Talentingo žmogaus lemtis xxa. Lietuvių prozoje

XX a. lietuvių prozoje neretai apmąstomas talentingo žmogaus likimas. Talentingas yra tas, kuris turi lakią vaizduotę bei gebėjimų kurti meno kūrinius. Antikos filosofas Aristotelis yra teigęs, kad „Į didelį talentą visuomet įmaišyta beprotybės“. Talentas yra žmogaus gabumai, dažniausiai siejami su kūryba ar bet kokia menine išraiška. Talentą turintis žmogus yra menininkas, kuris kuria, įprasmina savo jausmus ir pasaulį įvairiais darbais. Vis dėlto, žmogus turi puoselėti ir rūpintis savo talentu, bet jautrios, meniškos ir maištingos sielos menininkui dažnai tai tampa sunkiu dalyku, nes žmogus susiduria su visuomenės spaudimu ir priešprieša. Dažniausiai žmonės save atranda muzikos arba dailės srityse, ne mažiau svarbi ir literatūra. XX a. prozoje daugelis talentingų žmonių savo gebėjimus pastebi kurdami poeziją. Apie talentingus kūrėjus ir jų likimą kalba Vincas Mykolaitis – Putinas intelektualiniame romane „Altorių šešėly”, Antanas Škėma romane, parašytame sąmonės srauto forma, „Balta drobulė” bei Jurgis Kunčinas romane „Tūla”. Nors visi trys romanų pagrindiniai veikėjai yra talentingi poetai, tačiau jų likimas skirtingas. Taigi, kokia ta talentingo žmogaus lemtis XX a. lietuvių prozoje?

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!