Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 11-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂 Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂
Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas ir visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis gimė Paserbenčių kaime, Raseinių rajone, 1936 m. Pirmiausia Marcelijus Martinaitis mokslus ėjo septynmetėje Gervinių mokykloje. 1955 m. pradėjo skelbti savo kūrinius. 1956 m. Martinaitis baigė Kauno politechnikumą ir baigęs iškart įsidarbino ryšių techniku. Juo dirbo tik metus, nes nuo 1957 m. Martinaitis įsitraukė į bendradarbiavimą su spauda. Tais metais jis įsidarbino į Raseinių rajono laikraščio „Stalinietis“ redakcijoje. 1962 m. Martinaitis debiutavo su eilėraščių rinkiniu „Balandžio sniegas“. 1964 m. siekdamas žinių ir tobulėti, Martinaitis baigė Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Nuo 1964 m. Martinaitis ir toliau dirbo spaudoje. Dirbo tokių laikraščių, kaip „Komjaunimo tiesa“ ar „Jaunimo gretos“ ir kt. redakcijose. Nuo 1980 m. Marcelijus Martinaitis pradėjo dėstyti Vilniaus universitete. 1989 m. Martinaitis įsitraukė į politiką, nes buvo išrinktas SSRS AT deputatu, taip pat įsitraukė į Sąjūdžio vadovybės veiklą. Nuo 1992 m. Martinaitis buvo vadovas Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitete, o nuo 2000 m. Martinaitis buvo priimtas būti LRT tarybos nariu.
Pagrindiniai Marcelijaus Martinaičio kūrybos orientyrai yra įvardijami kaip gimtinė, namai, žemė, vaikystė bei tyla. Martinaičio poezija tarsi įprasmina visą žmogaus gyvenimą. Poetas nevengia minčių ir apie mirtį, išnykimą, kas išties nekelia negatyvo, o labiau grūdina. Anot jo, tai yra tikroji realybė. Marcelijaus Martinaičio kūryba yra jautri, švelni ir tai yra siejama su paties poeto išgyvenimais. Martinaičio poezijoje taip pat ypač svarbi yra kultūra bei jos motyvai. Tai raštas, knyga bei svarbiausia – proto šviesa. Martinaičio poetinio pasaulio centras siejamas su kaimu, žemdirbyste ir kitais panašiais aspektais, kurie vėlgi siejami su poeto gyvenimu kaime. Taip pat Martinaičiui svarbus ryšys su tautosaka ir mitologija, kuri Martinaičio kūriniams suteikia paslaptingumo, mistiškumo.
„Apie darbą“
Knygoje „Gairės: Mokytojams ir moksleiviams“, išleistoje 1992 m., Kaune, pasirodė Marcelijaus Martinaičio publikacija, pavadinimu „Apie darbą“. Tai trumpos apimties tekstas, susidedantis iš paties Martinaičio apmąstymų apie darbą. Darbas – pagrindinis teksto objektas, kuris yra daugiausiai traktuojamas, daugiausiai aptariamas, daugiausiai šventinamas ir daugiausiai iškeliamas. Darbas – viskas. Martinaitis tekste pirmiausia prisimena savo paties vaikystę, kaip dirbdavo, kokį nuostabų jausmą jis jausdavo pradėdamas sunkius darbus ir kokį, galima sakyti, dar nuostabesnį jausmą jausdavo tuos darbus pabaigęs, kai pagaliau būdavo galima pailsėti, pasidžiaugti gamta, kuri vakarais tarsi dėkodavo už darbą. Martinatis tekste darbą idealizuoja ir perteikia jį per senosios kultūros vaizdinius, kurių šiandieninis žmogus tikriausiai negalėtų patirti. Tačiau, nepaisant visko, gali kai kuriuos fragmentus, žinoma, žvelgiant per kitą