų lietuvių literatūroje yra darbo tema. Ji parodo, koks yra žmogaus požiūris į darbą, ką darbas suteikia žmogui ir ką galbūt iš jo netgi atima. Spauskite „Atsisiųsti“ ir pasirinkite savo mokyklos pavadinimą.…


Doro žmogaus samprata senojoje lietuvių literatūroje. – Pastraipos

Aprašymas: Dorybė – tai nuo seno akcentuojama ir vertinama žmogaus savybė. Dora gali būti siejama su įvairiais aspektais ir vertybėmis. Manoma, kad dorybė kyla iš žmogaus gerumo, siekio padėti kitiems ir juos remti sunkiu metu. Dorybė taip pat būna suvokiama kaip moralus ir žmogiškas elgesys – pagalba bėdos ištiktam žmogui,…


Kas yra dvasios jėga? – Rašinio įžanga ir pastraipa

Aprašymas: Dvasios jėga – išskirtinė žmogaus savybė. Ji pasireiškia įvairiais būdais – tai gali būti atkaklumas, tikslo siekimas, ryžtas, savitvarda, darbštumas bei savikontrolė. Dvasios jėgą turintis asmuo suvokia savo siekius ir tikslus, tikslingai eina gyvenimo keliu, iškelia sau sudėtingus klausimus bei sugeba į juos atsakyti. Tačiau dvasios jėga nėra prigimtinė…


Dvasios jėga literatūroje. – Rašinys

Aprašymas: Dvasios jėga yra žmogaus vidinė stiprybė, kuri padeda žmogui kurti savo gyvenimą. Žmogus dažnai turi pereiti sunkius ir sudėtingus išgyvenimus, traumas, netektis, įgyti patirties, kuri jam padėtų augti dvasiškai viduje. Visos šios patirtys padeda atrasti savo stiprybę, išmokti vertinti savo veiksmus kritiškai, reflektuoti, pamatyti savo silpnąsias puses ir jas…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kokias vertybes išaukština lietuvių literatūra? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kiekvienas sutiktų, kad lietuvių literatūroje yra ypatingai didelė pasiūla įvairiausių kūrinių, kuriuose pasakojama begalės naujų arba pasikartojančių istorijų, bandančių perteikti prasmingą gyvenimą. Nepaisant to, kiekvienas kūrinys yra savaip unikalus ir įdomus. Svarbiausia tai, kad vieniems lietuvių literatūroje yra aktualios kūrinių veikėjų išgyvenamos situacijos, kitiems – įdomūs faktai, o dar…


Visuomenės ir asmens konfliktas literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kiekvienas asmuo – tai yra neįkainojama visuomenės dalis, sudaranti visuomenės visumą. Tačiau, kad ir koks svarbus asmuo būtų, kartais atsitinka netikėtų bei gana nemalonių atvejų, kai asmuo tampa visuomenės priešu ir atvirkščiai. Trumpai tariant, kyla nelauktas konfliktas tarp asmens ir visuomenės. Įdomu tai, kad daugeliu atveju visuomenė ir asmuo…


Lietuvybės gynimas literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvybę dažnai galima suprasti, kaip lietuviškumą. Lietuviškumas reiškia viską, kas yra susiję su lietuviais. Daugelis teigia, kad lietuviškumą ir jo svarbiausius ženklus sudaro kalba, tradicijos, kultūra, papročiai, žemė. Visa tai įprasmina lietuvių kasdienybę. Tačiau lietuvybė, kaip brangus lietuvių turtas, ne kartą buvo bandoma atimti. Vieni priešai tai darė nepastebimi,…


Ar agrarine pasaulėjauta grįsti klasikiniai lietuvių literatūros kūriniai suprantami jaunajai skaitytojų kartai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Senasis pasaulis – tai šiandienos žmogui menkai pažįstama, kadaise egzistavusi erdvė. Taigi šiandieninis žmogus gyvena visiškai kitaip, pradedant nuo kasdienybės, baigiant galimybėmis. Tai pastebima su daugeliu senojo pasaulio ženklų. Vienas jų – agrarinė pasaulėjauta, būdinga senosios kartos atstovams, kurių liko tik labai maža dalis. Agrarinę kultūrą senieji gyventojai puikiai…


Darbo prasmė ir tinginystės filosofija K. Donelaičio poemoje „Metai“. – 10 klasės (PUPP)

Aprašymas: XVIII a. evangelikų liuteronų kunigo bei Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio didaktinė poema „Metai“ – tai vienas svarbiausių šio rašytojo kūrinių, kuriame aprašydamas pagrindinius keturis metų laikus pateikia Mažosios Lietuvos, Vyžlaukio valsčiaus gyventojų kasdienybę. Preliminariai XVIII a. pabaigoje parašytame ir tik 1818 m. išleistame kūrinyje rašytojas…


