Šiame darbe nagrinėjama tema paauglio paveikslas literatūroje. Darbe yra remiamasi V. Goldingo knyga „Musių valdovas“ ir Vandos Juknaitės knyga „Išsiduosi. Balsu“. V. Goldingas yra pasakęs: „Gyvenime buvau ne kartą sukrėstas ir priblokštas, suvokęs, ko tik mes, žmonės, nesugebame vieni kitiems padaryti.“ Taip jis sakė ne veltui. Visi žinome posakį, jog vaikai – tai yra mūsų ateitis. Tiesa, vaikai yra pati silpniausia ir jauniausia visuomenės grandis, todėl vaikus dažnai galima laikyti dar visiškai pasaulio nepažįstančiais, naiviais, jautriais bei nuoširdžiais žmonėmis, turinčiais itin šviesų pasaulį ir mąstymą. Pasaulis vaiko akimis yra be melo, pykčio – kupinas gėrio. Vaikais būname visi, tačiau ne visiems vaikystė būna tokia miela ir priverčia suaugti anksčiau nei reikia. Taigi, koks paauglio paveikslas vaizduojamas literatūroje? Paauglys lyg pasaulio medis nuolat svyruoja tarp nykios kasdienybės, kurioje nėra meilės ir prasmingo gyvenimo, kuris pripildytas gražiausiais prisiminimais iš vaikystės: „Šaknim į pragarą – šakom į dangų‟ (J. Marcinkevičius).
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
