Seno žmogaus vaizdavimas literaturoje

Senatvė – tai žmogaus amžiaus tarpsnis, kai asmens gyvenime įvyksta daug pokyčių, Šiuo laikotarpiu senas žmogus turi daug laisvo laiko, tai ramybės, atlaidumo, savo gyvenimo analizės metas. Šis laikas nėra lengvas, nes nė vienas žmogus nėra jam pasiruošęs. Popiežius Pranciškus teigia: „Daugeliui senatvė kelia baimę. Jie tai suvokia kaip tam tikrą ligą, su kuria geriau vengti bet kokio kontakto: seni žmonės mums nerūpi – mano jie, – ir jiems derėtų gyventi atokiau." Tai „atmetimo kultūra“: mentalitetas, siūlantis mums silpnesniųjų atžvilgiu jaustis kitokiais, nepažeistais jų trapumo, taip pat leidžiantis įsivaizduoti, kad „mes“ ir „jie“ einame atskirais keliais. Tačiau iš tikrųjų ilgas gyvenimas, kaip moko Šventasis Raštas, yra palaiminimas, o seni žmonės nėra atstumtieji, nuo kurių reikia atsiriboti, bet gyvi Dievo, dovanojančio gyvenimo apstumą, palankumo ženklai. Palaiminti namai, kur rūpinamasi senu žmogumi! Palaiminta šeima, kuri gerbia savo senelius!“ Senatvė – paskutinis gyvenimo periodas, kuriame žmogus turi daug apmąstymų, pagarba senam žmogui – didelė vertybė, kuri, deja, šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau užmirštama. Literatūroje vaizduojamas tikras gyvenimas, todėl seno žmogaus vaizdavimo apraiškų nesunku atrasti.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!