Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Oskaras Vaildas (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vienas žymiausių ir skandalingiausių karalienės Viktorijos laikų dramaturgų, Oskaras Vaildas, gimė 1854 m. rudenį Dubline, chirurgo Viljamo Vaidlo (angl. William Wilde) ir poetės Džeinės Franceskos Eldžy (angl. Jane Francesca Elgee) šeimoje. Vaildo tėvas labai domėjosi tautosakos aspektais bei archeologija, o motina būdama poetė visą savo gyvenimą skyrė kūrybai, tad kurdama pasirašinėjo slapyvardžiu „Speranza“. Matyt, pomėgį kūrybai Oskaras Vaildas paveldėjo iš motinos. 1874 m. Oskaras Vaildas Dublino Trejybės koledže baigė klasikinės literatūros studijas, kurios ypač praplėtė jo pasaulėžiūrą. Vėliau Vaildas studijavo Oksfordo universitete, gavęs stipendiją. Tai jį paskatino baigti universitetą su pagyrimu. 1884 m. Vaildas susituokė su Konstancija Loid (angl. Constance Lloyd). Remiantis šaltiniais, jis jai pasipiršo po dviejų metų draugystės širdies formos žiedu. 1885 m. jiems gimė sūnus Kirilas (angl. Cyril), o 1886 m. Vivjanas (angl. Vyvyan). Deja, prabėgus kuriam laikui Vaildo žmona ėmė pastebėti neįtikėtinai keistus vyro poelgius, jis mėgo jaunų vyrų kompaniją, jo karšti jausmai žmonai susipynė su abejonėmis, kurios vėliau tik patvirtino tai, kad Vaildas iš tikrųjų buvo homoseksualas. Tad pasibaigus santuokos džiaugsmams Vaildas 1891 m. užmezgė artimus ryšius su markizo Queensbery sūnumi Alfredu Daglasu (angl. Alfred Douglas). Išduodama žmona Konstancija patyrusi tai, pabėgo užsienį ir pakeitė vardą ir Vaildą paliko ramybėje. Deja, iškilus konfliktui tarp markizo ir Vaidlo, 1895 m. rašytojas buvo apkaltintas dėl savo homoseksualių santykių bei nuteistas dviems metams sunkiųjų darbų kalėjimo. Tais pačiais metais Vaildas bankrutavo ir atsidūrė visiškame dugne. Kai Vaildas atliko bausmę, jis pakeitė savo tapatybę. Tapo Sebastianu Melmotu (angl. Sebastian Melmoth) ir išvyko gyventi į Prancūziją. Čia jis gyveno iki gyvenimo pabaigos ir mirė 1900 m.

Kūryba ir jos bruožai

Daugelis teigia, kad Oskaras Vaildas rašė daug ir labai azartiškai, nes jo kūryba įvertinama kaip tyras ir naivus, tačiau kartu ir maištingas klausimas prie angliško pietų stalo. Jis tarsi aiškinai, kas yra svarbiau – menas ar gyvenimas, moralė ar grožis ir pan. Savo duoklę kaip rašytojas, Vaildas atidavė ir vaikiškajai publikai. Rašydamas pasakas vaikams jis kuria pasaulį, kuriame nėra žiaurios ir skaudžios realybės, jis tai įtvirtina natūralumu ir vaikišku tyrumu. Nepaisant visko, Vaildas kituose kūriniuose gilinasi į žmogaus būtį ir svarbiausius iškeliamus klausimus. Jis pabrėžia skausmo prasmę ir svarbą žmogaus gyvenime, aptaria grožį ir aspektus, kurie žmogaus gyvenime sukasi nuolatos jeigu ne sumenkindami žmogų, tai jį pakeldami virš kasdienybės.

