Ričardas Gavelis yra teigęs, kad „didžiausia mano nelaimė — kad anaiptol ne iškart tapau savimi. Mūsų niekas nemokė būti savimi. Mus mokė būti tuo ir anuo, lipdyti save pagal kokį nusususį ar nežemiškai idealų modelį, kurį sugalvojome ne mes patys. Mokė keisti, lamdyti save, mokė prisitaikyti“. Visuomenė niekada neleidžia žmogui būti savimi – ji stengiasi keisti žmogų, tvirtindama, kad žmogus turi remtis visuomenėje vyraujančiomis vertybėmis ar idealais, kurie jį keičia ir daro tokį, kaip ir visi. Visuomenė yra žmonių visuma, kurioje egzistuoja tam tikros taisyklės, mąstymas, kultūra ir tradicijos. Bet visuomenėje egzistuoja paribio žmonės, kurie yra kiek kitokie ir sunkiau pritampa prie visuomenės normų. Žmonės, kurie yra kitokie, dažnai sulaukia neigiamos visuomenės reakcijos. Paribio žmonės dažniausiai yra vieniši, neturtingi žmonės, kurie pasaulį suvokia skirtingai nei kad didžioji dalis visuomenės. Šiame kalbėjime yra nagrinėjamas visuomenės požiūris į paribio žmogų lietuvių literatūroje.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
