Tėvas Stanislovas yra teigęs, kad „Visuomenėje per daug liūdesio. Žmonės praradę viltį ir tikėjimą šviesesne ateitimi, jie nusivylę, juos slegia baimė ir neviltis. Mes turime juos ištraukti iš baimės ir nevilties, išvaduoti iš nuobodulio, sugrąžinti jiems tikėjimą šviesesne ateitimi. Mes turime atgimti dvasiškai, pakelti žmonių dvasią“. Liūdesys yra sunkus, žmogų smukdantis jausmas. Liūdesys kelia kitas neigiamas ir sunkias emocijas tokias kaip kančia, skausmas, neviltis ar gali kelti netgi depresiją. Nei vienas žmogus negali išvengti liūdesio – dažnai žmogus susiduria su šiuo jausmu skirtingomis aplinkybėmis, skirtingais gyvenimo laikotarpiais. Dažnai žmogus liūdi, nes jis yra vienišas, jo šeimos nariai ar mylimieji miršta, jis netenka darbo arba gyvena nemėgstamoje šalyje. Liūdesio priežasčių yra daug, tačiau liūdesys skirtingai veikia žmones. Vieni žmonės jaučiasi labai prastai dėl liūdesio, jie kenčia viduje. Literatūra dažnai vaizduoja liūdną žmogų – taip ji mums parodo, kaip žmogų veikia liūdesys, kaip jis keičia jo likimą ir asmenybę. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama liūdno žmogaus tema literatūroje.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
