Kai kalbame apie tėvų ir vaikų santykius, prieš akis, kažkodėl, visad iškyla tokių santykių stereotipas. Tėvai ir vaikai jaučia itin stiprų ne tik biologinį, tačiau ir emocinį ryšį, todėl jų santykiai yra itin geri, paremti meile, supratingumu ir rūpesčiu. Tačiau, vis tik, tokie santykiai yra plėtojami tik tada, kai vyrauja tam tikros palankios sąlygos. Juk neretai santykiams iškyla problemos, kai jie yra veikiami aplinkos ar joje susiklosčiusių aplinkybių. Tad dažnai vaikų ir tėvų santykiai būna kur kas labiau painesni nei atrodo ir svarbiausia, jog daugelis tokių painių tėvų ir vaikų santykių situacijų yra užrašomos įvairiuose kūriniuose, tiek Antikoje, tiek vėliau užrašytoje literatūroje. Taigi šiame dešimtos klasės kalbėjimo pavyzdyje yra kur kas giliau žvelgiama į literatūroje atvaizduojamus tėvų ir vaikų santykius tiek Antikos kūriniuose, tiek vėliau užrašytuose literatūros kūriniuose. Analizuojama, kokie tuose kūriniuose atsiskleidžia tėvų ir vaikų santykiai, aptariama, kokios reikšmės jie turi bei per kokias aplinkybes jie tokiais tampa.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
