Pagarbos savo tautai ir toleracijos kitoms valstybėms atspindys. Pagarba tautai, tolerancija kitoms kultūroms kunigaikščių laiškuose.
Trumpas aprašymas:
Kunigaikščių laiškai yra vienas iš svarbiausių palikimų Lietuvos istorijoje, kurie rodo ne tik pagarbą savo tautai, tačiau ir parodo toleranciją kitoms kultūroms. Kunigaikščiai laiškus rašė ne tik daugeliui to meto svarbių asmenų, tačiau ir pirkliams, amatininkams, su kuriais bendravimas ne tik plėtė Lietuvos akiratį, tačiau ir gerino pačios Lietuvos įvaizdį, skatino bendradarbiavimą. Taigi, atsižvelgus į tai, šioje kalboje, remiantis žinomiausiais anuometinių kunigaikščių laiškais aptariama kuo šie laiškai svarbūs bei tai pat bus pabrėžta kalbos pagrindinė mintis.
Ilgas aprašymas:
Lietuviškos raštijos pradžia – tai istorinės ir kultūrinės reikšmės daugiausiai turintis veiksnys. Kai buvo pradėta kurti lietuviška raštija, jos esminis pradžios atskaitos taškas buvo kunigaikščių laiškai, nors daugeliui, tikriausiai, atrodytų, kad tai turėtų būti literatūriniai kūriniai. Vis tik, ne, lietuviška raštija prasideda nuo kunigaikščių laiškų. Dažniausiai jie buvo skirti kitų šalių kunigaikščiams ir valdovams bei reprezentavo Lietuvą, jos kultūrą bei civilizuotumą. Laiškuose buvo rašoma daug aktualių politinių, kultūrinių aspektų. Juose taip pat buvo perduodama ir kitokio pobūdžio informacija. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, lietuviškos raštijos pradžios akcentas – kunigaikščių laiškai – kaip itin didelis ir svarbus istorinis palikimas – buvo pagarbos savo tautai bei tolerancijos kitoms kultūroms atspindys. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairių kunigaikščių laiškų tekstais, juose išsakomomis mintimis bei idėjomis remiantis, argumentuotai įrodoma, kad minėtieji kunigaikščių laiškai – iš tiesų yra pagarbos ir tolerancijos atspindys, pasakojama, kokiais principais tuose laiškuose atsiskleidžia pagarba savo tautai bei tolerancija kitoms kultūroms, kodėl tai reikšminga ne tik Lietuvos tautai bei ir pačiai lietuviškai raštijai.
Daugiau informacijos...