Kūrinių aprašymai

„Doriano Grėjaus portretas“

 XIX a. airių kilmės anglų dramaturgas, poetas bei romanistas Oskaras Vaildas kadaise parašė romaną pavadinimu „Doriano Grėjaus portretas“. Šiame romane labiausiai atsispindi Oskaro Vaildo taip pamėgtas estetizmas. Pats romanas yra ypač gausus vaizdingų posakių, pasisakymų, meniškų užuominų ir net tam tikrų geraširdiškų pajuokavimų, kurie romanui suteikia daugiau spalvų. Nepaisant šių detalių, romane nagrinėjamas labai svarbus aspektas – žmogaus prigimtis. Su šia prigimtimi labai analizuojamas ir moralumo bei sąžiningumo klausimas. Būtent tokia kryptimi plėtojamas knygos siužetas įtraukė milijonus skaitytojų, kurių dėka šis kūrinys yra vienas unikaliausių kūrinių, parašytų anuomet. Nors kūrinys neturi daug įtempto veiksmo scenų, tačiau pats Doriano Grėjaus paveikslas daug kam yra keliantis siaubą ir gana utopinis. Visa įtampa daugiausiai yra susikaupusi tarp pačių veikėjų, ypač tarp Doriano Grėjaus ir jo artimo draugo bei padėjėjo Bazilio. Knygos turinys prasideda Doriano Grėjaus troškimu turėti unikalų ir vienetinį savo portretą. Šis protretas turėtų būti kitoks nei kiti. Šiame portrete turėtų atsispindėti Grėjaus amžius, kad paties Doriano Grėjaus kūnas šio amžiaus atspindėti neturėtų. Gavęs norimą portretą Dorianas Grėjus kūrinio eigoje praranda savitvardą ir pradeda nusidėti. Jis daro nuodėmes vieną po kitos. Doriano Grėjaus sutikti žmonės jam taip pat daro gana neigiamą įtaką, kuri jam sudaro nepalankias sąlygas gyventi, tad Dorianas Grėjus labai susidomi įvairiausiais amoraliniais ir neleistinais dalykais, naikinančiais jo vertybes ir esybę. Nebejausdamas ribų Grėjus nužudo savo draugą ir padėjėją Bazilį, tampa visiškas paranojikas, kuris slepia portretą nuo visų, kad tik nepastebėtų portreto pokyčių, kuriuose atsispindi ne tik Doriano Grėjaus amžius, bet ir su kiekviena nuodėme vis labiau šlykštėjanti jo siela. Ji nebe siela. Paveiksle tūno visiškas monstras. Doriano Grėjaus gyvenimo ir paties kūrinio pabaigoje vaizduojami ikoniški epizodai, kuriuose Grėjus bando koreguoti paveikslą, pabėgti nuo nuodėmių ir tam tikru būdu apsivalyti, tačiau pamato, kad nieko iš to neišeis. Jis supranta, kad jį tai daryti labiausiai skatina jo paties tuštybė ir susikurta savimeilė. Galiausiai Dorianas Grėjus miršta ir paveiksle tūnojusi pabaisa tampa jau mirusiu Dorianu Grėjumi. Elegantiškas ir unikalus, gal kartais kiek monotoniškas Oskaro Vaildo rašymo stilius šio kūrinio koncepcijai tinka kuo puikiausiai, nes kūrinio vaizdai aprašomi itin detaliai, plačiai. Gana monotoniškomis sakinių konstrukcijomis Vaildas įneša kūriniui meniškumo, tam tikro bohemiškumo ir įdomumo. Tad toks Vaildo kūrinių stilius primena Šekspyrą, ar Teofilą Gautjerą.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Jaunatviško maksimalizmo privalumai ir trūkumai. Kalbėjimas apie jaunatvišką maksimalizmą.

Jaunystė – neabejotinai vienas iš gražiausių žmogaus gyvenimo etapų. Kol žmogus yra jaunas, jis ir drąsiau svajoja, ir jo užmojai yra didesni. Be to, jaunystėje turima daugiau energijos, kuri gali būti naudingai panaudota kilniems tikslams. Galima drąsiai teigti, kad nuo šio gyvenimo tarpsnio neatsiejamas jaunatviškas maksimalizmas. Tačiau jis ne visuomet…


Kalokagatijos idealo apraiškos įvairių epochų rašytojų kūriniuose.

