Pasakotojo požiūris į pasaulį ir žmogų skirtingų laikotarpių lietuvių literatūros kūriniuose.

Kiekvienas pasakojimas turi pasakotoją, kuris užima ypač svarbią vietą kūrinyje. Pasakotojas – tai individualus balsas, kuris aiškina, padeda skaitytojui suvokti, koks veiksmas vyksta. Priklausomai nuo teksto, pasakotojas gali būti subjektyvus ir objektyvus. Yra trys svarbiausi pasakotojo tipai – stebėtojas, veikėjas ir lėmėjas. Pirmuoju atveju pasakotojas stebi viską iš tolo, jis nėra veiksmo dalyvis, o tiesiog viską vertina. Jis neveikia kūrinyje, bet visus veikėjų veiksmus stebi ir aprašo. Toks pasakotojas nesiekia moralizuoti, o tik parodyti, kaip viskas vyksta. Kitu atveju pasakotojas gali būti veikėjas – dažniausiai jis užima pagrindinio veikėjo vietą, pasakoja svarbiausius įvykius, veiksmus ar nutikinimus iš asmeninės perspektyvos. Pasakotojas-veikėjas atskleidžia vieno veikėjo asmenybę, vertybes, kančias ar sprendimo ieškojimo būdus. Tuo tarpu pasakotojas-lėmėjas yra savotiškas moralistas, kuris sako, kas yra bloga, o kas – gera. Toks pasakotojas būna lyg savotiškas teisėjas, kuris nulemia veikėjo likimą ar kūrinio baigtį. Pasakotojas atskleidžia skirtingą požiūrį į pasaulį, į veikėjus ir kūrinio situaciją. Šiame kalbėjime yra nagrinėjamas pasakotojo požiūris į pasaulį ir žmogų skirtingi laikotarpių lietuvių literatūros kūriniuose.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!