Lietuvos valstybė susikūrė XIII a. – tai buvo paskutinė viduramžių valstybė Europoje, kuri bene vėliausiai priėmė krikščionybę. Per ilgus amžius Lietuvos valstybė išgyvena tiek okupacijos, tiek nepriklausomybės atgavimą, todėl šalies įvaizdis bei kultūriniai ir politiniai įvaizdžiai taip pat ne kartą kilo. Renesanso laikotarpiu atsirado poreikis sieti save su romėnų arba graikų tautomis, kildinti savo tautą iš šių civilizacijų – taip buvo siekta pagrįsti savo tautos senumą ir istoriją, jos priklausymą Europos kultūrai. Kitais atvejais tautos kūrė savo istorinius naratyvus dėl politinių priežasčių, siekdamos sukurti nepriklausomos ir suverenitetą turinčios šalies vaizdinį. Kitais atvejais buvo vaizduojamas idealizuotas ir romantizuotas tautos vaizdinys, kas yra ypač būdinga romantizmo epochai. Tuo metu vyko tautų pavasaris, tautinis atgimimas, kai formavosi tautinė tapatybė, todėl tokie idealizuoti tautiniai vaizdiniai buvo naudingi kuriant tautos identitetą, savęs suvokimą ir apibrėžimą kaip tautos narį. Šiame kalbėjime nagrinėjamas Lietuvos įvaizdis senojoje literatūroje ir XXa. poezijoje.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