prizmę, pritaikyti ir pačiam sau. Kad ir kaip bebūtų, agrarinė kultūra Martinaičio tekste yra viskas. Martinatis darbą tekste taip pat uoliai sieja su tam tikromis patirtimis, kurios prisidėjo prie jo ir jo bendražygių gyvenimo plėtojimo. Martinaitis tekste pasakoja kaip žmonės būtent per darbą daug ką pajuto ir daug ką pažino. Pats jis teigia tikriausiai negalėjęs kai ko užrašyti iškart, jeigu nebūtų pats darbu to patyręs. Todėl Martinaitis protinę ir fizinę veiklą gretina, taip pabrėždamas, kad šie du aspektai vienas kitą papildo ir šis konkrečios ribos tarp jų nežino, todėl, kad tai yra tolygiai svarbu ir reikšminga, jeigu tik darbui atsiduodama visu kūnu ir visa siela, kas jam ir atrodo idealu pagal jo pasaulėžiūrą, suformuotą dar anais laikais. Tad Martinaitis tekste nevengia paminėti ir šių laikų problemos, kada darbas dėl istorinių įvykių, įvairių prievolių, užkraunant belaisviams darbus dėl pragyvenimo suformavo visiškai prieštaringą požiūrį į darbą ir jo malonumą, kurį kadaise žmonės išties jautė ir niekad dėl darbo nesiskundė, nes tai buvo žmogaus svarbi gyvenimo dalis, be kurios žmonės negalėjo išgyventi. Tai buvo gyvenimo pilnatvė, kuri šiandien tampa ta pačia prievole ir žmonės į darbą ima žiūrėti visiškai kitaip. Tai tarsi pamokomasis ar tiesiog visuomenei akis ir protą nušviečiantis tekstas apie tikrąją darbo prasmę ir kaip viskas nepalankiai keitėsi per tiek metų. Tačiau net ir pasikeitus žmonių požiūriui į darbą Martinatis paskutiniuose sakiniuose nevengia pabrėžti to, jog tik dirbdamas žmogus yra gyvas ir gali didžiuotis savo būtimi.
„Kai sirpsta vyšnios“
Tai, ko gero, vienas žinomiausių poeto Marcelijaus Martinaičio eilėraščių, kuriuos žinome iki šiandien. Galbūt ne visi žino šį eilėraštį, kaip eilėraštį. Daugelis jį yra girdėję dainos interpretacijoje, kurią atliko taip pat anapilin išėjęs Vytautas Kernagis. Nepaisant visko, šis eilėraštis randasi Martinaičio eilėraščių rinktinėje, pavadinimu „Tie patys žodžiai“, išleistoje 1980 m. Šio eilėraščio mintis sudaro viso eilėraščių rinkinio esmę – rašoma apie tai tai, ko negalima matyti plika akimi, o galima tiesiog pajausti. Tad toks Marcelijaus Martinaičio eilėraštis yra tarsi raktas į žmogaus širdį, jo giliausius jausmus, sukuriant ilgesingą ir melancholišką nuotaiką, susietą su agrarinės kultūros tradicijomis. Kadangi Martinaitis kūrė panašiomis temomis ir ne kartą yra kalbėjęs būtent apie tokią kaimo gyvenseną, šiame eilėraštyje įžvelgiamas glaudus ryšys su pjovėjų dainomis, tėvyne, senąja kaimo gyvensena, artima vyresniam žmogui. Eilėraštyje pagrindine tema laikomi namai, gimtinė, troškimas būti savoje aplinkoje, tarp savų žmonių. Šis eilėraščio konceptas ir pasirinkti žodžiai eilėraštyje yra sugulę neatsitiktinai, kadangi šiame eilėraštyje yra labai daug nuorodų į asmeninį Martinaičio gyvenimą. Netgi jis pats yra teigęs, kad jo uošviai gyvena Suvalkijoje, todėl jis dažnai ten važinėjęs ir sugalvojęs aprašyti ten sirpstančias vyšnias, kurios, taip pat, eilėraštyje visur akcentuoja raudoną spalvą, kas reiškia gyvumą ir energiją. Tokia eilėraščio reprezentacija smelkiasi į jautriausias žmogaus vietas, nostalgiją, pajutimus.
