Moterys lietuvių literatūroje.

F. Nyčė yra teigęs, kad „Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai vyras nori iš moters taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga“.Moterys ilgą laiką neturėjo lygių teisių su vyrais – jos negalėjo balsuoti ir mokytis, o visuomenė jas vertė būti namų šeimininkėmis. Vis dėlto, XXa. padėtis pradėjo keistis – moteris gavo vis daugiau teisių, jų gyvenimas tapo įvairiapusiškesnis ir įdomesnis. Vis dėlto, lygiai tokia pati situacija įvyko ir literatūroje – iki XXa. moters paveikslas nebuvo išplėtotas, dažnai moterys buvo siejamos su namais, šeima ir vaikais. Moterys buvo vaizduojamos kaip klusnios, darbščios ir visą savo gyvenimą dėl to atiduodančios būtybės. Dažniausiai moterys buvo antraeilės veikėjos, o jų personažai nebuvo pakankamai išplėtoti. Tačiau XXa. pradėjo keistis ne tik moterų gyvenimas, bet ir jų vaizdavimas literatūroje – moterys buvo pradėtos įvairiai ir skirtingai vaizduoti, kuriamas naujas, modernus moters paveikslas. Šiame kalbėjime yra nagrinėjamos moterys lietuvių literatūroje.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!