Vienatvė – tai daugeliui itin gerai pažįstamas jausmas. Vieniems žmonėms šis jausmas yra susijęs su galimybe būti su savimi, kurti santykį su savimi ir gyventi absoliučioje harmonijoje bei ramybėje. Tačiau kiti žmonės vienatvę labai hiperbolizuoja ir ją supranta, kaip vieną negatyviausių jausmų, kuris reprezentuoja žmogaus socialinį atskirtumą, santykio nebuvimą su kitais žmonėms. Tad vienatvei esant tokiai hiperbolizuojamai neigiama linkme, daugelis vienatvę supranta kaip tragišką jausmą. Taigi iš to kyla ir svarbi sąvoka – vienišo žmogaus tragizmas. Būtent jis, šiuo atveju, labai dažnai yra minimas, aprašomas ar išreiškiamas ir įvairiuose literatūriniuose kūriniuose. Taigi jais ir juose atvaizduojamų veikėjų gyvenimo peripetijomis bei jausmais remiantis, šiame dvyliktos klasės kalbėjimo pavyzdyje yra argumentuotai išskiriama, kokiais principais literatūriniuose kūriniuose atsiskleidžia vienišo žmogaus tragizmas. Tuo pačiu pasakojama, kuo šis vienišo žmogaus tragizmo jausmas yra svarbus bei kokios jis įtakos turi.
13 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
