Nuo pat pirmųjų lietuviškų raštų atsiradimo visoje mūsų spaudoje įsigalėjo jai būdingas bevardiškumas – daugelyje senųjų raštų autoriai visai nepažymėti; kitose knygose nurodyti autoriai netikri; XVII a.atsirado slapyraidės, autorių naudojamos pavardžių vietoje; XIXa., daugiausia imant pavyzdį iš Simono Daukanto, kuris vartojo keliolika slapyvardžių, atsirado pseudonimai, kurie spaudos draudimo metu slėpė jau visus mūsų autorius.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.