Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Marcelijus Martinaitis (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis gimė Paserbenčių kaime, Raseinių rajone, 1936 m. Pirmiausia Marcelijus Martinaitis mokslus ėjo septynmetėje Gervinių mokykloje. 1955 m. pradėjo skelbti savo kūrinius. 1956 m. Martinaitis baigė Kauno politechnikumą ir baigęs iškart įsidarbino ryšių techniku. Juo dirbo tik metus, nes nuo 1957 m. Martinaitis įsitraukė į bendradarbiavimą su spauda. Tais metais jis įsidarbino į Raseinių rajono laikraščio „Stalinietis“ redakcijoje. 1962 m. Martinaitis debiutavo su eilėraščių rinkiniu „Balandžio sniegas“. 1964 m. siekdamas žinių ir tobulėti, Martinaitis baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Nuo 1964 m. Martinaitis ir toliau dirbo spaudoje. Dirbo tokių laikraščių, kaip „Komjaunimo tiesa“ ar „Jaunimo gretos“ ir kt. redakcijose. Nuo 1980 m. Marcelijus Martinaitis pradėjo dėstyti Vilniaus universitete. 1989 m. Martinaitis įsitraukė į politiką, nes buvo išrinktas SSRS AT deputatu, taip pat įsitraukė į Sąjūdžio vadovybės veiklą. Nuo 1992 m. Martinaitis buvo vadovas Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitete, o nuo 2000 m. Martinaitis buvo priimtas būti LRT tarybos nariu.

Kūryba ir jos bruožai

Pagrindiniai Marcelijaus Martinaičio kūrybos orientyrai yra įvardijami kaip gimtinė, namai, žemė, vaikystė bei tyla. Martinaičio poezija tarsi įprasmina visą žmogaus gyvenimą. Poetas nevengia minčių ir apie mirtį, išnykimą, kas išties nekelia negatyvo, o labiau grūdina. Anot jo, tai yra tikroji realybė. Marcelijaus Martinaičio kūryba yra jautri, švelni ir tai yra siejama su paties poeto išgyvenimais. Martinaičio poezijoje taip pat ypač svarbi yra kultūra bei jos motyvai. Tai raštas, knyga bei svarbiausia – proto šviesa. Martinaičio poetinio pasaulio centras siejamas su kaimu, žemdirbyste ir kitais panašiais aspektais, kurie vėlgi siejami su poeto gyvenimu kaime. Taip pat Martinaičiui svarbus ryšys su tautosaka ir mitologija, kuri Martinaičio kūriniams suteikia paslaptingumo, mistiškumo.

