Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Kristijonas Donelaitis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vienas žinomiausių rašytojų, Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, vietovėje, esančioje netoli Gumbinės. Jis gimė ir augo daugiavaikėje šeimoje, o jo tėvai šaltiniuose įvardijami kaip laisvi valstiečiai, kurie buvo laisvi nuo baudžiavos, nes turėjo Kulmo teisę. Tai Donelaitį atitolino nuo tuo metu itin nemalonios baudžiavos, tačiau jei ne baudžiava, būtent skurdus gyvenimas kankino jį ir visą jo šeimą. Kai Donelaičiui buvo šešeri metai, mirė tėvas, palikęs motiną varge su septyniais vaikais. Viso labo, Kristijonas Donelaitis išgyveno skurdo siaubus ir augdamas susidūrė su dar didesniais sunkumais. 1732 m. pradėjo mokytis keturklasėje Karaliaučiaus katedros mokykloje ir gyveno bendrabutyje. Tam, kad ir toliau gautų visus reikalingus patogumus, Kristijonas Donelaitis privalėjo giedoti bažnyčios chore, atlikti sunkius buties ruošos darbus ir netgi laidoti mirusiuosius. Būtent dėl tokio krūvio rašytojas visą gyvenimą negalavo, buvo silpnos sveikatos. 1736 m. Donelaitis pradėjo mokytis Karaliaučiaus universitete, Teologijos fakultete. Čia jis studijavo prancūzų, lotynų, graikų bei hebrajų kalbas. Taip pat mokėsi ir kitų dalykų, tačiau prie mokslų vėlgi prisidėjo daug sunkaus ir kankinančio darbo, kadangi jam stipendijos neužteko. Tai dar labiau pablogino studento Donelaičio sveikatą. 1740 m. Donelaitis pagaliau baigė universitetą ir pradėjo dirbti Stalupėnuose mokytojo padėjėju. Tuo pačiu buvo ir bažnyčios choro vadovas bei vargonininkas. Po dviejų metų Kristijonas Donelaitis ėmė kilti karjeros laiptais ir užėmė garbingą Stalupėnų mokyklos rektoriaus vietą. 1743 m. Donelaičio gyvenimo kelias pasuko link lemtingojo Tolminkiemio, kur praleido likusias dienas iki gyvenimo galo. Čia jis pastoriavo, užsiėmė labdaringa veikla, už savo lėšas pastatė našlių prieglaudą, atnaujino kleboniją, atstatė mokyklą ir kt.  1744 m. vedė Stalupėnų mokyklos vedėjo našlę, tačiau vaikų su ja taip ir nesusilaukė, nes visą gyvenimą lydėjusios ligos bei skurdas neleido turėti atžalų. Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d. Priežastis – jėgų išsekimas. Palaidotas Tolminkiemyje.

Kūryba ir jos bruožai

Daugiausia Kristijono Donelaičio kūrybos svarbiausių bruožų atsiskleidžia jo viename geriausiai žinomų kūrinių – didaktinėje poemoje „Metai“. Daugiausiai Donelaitis laiko skiria ypatingiems gamtos aprašymams, vaizdingiems posakiams, sužadinantiems skaitytojo lakią vaizduotę. Jis taip pat daug rašo apie tuomečius gyventojų, t.y. būrų, papročius, tradicijas, pomėgius ir net kasdienę veiklą. Pabrėžiama atskirtis tarp ponų ir paprastų būrų, kurie dirba ponams. Aptariama užsieniečių imigrantų pozicija kasdieniniame kaimo vaizde. Autorius bando sukurti įvairiapusišką, vaizdingą bei pamokantį paveikslą, kuris ne tik aprašytų tuometę būrų veiklą, bet ir žvelgiant iš šalies, pamokytų skaitytoją kaip reikėtų elgtis ir kaip ne.

