Kalbant apie antikinę literatūrą, ją formavo to meto rašytojai, dramaturgai ir filosofai, paradoksaliai iki šių dienų nepraradę savo aktualumo, skaitomi, analizuojami, dedami į privalomos mokyklinės ar ir universistetinės literatūros sąrašus. Natūraliai kyla klausimas, kodėl taip yra. Garsiausi to meto dramaturgai buvo Aischilas, Sofoklis ir Euripidas. Pirmtakas Aischilas labiausiai žinomas dėl savo draminės trilogijos ,,Orestėja“. XXa. amerikiečių dramaturgas Judžinas Onilas parašė pjesę ,,Elektrai skirta gedėti“, kuri yra absoliuti Aischilo trilogijos adaptacija, skirta tuometiniam tarpukario kontekstui. Antikinė literatūra dar ir žavi fatališkumo idėjomis. Dramaturgas Sofoklis buvo ramesnis, atidesnis žmonių tarpusavio santykiams, nors ne toks įtaigus kaip Aischilas, rašęs visuomeninėmis temomis. Pjesėje ,,Edipas karalius“ Sofoklis perteikia karaliaus Edipo likimo istoriją. Lietuvių režisieriaus Oskaro Koršunovo sensacija tapusio spektaklio ,,Oidipas karalius“. kodas – politiniai žaidimai ir galingųjų infantilumas, gyvenimo žaidimas. Akivaizdu tai, jog be antikinės literatūros mes negalime kalbėti apie šiuolaikinę, nes visas vakarų kultūros civilizacijos pagrindas yra padėtas būtent graikų, jų filosofijos ir dramaturgijos tąsa regima kasdienybėje.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