Kūrinių aprašymai

 „Apie darbą“

Knygoje „Gairės: Mokytojams ir moksleiviams“, išleistoje 1992 m., Kaune, pasirodė Marcelijaus Martinaičio publikacija, pavadinimu „Apie darbą“. Tai trumpos apimties tekstas, susidedantis iš paties Martinaičio apmąstymų apie darbą. Darbas – pagrindinis teksto objektas, kuris yra daugiausiai traktuojamas, daugiausiai aptariamas, daugiausiai šventinamas ir daugiausiai iškeliamas. Darbas – viskas. Martinaitis tekste pirmiausia prisimena savo paties vaikystę, kaip dirbdavo, kokį nuostabų jausmą jis jausdavo pradėdamas sunkius darbus ir kokį, galima sakyti, dar nuostabesnį jausmą jausdavo tuos darbus pabaigęs, kai pagaliau būdavo galima pailsėti, pasidžiaugti gamta, kuri vakarais tarsi dėkodavo už darbą. Martinatis tekste darbą idealizuoja ir perteikia jį per senosios kultūros vaizdinius, kurių šiandieninis žmogus tikriausiai negalėtų patirti. Tačiau, nepaisant visko, gali kai kuriuos fragmentus, žinoma, žvelgiant per kitą prizmę, pritaikyti ir pačiam sau. Kad ir kaip bebūtų, agrarinė kultūra Martinaičio tekste yra viskas. Martinatis darbą tekste taip pat uoliai sieja su tam tikromis patirtimis, kurios prisidėjo prie jo ir jo bendražygių gyvenimo plėtojimo. Martinaitis tekste pasakoja kaip žmonės būtent per darbą daug ką pajuto ir daug ką pažino. Pats jis teigia tikriausiai negalėjęs kai ko užrašyti iškart, jeigu nebūtų pats darbu to patyręs. Todėl Martinaitis protinę ir fizinę veiklą gretina, taip pabrėždamas, kad šie du aspektai vienas kitą papildo ir šis konkrečios ribos tarp jų nežino, todėl, kad tai yra tolygiai svarbu ir reikšminga, jeigu tik darbui atsiduodama visu kūnu ir visa siela, kas jam ir atrodo idealu pagal jo pasaulėžiūrą, suformuotą dar anais laikais. Tad Martinaitis tekste nevengia paminėti ir šių laikų problemos, kada darbas dėl istorinių įvykių, įvairių prievolių, užkraunant belaisviams darbus dėl pragyvenimo suformavo visiškai prieštaringą požiūrį į darbą ir jo malonumą, kurį kadaise žmonės išties jautė ir niekad dėl darbo nesiskundė, nes tai buvo žmogaus svarbi gyvenimo dalis, be kurios žmonės negalėjo išgyventi. Tai buvo gyvenimo pilnatvė, kuri šiandien tampa ta pačia prievole ir žmonės į darbą ima žiūrėti visiškai kitaip. Tai tarsi pamokomasis ar tiesiog visuomenei akis ir protą nušviečiantis tekstas apie tikrąją darbo prasmę ir kaip viskas nepalankiai keitėsi per tiek metų. Tačiau net ir pasikeitus žmonių požiūriui į darbą Martinatis paskutiniuose sakiniuose nevengia pabrėžti to, jog tik dirbdamas žmogus yra gyvas ir gali didžiuotis savo būtimi.

„Kai sirpsta vyšnios“

Tai, ko gero, vienas žinomiausių poeto Marcelijaus Martinaičio eilėraščių, kuriuos žinome iki šiandien. Galbūt ne visi žino šį eilėraštį, kaip eilėraštį. Daugelis jį yra girdėję dainos interpretacijoje, kurią atliko taip pat anapilin išėjęs Vytautas Kernagis. Nepaisant visko, šis eilėraštis randasi Martinaičio eilėraščių rinktinėje, pavadinimu „Tie patys žodžiai“, išleistoje 1980 m. Šio eilėraščio mintis sudaro viso eilėraščių rinkinio esmę – rašoma apie tai tai, ko negalima matyti plika akimi, o galima tiesiog pajausti. Tad toks Marcelijaus Martinaičio eilėraštis yra tarsi raktas į žmogaus širdį, jo giliausius jausmus, sukuriant ilgesingą ir melancholišką nuotaiką, susietą su agrarinės kultūros tradicijomis. Kadangi Martinaitis kūrė panašiomis temomis ir ne kartą yra kalbėjęs būtent apie tokią kaimo gyvenseną, šiame eilėraštyje įžvelgiamas glaudus ryšys su pjovėjų dainomis, tėvyne, senąja kaimo gyvensena, artima vyresniam žmogui. Eilėraštyje pagrindine tema laikomi namai, gimtinė, troškimas būti savoje aplinkoje, tarp savų žmonių. Šis eilėraščio konceptas ir pasirinkti žodžiai eilėraštyje yra sugulę neatsitiktinai, kadangi šiame eilėraštyje yra labai daug nuorodų į asmeninį Martinaičio gyvenimą. Netgi jis pats yra teigęs, kad jo uošviai gyvena Suvalkijoje, todėl jis dažnai ten važinėjęs ir sugalvojęs aprašyti ten sirpstančias vyšnias, kurios, taip pat, eilėraštyje visur akcentuoja raudoną spalvą, kas reiškia gyvumą ir energiją. Tokia eilėraščio reprezentacija smelkiasi į jautriausias žmogaus vietas, nostalgiją, pajutimus.