Kūrinių aprašymai

„Metai“

Tai svarbiausias ir unikaliausias Lietuvos literatūros klasikinis kūrinys, didaktinė poema arba dar kitaip – lietuvininkų epas. Šis kūrinys buvo parašytas apie 1765-1775 m., kadangi tiksli didaktinės poemos išleidimo data, visgi, nėra žinoma. Svarbiausia žinoti, jog šis kūrinys buvo išleistas jau nebeegzistuojančioje, istorinėje Mažojoje Lietuvoje, kurioje Kristijonas Donelaitis gyveno, kūrė ir dirbo svarbiausius darbus. Pati didaktinė poema pirmą kartą buvo išleista ir paskelbta tik 1818 m. Liudviko Rėzos, stengiantis padėti svarbius pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai. Kūrinio unikalumas yra didelis, kadangi kūrinio centre labiausiai iškilusi yra tautos žmonių gyvenimo visuma ir jos peripetijos, akcentuojamos per to meto gyventojų – būrų – prizmę. Į būrus žvelgiama, kaip į tą vadinamąjį tautos pamatą, kuris vaizduojamas remiantis tam tikrais akcentais, kaip kad pavyzdžiui laiko ciklais, istorijos ir apskritai gyvenimo sampratomis, kurios užėmė labai didelę ir svarbią tų žmonių gyvenimo dalį. Tad žvelgiant į šiuos aspektus bei nagrinėjant kūrinį yra matoma, kad jame pateikiama ypač didelė paletė Kristijono Donelaičio aprašomų ir analizuojamų temų, tokių, kaip būro ir gamtos santykis, būro ir Dievo santykis, būro ir ponų santykis bei, kas be ko, būrų tarpusavio santykis. Šalia šių santykių vaizdavimo labai svarbūs kūrinyje iškylantys akcentai yra būrų buitis, kasdienybė, joje propaguojami papročiai ir tradicijos, darbai ir šventės. Šis kūrinys ne veltui yra vadinamas didaktine poema, nes per pasakojimus apie būrus, puikiai galima įžvelgti ir tai, kaip pats Donelaitis vertina žmones pagal jų propaguojamą gyvenimo būdą ir palaikomas vertybes. Pasakodamas apie būrus skaitytoją jis tiesiogiai moko apie tas svarbias vertybes, teisingą gyvenseną, remiasi pavyzdžiais ir apskritai pasakoja daug svarbių dalykų, susijusių su žmogaus gyvenimu. Vienas tokių labiausiai akcentuojamų dalykų yra būro gyvenimo ratas, ypač siejamas su gamta ir jos gyvenimo ratu. Šalia to dažnai minimas ir darbas. Tad kūrinyje, galima sakyti, būro gyvenimas pagal gamtos gyvenimo ratą ir darbo akcentas kūrinyje yra patys ryškiausi ir svarbiausi. Kalbant apie gamtą kūrinyje netgi galima pabrėžti ir tą faktą, jog netgi pats kūrinys pavadintas „Metais“, o jo pagrindines keturias dalis vaizduoja aprašyti metų laikai (4 dalys – Pavasario linksmybės, vasaros darbai, rudens gėrybės, žiemos rūpesčiai). Tad visa tai tarpusavyje yra susiję ir dėl to, galima sakyti, kūrinys yra idealiai išpildytas bei pateiktas skaitytojui kaip nenuginčijamai didelės reikšmės turintis kūrinys visai lietuvių literatūrai ir lietuvių kultūriniam pamatui bei svarbios pasaulėvokos formavimui.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kokios vertybės jauno žmogaus pasaulyje neberanda vietos? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Pasaulis, kuriame gyvename, yra nuolatos kintanti erdvė. Jos kismą sudaro ne vien išoriniai pokyčiai, tačiau ir vidiniai, susiję su žmonėmis, kurie tame pasaulyje gyvena ir veikia. Tai dažniausiai vyksta keičiantis kartoms, kai išnyksta senosios ir atsiranda naujosios. Naujoje kartoje plyti jauni žmonės. Tai dar nei savęs, nei pasaulio dažniausiai…


Moralinės vertybės lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Literatūros rašytojai dažniausiai literatūriniuose kūriniuose stengiasi kalbėti apie tai, kas iš tiesų yra svarbu bei aktualu. Tai gali būti bet kas, kas praturtina ir prašviesina kiekvieno žmogaus asmeninį gyvenimą. Taigi vienas tokių literatūroje dažnai pabrėžiamų labai svarbių skaitytojui aspektų – tai moralinės vertybės. Jos yra moralaus ir prasmingo gyvenimo…


