Ludwig Borne yra teigęs, kad „Moteris tai horizontas, kuriame susitinka dangus ir žemė. Joje, kaip nė vienoje kitoje būtybėje, randa sau prieglaudą ir angelas ir velnias. Pati maloniausia ir pati kilniausia moteris turi savyje šiek tiek pragaro anglių ir nėra tokios menkos moters, kuri savyje neturėtų dangaus kerteles“. Anksčiau moterys nebuvo laikytos lygiomis vyrams – ilgus amžius moterys neturėjo lygių politinių, socialinių teisių ir galimybių. Vis dėlto, XXa. ši situacija pasikeitė ir moterys gavo vis daugiau teisių ir galimybių būti nepriklausomomis, keitėsi požiūris į moters vaidmenį visuomenėje. Tuo tarpu literatūra irgi buvo paveikta tokios situacijos: dažnai autoriai susitelkdavo ties vyrų išgyvenimais ir paveikslais, o moterų paveikslai būdavo neišplėtoti ir antraeiliai. Vis dėlto, keičiantis amžiams, keitėsi ir moters vaizdavimas literatūroje. Vis daugiau autorių nuo XXa. pradėjo vaizduoti ir moterų paveikslus – vaizduotos įvairios, įdomios veikėjos ir jų skirtingi likimai. Šiame kalbėjime yra nagrinėjamas moters likimas lietuvių literatūroje.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