„Žemės duktė“

Tai žinoma Marcelijaus Martinaičio pjesė-pasaka, pastatyta dar 1981-1982 m. Ši pjesė-pasaka taip pat buvo užrašyta Marcelijaus Martinaičio knygoje „Pelenų antelė. Pjesės lėlių teatrui“, išleistoje 1980 m. Tad perskaičius pjesę-pasaką „Žemės duktė“ ir vien tik įsigilinus į prologo detales, matoma, kad „Žemės duktė“ – tai ne kas kita, kaip tik garsios lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija, kuri yra pritaikyta lėlių teatrui. Šioje pjesėje-pasakoje vėlgi matoma Eglė, kurią pagrobia žaltys, už kurio Eglė buvo pažadėjusi tekėti, jeigu tik šis atiduos jos marškinius po maudymosi. Žinoma, Eglė iš pradžių pabūgusi, tačiau pamato, jog tai Žilvinas ir jie pradeda gyvenimą kartu, susilaukia vaikų – Uosio, Beržo ir Drebulės. Grįžtant į namus Eglei, jos broliai, per kurių prievarta Drebulė išdavė savo tėvą, Žilviną nužudo, o supykusi ir sielvartą išgyvenanti Eglė su vaikais pasiverčia medžiais. Tad akivaizdu, kad Marcelijus Martinaitis pjesei-pasakai daugiausiai naudojosi tautosakos motyvais, kuriuos interpretavo savaip, tačiau esmę paliko tą pačią, todėl kūrinys nieko naujo neparodo, tik perpasakoja interpretuojamą klasikinį kūrinį.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotus ir išsamius dvyliktos klasės privalomų autorių konspektus, kurie palengvins jūsų mokymosi procesą bei kuriuose rasite tik…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kūrybiškumo svarba lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kūrybiškumas yra subtilus ir unikalus bruožas, tačiau ne kiekvienas žmogus jį turi. Rašytojams kūrybiškumas yra labai svarbus bruožas, nes jis padeda suvokti, ką rašytojas nori vaizduoti savo kūryboje. Be to, kūrybiškumas reikalauja ir gerai išlavintos vaizduotės. Kūrybiškumo tema nuo seno yra dažna literatūroje ir dažnas autorius ją vaizduoja skirtingai.…


Tautosaka lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Tautosaka – tai unikalus reiškinys, kurio dėka tautosakinė informacija yra perduodama iš kartos į kartą bei, akivaizdu, yra būdinga tik tam tikrai etninei ar socialinei grupei. Tad tautosaka neretai atsiskleidžia ir lietuvių literatūros kūriniuose. Kokiais principais tautosaka pasirodo lietuvių literatūroje, plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Tautosaka…


Įdomiausi XX a. Lietuvių rašytojai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Įdomiausi XX a. Rašytojai. Aprašymas: XXa. yra pokyčių metas Lietuvai. Lietuvoje įvyko daug svarbių pokyčių – kai kurie buvo labai džiugūs, kiti – skausmingi. Šalis išgyveno du pasaulinius karus, trėmimus, deportacijas ir okupacijas, tačiau sugebėjo atkurti nepriklausomybę. Šalį taip pat veikė ir modernybės epocha – per visą XXa. Lietuvoje vyko…


Žaismas modernioje lietuvių literatūroje (Jurgis Savickis ir kt.) – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūra ilgą laiką buvo gana konservatyvi. Jos tematikoje vyraudavo tradicinės temos, susijusios su gamta, kaimo vertybėmis ir gyvenimu, vertybių kaita, karo traumomis, tautiškumu ir tėvynės aukštinimu. Vis dėlto XXa. atsirado daug įvairių literatūros krypčių, kurios suteikia naujas galimybes literatūrai augti ir keistis. Vienas iš įdomiausių elementų –…