„Žemės duktė“
Tai žinoma Marcelijaus Martinaičio pjesė-pasaka, pastatyta dar 1981-1982 m. Ši pjesė-pasaka taip pat buvo užrašyta Marcelijaus Martinaičio knygoje „Pelenų antelė. Pjesės lėlių teatrui“, išleistoje 1980 m. Tad perskaičius pjesę-pasaką „Žemės duktė“ ir vien tik įsigilinus į prologo detales, matoma, kad „Žemės duktė“ – tai ne kas kita, kaip tik garsios lietuvių liaudies pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija, kuri yra pritaikyta lėlių teatrui. Šioje pjesėje-pasakoje vėlgi matoma Eglė, kurią pagrobia žaltys, už kurio Eglė buvo pažadėjusi tekėti, jeigu tik šis atiduos jos marškinius po maudymosi. Žinoma, Eglė iš pradžių pabūgusi, tačiau pamato, jog tai Žilvinas ir jie pradeda gyvenimą kartu, susilaukia vaikų – Uosio, Beržo ir Drebulės. Grįžtant į namus Eglei, jos broliai, per kurių prievarta Drebulė išdavė savo tėvą, Žilviną nužudo, o supykusi ir sielvartą išgyvenanti Eglė su vaikais pasiverčia medžiais. Tad akivaizdu, kad Marcelijus Martinaitis pjesei-pasakai daugiausiai naudojosi tautosakos motyvais, kuriuos interpretavo savaip, tačiau esmę paliko tą pačią, todėl kūrinys nieko naujo neparodo, tik perpasakoja interpretuojamą klasikinį kūrinį.
Viešojo kalbėjimo baimė: DIDELĖ, bet ne tokia ir baisi…
Visi turime baimių. Dažniausiai jas sugebame užmaskuoti ar netgi su jomis susigyventi. Tačiau šiais laikais daugeliui didžiausia, neužmaskuojama ir labiausiai sudėtinga sutramdyti baimė yra ta, su kuria tenka dažniausiai susidurti. Tai viešasis kalbėjimas. Įdomu tai, kad daugelis net nesusimąsto, bet su juo susiduriame kasdien. Mes viešai kalbame bendraudami su draugais,…
10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms
Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…
12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai
Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…
Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai
Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…
Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai
Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…
Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?
Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…
Ironiškas požiūris į pasaulį lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas
Aprašymas: Lietuvių literatūriniai kūriniai yra ypač aktualūs ir prasmingi kūriniai, kuriuose lietuvių rašytojai stengiasi pabrėžti ir akcentuoti svarbius bei aktualius visuomenei ir skaitytojams joje dalykus. Tačiau tam, kad juos perteiktų efektingai ir šie dalykai būtų skaitytojų įsisąmoninti ir taip pat apmąstyti, rašytojams dažnai reikia pasistengti ir atrasti, kaip tinkamai tai…
Kaip keitėsi namų reikšmė lietuvių literatūroje? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas
Aprašymas: Namai – tai kiekvienam puikiai žinomas lietuvių kalbos žodis. Tačiau žvelgiant giliau, tai nėra vien žodis – tai ypatinga žmogaus gyvenimo erdvė ir didžiausia bei svarbiausia žmogaus gyvenimo vertybė, nuo kurios prasideda žmogaus gyvenimas. Namuose žmogus gimsta, auga ir deda pirmuosius savo žingsnius šiame pasaulyje, kaip savo artimųjų išugdyta…
Kūrybiškumo svarba lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas
Aprašymas: Kūrybiškumas yra subtilus ir unikalus bruožas, tačiau ne kiekvienas žmogus jį turi. Rašytojams kūrybiškumas yra labai svarbus bruožas, nes jis padeda suvokti, ką rašytojas nori vaizduoti savo kūryboje. Be to, kūrybiškumas reikalauja ir gerai išlavintos vaizduotės. Kūrybiškumo tema nuo seno yra dažna literatūroje ir dažnas autorius ją vaizduoja skirtingai.…
Tautosaka lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas
Trumpas aprašymas: Tautosaka – tai unikalus reiškinys, kurio dėka tautosakinė informacija yra perduodama iš kartos į kartą bei, akivaizdu, yra būdinga tik tam tikrai etninei ar socialinei grupei. Tad tautosaka neretai atsiskleidžia ir lietuvių literatūros kūriniuose. Kokiais principais tautosaka pasirodo lietuvių literatūroje, plačiau aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Tautosaka…
Įdomiausi XX a. Lietuvių rašytojai. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas
Įdomiausi XX a. Rašytojai. Aprašymas: XXa. yra pokyčių metas Lietuvai. Lietuvoje įvyko daug svarbių pokyčių – kai kurie buvo labai džiugūs, kiti – skausmingi. Šalis išgyveno du pasaulinius karus, trėmimus, deportacijas ir okupacijas, tačiau sugebėjo atkurti nepriklausomybę. Šalį taip pat veikė ir modernybės epocha – per visą XXa. Lietuvoje vyko…
Žaismas modernioje lietuvių literatūroje (Jurgis Savickis ir kt.) – 12 klasės (VBE) kalbėjimas
Trumpas aprašymas: Lietuvių literatūra ilgą laiką buvo gana konservatyvi. Jos tematikoje vyraudavo tradicinės temos, susijusios su gamta, kaimo vertybėmis ir gyvenimu, vertybių kaita, karo traumomis, tautiškumu ir tėvynės aukštinimu. Vis dėlto XXa. atsirado daug įvairių literatūros krypčių, kurios suteikia naujas galimybes literatūrai augti ir keistis. Vienas iš įdomiausių elementų –…
Žemdirbiškosios kultūros aktualizavimas XX a. antroje pusėje. Aprašymas: Nuo pačių seniausių laikų lietuviai – žemdirbių tauta, kuri puoselėja darbą, meilę savo žemei bei tėvynei, kuri gerbia aplinką, jaučiasi jai dėkingi. Taip pat lietuvių tauta nuo neatmenamų laikų siekia doros kelio, stengiasi laikytis tikrųjų vertybių, didelę reikšmę teikia žmogiškumui ir gėriui.…
Aprašymas: Marcelijus Martinaitis yra labiausiai žinomas dėl savo komiško kūrinio „Kukučio baladės“. Daugelis žmonių šį poetą laiko pašiepiančio rašymo stiliaus kūrėju, bet ar taip yra iš tikro ? Šiame pavyzdiniame kalbėjime aptarsime žymiausia jo kūrinį “ Kukučio baladės “ bei išsiaiškinsime dėl kokių priežasčių buvo pasirinktas toks rašymo stilius. Taip…
Aprašymas: Kalboje aptariame sovietmečio lietuvių literatūrą. Jos pobūdį bei jos tikslą. Analizuojame to laikmečio autorių kūrybą, aptariame pagrindinius jos bruožus, remdamiesi pateiktais pavyzdžiais. Aiškinamės, kokią įtaką literatūros formavimuisi ir lietuvių rašytojams turėjo sovietų priespaudą, kaip tai pakeitė jos kryptį, tematiką bei stilistiką. Be to, nagrinėjame ir jos pačios poveikį lietuvių…
Aprašymas: Atrodo, visas žmogaus gyvenimas yra tarsi apraizgytas įvairiais ryšiais: su žmonėmis, aplinka, namais, prisiminimais. Ne išimtis yra ir gamta. Sunku būtų surasti žmogų, kuris nustebtų išgirdęs teiginį, jog lietuvį ir gamtą nuo seno siejo stiprus ryšys. Tačiau yra įdomu, kodėl būtent dvidešimtojo amžiaus antrojoje pusėje yra pastebimas bei jaučiamas…