Sėkmė ateina pati ar pelnoma darbu? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Sėkmė dažniausiai yra suprantama kaip geras nutikęs žmogui dalykas. Tai gali būti bet koks laimėjimas, kuris praturtina žmogaus gyvenimą, pakelia jį į kitą lygmenį. Todėl kiekvienas žmogus savo gyvenime siekia didesnės ar mažesnės sėkmės, kuri leistų suvokti, kad žmogus gyvena žengdamas teisinga linkme. Tačiau sėkmė ir jos atėjimas į…


Ar svarbu ginti tautinius idealus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Tautininiai idealai yra ne vien skambus žodis. Tautinių idealų sąvokos reikšmė taip pat labai plati ir svarbi, ypač savo šalį mylinčiam žmogui. Taigi tautinius idealus galima suprasti kaip prasmingus tautai ženklus, įprasminančius tautos ir jos žmonių egzistavimą. Juos puoselėti ir ginti svarbiomis akimirkomis ne tik reikalinga, tačiau ir būtina.…


Darbas neatsiejamas nuo žmogaus gyvenimo. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kai tik žmogus gimsta, galima drąsiai sutikti su mintim, kad jam iškart viskas, kas yra būtina pragyvenimui – suteikiama tėvų ir artimųjų. Tik gimęs žmogus net neprašydamas gauna rūbų, maisto, pastogę ir visa tai, kas žmogui suteiktų saugumą. Viskas žmogaus gyvenime tuo metu būna labai paprasta. Tačiau kai žmogus…


Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Dažnas žmogus teigia, kad į praeitį niekada nėra verta žiūrėti. Taip yra todėl, kad tai, kas buvo praeityje visada reikia užmiršti ir paleisti. Tačiau toks gana drastiškas praeities vertinimas tikriausiai labiau tiktų tiems atvejams, kai praeityje jaučiamas skausmas kelia problemų dabartyje. Vis tik, žvelgiant objektyviai, kai kalbama apie būtent…


Asmenybių vaidmuo formuojant Lietuvos kultūrą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvos kultūra – tai Lietuvos įvaizdis. Dažniausiai jis yra akcentuojamas per meninius kūrinius, kaip literatūra. Tad kalbant apie ją, dažnas rašytojas visais laikais savo kūriniuose aptardavo tik pačius svarbiausius ir aktualiausius, to laikmečio idėjoms bei tendencijoms galimus sugretinti aspektus. Todėl kiekvienas toks visuomenei tam tikru laikmečiu kūrinys tapdavo to…

Pastraipos (Visos pastraipos patikrintos redaktoriaus)

Darbo tema lietuvių literatūroje. – Rašinys

Aprašymas: Lietuvių literatūroje gausu įvairių temų, kurios apibrėžia žmonių požiūrį į tam tikrus dalykus. Taigi viena tokių svarbių temų lietuvių literatūroje yra darbo tema. Ji parodo, koks yra žmogaus požiūris į darbą, ką darbas suteikia žmogui ir ką galbūt iš jo netgi atima. Spauskite „Atsisiųsti“ ir pasirinkite savo mokyklos pavadinimą.…


Doro žmogaus samprata senojoje lietuvių literatūroje. – Pastraipos

Aprašymas: Dorybė – tai nuo seno akcentuojama ir vertinama žmogaus savybė. Dora gali būti siejama su įvairiais aspektais ir vertybėmis. Manoma, kad dorybė kyla iš žmogaus gerumo, siekio padėti kitiems ir juos remti sunkiu metu. Dorybė taip pat būna suvokiama kaip moralus ir žmogiškas elgesys – pagalba bėdos ištiktam žmogui,…


Kas yra dvasios jėga? – Rašinio įžanga ir pastraipa

Aprašymas: Dvasios jėga – išskirtinė žmogaus savybė. Ji pasireiškia įvairiais būdais – tai gali būti atkaklumas, tikslo siekimas, ryžtas, savitvarda, darbštumas bei savikontrolė. Dvasios jėgą turintis asmuo suvokia savo siekius ir tikslus, tikslingai eina gyvenimo keliu, iškelia sau sudėtingus klausimus bei sugeba į juos atsakyti. Tačiau dvasios jėga nėra prigimtinė…


Dvasios jėga literatūroje. – Rašinys

Aprašymas: Dvasios jėga yra žmogaus vidinė stiprybė, kuri padeda žmogui kurti savo gyvenimą. Žmogus dažnai turi pereiti sunkius ir sudėtingus išgyvenimus, traumas, netektis, įgyti patirties, kuri jam padėtų augti dvasiškai viduje. Visos šios patirtys padeda atrasti savo stiprybę, išmokti vertinti savo veiksmus kritiškai, reflektuoti, pamatyti savo silpnąsias puses ir jas…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 11-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?