Kalokagatija – tai senovės graikų auklėjimo forma, kurioje akcentuojamas lygiavertis dvasinis bei išorinis grožis. Tuo remiantis, parašyta nemažai literatūrinių kūrinių, kuriuose vienaip ar kitaip matomi kalokagatijos atspindžiai. Tad šioje kalboje akcentuojama kalokagatijos idėja ir aptariama skirtingų epochų literatūra, kurioje regimi kalokagatijos atspindžiai. Tad išnagrinėjus kūrinius, daromos detalios išvados, kuo kalokagatija…


Ar svarbu puoselėti savyje moralines vertybes? Kalbėjimas apie moralines vertybes.

Gyvename tokioje visuomenėje, kur moralinės vertybės neretai pamirštamos. Tačiau jos visgi yra labai svarbios ir neabejotinai turinčios lemiamos reikšmės žmonių gyvenime. Taigi šioje kalboje remiamasi atitinkamais kūrinių pavyzdžiais ir argumentais, kurie įrodo, jog moralinės vertybės žmogui yra išties svarbios ir reikalingos. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų,…


Žmogaus moralinio žlugimo kelias Oskaro Vaildo romane „Doriano Grėjaus portretas“.

„Iš tikro menas lyg veidrodis atspindi ne gyvenimą, o žiūrovą“ – tai garsaus anglų ir airių rašytojo, dramaturgo ir poeto Oskaro Vaildo citata. Ši citata atskleidžia jo vienintelio romano „Doriano Grėjaus portretas“ simbolinę paveikslo reikšmę – paveikslas atspindi pagrindinio veikėjo vidinius pokyčius. Menas gali žmogų užvaldyti ir sugriauti iš vidaus.…


Ar grožis yra vertybė? Pasvarstykite apie tai. Jums gali padėti Igno Šeiniaus romanas „Kuprelis“ ir Oskaro Vaildo romanas „Doriano Grėjaus portretas“ ar kitas skaitytas kūrinys.

Grožio sąvoka – plati ir sunkiai apibendrinama keletu žodžių. Taip yra todėl, nes pasaulyje yra itin daug skirtingų ir unikalių grožio formų, kurios nepaliaujamai kinta ir priklauso nuo individualaus suvokimo. Galima teigti, kad kiekvienas iš mūsų trokšta būti gražus tiek išore, tiek vidumi. Taip pat siekiame būti apsupti gražių dalykų…


Neigiami personažai įdomesni už teigiamus. Pagrįskite arba paneikite šį teiginį konkrečiais literatūros pavyzdžiais. – 10 klasės (PUPP)

Blogio ir gėrio kova egzistuoja bene kiekviename literatūros kūrinyje. Dažniausiai blogį ir gėrį įkūnija blogi ir geri personažai, atstovaujantys skirtingoms idėjoms ir vertybėms. Blogi veikėjai dažniausiai pakeri skaitytoją – jie yra įtaigūs, maištingi, stiprūs ir tiesiog blogi. todėl dažnai atrodo, jog blogi personažai yra įdomesni už gerus. Šiame darbe yra…


Kalbėjimas apie kūrinių veikėjų paveikslus, kurie paliko didžiausią įspūdį. – 10 klasės (PUPP)

Knygos yra pilnos įvairių veikėjų, kurie palieka vienokį ar kitokį įspūdį. Vieni veikėjai yra įtaigūs ir įdomūs, todėl palieka stiprų įspūdį skaitytojui, tačiau kiti gali būti nuobodūs ir iš karto pasimiršti. Ypač įdomūs yra tie personažai, kurie atskleidžia žmogų ir jo jausmus. tokie veikėjai palieka stiprų įspūdį ir padeda žmonėms…


Išminties meilė ir jos svarba žmogaus tobulėjimui. – 2018m. kalbėjimo potemė – 10 klasės (PUPP)

Išmintis žmogui labai svarbi, tačiau ji žmogaus gyvenime atsiranda tik tada, kai žmogus gyvenime išgyvena daug dalykų, kurie jį ugdo ir tobulina. Nesvarbu kokie būtent įvykiai vyksta žmogaus gyvenime, geri ar blogi. Kiekvienas iš jų savaip grūdina ir savaip suteikia žmogui unikalią galimybę save patobulinti, pakeisti savo gyvenimą į geresnį…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?