Meilė dažnai idealizuojama tiek gyvenime, tiek literatūroje. Sakoma, kad svarbiausia meilės savybė – viską taurinti ir kilninti, todėl dauguma žmonių įsivaizduoja meilę kaip patį tyriausią, jautriausią ir mieliausią jausmą. Akivaizdu, besąlygiška ir savęs dovanojimu pagrįsta meilė iš tiesų metaforiškai nuskraidina iki debesų ir pasilieka žmoguje kaip širdį glostantis, niekada neišdylantis iš atminties prisiminimas. Kita vertus, aistros ir geismo persmelkta meilė ne tik nesukuria dvasinių atramų, bet ir gramzdina, veda į pražūtį. Šiame rašinyje, remiantis privalomos mokyklinės literatūros kūriniais, analizuojamos dvi skirtingos meilės istorijos, aptariami anksčiau minėtų santykių ypatumai. Rašinys puikiai tiks, jei į meilę norima pažvelgti iš dviejų skirtingų perspektyvų.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