Žemdirbiškos kultūros aktualizavimas XX a. II pusės lietuvių literatūroje (Kazys Bradūnas ir kt.) – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Žemdirbiškosios kultūros aktualizavimas XX a. antroje pusėje. Aprašymas: Nuo pačių seniausių laikų lietuviai – žemdirbių tauta, kuri puoselėja darbą, meilę savo žemei bei tėvynei, kuri gerbia aplinką, jaučiasi jai dėkingi. Taip pat lietuvių tauta nuo neatmenamų laikų siekia doros kelio, stengiasi laikytis tikrųjų vertybių, didelę reikšmę teikia žmogiškumui ir gėriui.…


Marcelijaus Martinaičio kūryba išsiskiria savo pašiepiančiu rašymo stiliumi. Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Marcelijus Martinaitis yra labiausiai žinomas dėl savo komiško kūrinio „Kukučio baladės“. Daugelis žmonių šį poetą laiko pašiepiančio rašymo stiliaus kūrėju, bet ar taip yra iš tikro ? Šiame pavyzdiniame kalbėjime aptarsime žymiausia jo kūrinį “ Kukučio baladės “ bei išsiaiškinsime dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas toks rašymo stilius. Taip…


Sovietmečio lietuvių literatūrą galima apibūdinti kaip Ezopo kalbos laikotarpį. Pristatykite kelių autorių kūrybą ir aptarkite jų kūrybos bruožus. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje aptariame sovietmečio lietuvių literatūrą. Jos pobūdį bei jos tikslą. Analizuojame to laikmečio autorių kūrybą, aptariame pagrindinius jos bruožus, remdamiesi pateiktais pavyzdžiais. Aiškinamės, kokią įtaką literatūros formavimuisi ir lietuvių rašytojams turėjo sovietų priespaudą, kaip tai pakeitė jos kryptį, tematiką bei stilistiką. Be to, nagrinėjame ir jos pačios poveikį lietuvių…


XX a. II pusės lietuvių literatūroje jaučiamas stiprus poreikis išlaikyti ir parodyti tamprų lietuvių ir gamtos ryšį. Dėl kokių priežasčių ši tema buvo aktuali tame laikotarpyje? Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Atrodo, visas žmogaus gyvenimas yra tarsi apraizgytas įvairiais ryšiais: su žmonėmis, aplinka, namais, prisiminimais. Ne išimtis yra ir gamta. Sunku būtų surasti žmogų, kuris nustebtų išgirdęs teiginį, jog lietuvį ir gamtą nuo seno siejo stiprus ryšys. Tačiau yra įdomu, kodėl būtent dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje yra pastebimas bei jaučiamas…


Didžioji dalis sovietmečiu žymių rašytojų šiandien vertinami prieštaringai dėl rusų valdžios įtakos. Pateikite konkrečių rašytojų ir jų kūrinių pavyzdžių, kurie sugebėjo apeiti tuometinę cenzūrą. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Šiame darbe atskleidžiama, kaip lietuvių literatūrai sunkiu sovietinės okupacijos laikotarpiu lietuvių rašytojai perteikė oficialiajai doktrinai nepriimtinas idėjas, kokiais būdais buvo išvengiama cenzūros. Pasitelkiant trijų to meto rašytojų kūrybos analizę bus atskleidžiami svarbiausi to atlikimo būdai, pateikiama jų naudotos Ezopo kalbos analizė bei įvardijamos svarbiausios šiais būdais perteiktos idėjos, atskleidžiamas…


Tautosaka yra kultūros ir istorijos saugotoja. Pritarkite arba paneikite šiai nuomonei. Savo mintis pagrįskite konkrečiais literatūriniais pavyzdžiais. – 12 klasės (VBE)

Aprašymas: Tautosaka – tai liaudies kultūra, apimanti platų spektrą nuo šokių ar apeigų iki dainų bei pasakų. Tautosaka iškilo romantizmo laikotarpiu ir tapo svarbia tautinių judėjimų dalimi. Šiame darbe atskleidžiamas tautosakos išskirtinumas bendrame kultūriniame kontekste, apžvelgiama jos svarba įvairiais istorijos periodais, ieškoma tautosakos pėdsakų lietuvių raųytojų bei poetų kūriniuose. Kartu…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?