Vertybių kaita literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Pablas Kazalsas yra teigęs, kad „Kiekviename žmoguje yra elementaraus padorumo ir gerumo. Jei žmogus jais vadovaujasi ir elgiasi padoriai, gražiai, tada jis suteikia pasauliui tai, ko šiam labiausiai reikia. Tai nesudėtinga, tačiau reikia turėti drąsos, kad įsiklausytum į savyje esantį gėrį ir elgtumeisi vadovaudamasis gerumu“. Vertybės – tai žmogaus…


Dievoieška lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje samprotaujama apie Dievo paieškas literatūroje, orientuojantis į lietuvių rašytinius kūrinius. Nors koncentruojamasi į lietuvių literatūrą, kalbama ir apie jos ištakas bei įtakas. Kaip esminis kūrinys, veikiantis vėlesnius tekstus, yra iškeliama Biblija. Kaip lietuvių literatūros Renesanso, Apšvietos ir romantizmo srovės įtakoje susiformavęs menas yra iškeliami vėlesni kūriniai. Kalboje remiamasi…


Kas vienija tautą? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje aptariama, kas žmonėms padeda jaustis priklausantiems konkrečiai tautai. Nagrinėjama tautinės tapatybės paieškų tema, patriotizmo reiškinys. Ieškoma, kokios vertybės leidžia pajusti artimą ryšį su Tėvyne ir tautiečiais. Bandoma kuo tiksliau pagrįsti asmens apsisprendimą būti pilietiškam, neapsiribojant vien asmeniniais siekiais. Toks individo polinkis tapatintis su jam kultūriškai artima žmonių grupe…


Ko šiuolaikinį žmogų moko literatūra? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje gilinamasi į ryšį tarp literatūros kūrinių ir asmenybės. Žmogus yra suvokiamas kaip skaitytojas, kuriam neišvengiamai didesnę ar mažesnę įtaką daro rašytojų kūryba. Tuo metu literatūra suprantama kaip įvairios apimties tekstai, kurie (iš dalies) formuoja individų pasaulėvaizdį. Dėl to svarstoma apie tai, kokias nuomones ir vertybines pozicijas žmogui gali…


Tautinės tapatybės kūrimas ir puoselėjimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Tautinė tapatybė – tai yra gana dažnai visuomenėje minimas ir aptariamas aspektas, kuris taip pat labai dažnai gali būti įvardijamas ir kaip tautinis identitetas. Dažnai šis aspektas yra nusakomas, kaip iš istorijos, gimtosios žemės, kalbos, papročių ir kultūros susiformavęs reiškinys, kurio dėka tautos yra savitos ir jas sėkmingai yra…


Kristijono Donelaičio „Metai“ – lietuviškas šedevras Europos kultūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Nėra tokio žmogaus Lietuvoje, kuris net nebūtų girdėjęs garsaus XVIII a. evangelikų liuteronų kunigo ir Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio pavardės. Šis žmogus buvo unikali asmenybė, kuri 1765 – 1775 m. rašant ir 1818 m. galiausiai Liudvikui Rėzai išspausdinus didaktinę poemą „Metai“, tapo vienu žinomiausių rašytojų…


Kaip išsaugoti gimtąją kalbą toli nuo tėvynės? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Gimtoji kalba žmogui – tai, galima sakyti, yra vienas svarbiausių ir reikšmingiausių dalykų gyvenime. Taip yra todėl, kad vien dėl gimtosios kalbos žmogus ne vien gali būti identifikuojamas kaip savo tautos bendruomenės narys. Gimtąja kalbą vartojant, žmogus gali ir komunikuoti bei bendrauti su savo tautiečiais, taip kalbą puoselėdamas, tačiau…


Tautinės tapatybės išsaugojimas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Tautinė tapatybė – tai unikalus tautos žmonių identifikavimo principas. Jis leidžia atskirti ir pažinti tautas. Kadangi tautų pasaulyje yra labai daug ir kiekviena jų yra savaip unikali ir reikšminga, visos jos turi savitą tautinę tapatybę, kurią sudaro tautinio identiteto ženklai. Vis tik, pažvelgus į pastaruosius amžius, istoriją bei netgi…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?