Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2020

Konsultuojame ir rašome pavyzdinius, mokomuosius kalbėjimus jau 10-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! 🙂  Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo pavyzdinio kalbėjimo parašymui 🙂

Vincas Kudirka (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vincas Kudirka gimė 1858 m. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. Rašytojas mokėsi Paežerių pradžios mokykloje. 1871 m. baigė ją ir įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurioje galutinai atsiskleidė visi Kudirkos įgimti meniniai bei intelektualiniai gabumai. Dar vėliau Vincas Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau jis tai padarė tik dėl tėvo, kuris jį vertė ten įstoti. Seminarijos, Kudirka, deja, nebaihė, kadangi buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. Susipykęs su tėvais ir praradęs jų paramą, Kudirka pagaliau baigė gimnaziją ir pradėjo medicinos studijas Varšuvos universitete. Pirmasis Vinco Kudirkos lietuviškas kūrinys – satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“ – buvo publikuotas 1885 m. „Aušros“ laikraštyje. Tais pačiais 1885 m. Kudirka buvo pašalintas iš Varšuvos universiteto. Priežastis – hetografavimui perrašytas Karlo Markso „Kapitalas“. Nepaisant visko, 1887 m. Vincas Kudirka grįžo atgal į universitetą. Jį Kudirka baigė 1889 m. Būtent šiuo laikotarpiu Vinco Kudirkos veikla suaktyvėjo. 1888 m. jis įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją pavadinimu „Lietuva“. Ši draugija 1889 m. pradėjo leisti visiems puikiai žinomą laikraštį „Varpas“. Šiame laikraštyje Kudirka užsiėmė redagavimo darbais bei rašė skiltį „Tėvynės varpai“. 1890 m. greta varpo, Vincas Kudirka ėmė leisti laikraštį pavadinimu „Ūkininkas“. Svarbu paminėti ir tai, kad jau pats sirgdamas džiova, 1890-1894m. Kudirka vis dar dirbo gydytoju Šakiuose. Šiame mieste jis subūrė styginių instrumentų ansamblį bei surado sielos draugę, našlę V. Kraševskienę, kuri paskutinėmis Vinco Kudirkos gyvenimo dienomis labai juo rūpinosi. Įvykiams pasisukus dar nepalankesne linkme, 1895 m. Kudirka buvo suimtas dėl propaguojamos lietuviškos veiklos, tačiau jis buvo greit paleistas. Visiškai pablogėjus tautinio sąjūdžio ideologo būklei, tais pačiais metais jis išvyko į Sevastopolį. 1896 m. grįžo į Lietuvą. Būdamas 40-ties metų Vincas Kudirka mirė 1899 m. ir buvo palaidotas Meištų kapinėse, Šakių rajone, 1934 m. pavadintame Kudirkos Naumiesčiu.

Kūryba ir jos bruožai

Vincas Kudirka jau nuo pat gimnazijos laikų užsiėmė kūryba. Jis rašė eiles, taip pat leido laikraštį. Jo eilėraščiai ypatingi tuo, kad bėgant laikui jie tapo tam tikromis Lietuvos ateities vizijomis, ryškios ir griežtos kovos manifestais. Juose Vincas Kudirka kreipiasi tiesiai į adresatą, pakiliai ragina įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Jo poetinei kalbai ypač būdingi aforizmai, logiška bei aiški forma. Vinco Kudirkos satyrose galima pastebėti, kad yra jungiami minties poezijos, simbolių, alegorijų ir net absurdo elementai, taip sumažinant publicisto akylumo svarbą, kritiškumą.

Kūrinių aprašymai

„Labora!“
Tai oratorinis eilėraštis, kuriame jaunas ir ambicingas žmogus yra raginamas eiti teisingu keliu bei rinktis prasmingą, veiklų ir būtent tuo įdomų gyvenimą dėl savo tėvynės, visuomenės gerovės. Darbas, šiame eilėraštyje, pasak Kudirkos, reikalauja ryžto, sąmoningo apsisprendimo bei stiprybės, todėl svarbiausia jaunam žmogui ne tik gėrėtis kilniais ir žaviais idealais, tačiau jų siekti bei jais gyventi. Pasak poeto lengva šį kelią apleisti, išduoti savo idealistinius principus, tačiau toks žmogaus gyvenimas tampa menkas ir labai tuščias. Poetas visomis išgalėmis, pasitelkdamas emblemines metaforas, pakilų toną bei kt., bando ugdyti skaitytoją tarnavimo tėvynei idėjai.

„Tautiška giesmė“

Tai vienas geriausiai žinomų visuomenei Vinco Kudirkos kūrinių. Šią giesmę Kudirka parašė prieš pat mirtį, netgi sukūrė jai muziką, tad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis kūrinys išdidžiai buvo paskelbtas Lietuvos himnu. Giesmėje skelbiamos didžiausios ir svarbiausios vertybės, kaip didvyriškumas, istorinė atmintis, stiprybė, dorybė, darbas, gerovė, apšvieta, meilė, vienybė ir kt. Tai skaitytojus ir klausytojus motyvuoja ir labai įtikina elgtis taip, kaip jiems pataria Vincas Kudirka savo giesmės žodžiais. Kudirka eilėraščiu siekia išauklėti dorą, savo tėvynę mylintį bei atsidavusį žmogų. Šią giesmę netgi galima sugreitinti su malda, kuri skirta tėvynei, kuri tarsi prilygsta Dievui, kadangi į ją kreipiamasi tiesiogiai, prašoma stiprybės, ištvermės. Pačios giesmės vaizdai prilyginami emblemiškiems bei lengvai įsimenamiems. Vaizduojama didvyrių žemė, dorybės takais einantys vaikai, degančios širdys, meilė tėvynei, saulė, panaikinanti niūrią tamsą ir kt. Viskas tarsi Lietuva, Lietuvoj, Lietuvos, Lietuvai.

„Iš mano atsiminimų keletas žodelių“

Tai turbūt vienas jausmingiausių ir daugiausiai skaitytojui minčių sukeliantis Vinco Kudirkos pamąstymas arba kitaip tariant – išpažintis. Ji buvo publikuota paties Vinco Kudirkos redaguojamame laikraštyje „Varpas“ Nr. 3, dar gūdžioje devyniolikto amžiaus pabaigoje – 1893 m.. Šis Kudirkos teksto pavadinimas iš esmės yra sutrumpintas. Originalus pavadinimas skamba šitaip: „Iš mano atsiminimų keletas žodelių, kuriuos, kaipo liudijimą padėkavojimo, iš tikros širdies mūsų vyrui J. Basanavičiui, pirmamjam redaktoriui „Aušros“, aukauju“. Šiame tekste Vincas Kudirka nuodugniai pasakoja visą savo istoriją, kuri susijusi su jo kontraversiškomis pažiūromis į lietuvių ir lenkų kalbas. Seniai žinoma istorija ta, kad Kudirka jau nuo mažens orientavosi tik į lenkų kalbą, nes lietuvių kalba dėl spartaus bajorų plėtimosi ir pažiūrų buvo vadinama grubia mužikų kalba, kuri demaskuodavo lietuvius ir jų statusas žymiai krisdavo kitų akyse. Jų gyvenimo sąlygos ir socialiniai ryšiai buvo silpnesni. Visi lietuviai buvo engiami. Bijodamas tokios negailestingos vaikų ir apskritai lenkų kalbą pripažįstančios žmonių masės reakcijos, Kudirka prisipažįsta kaip vengė lietuvių kalbos ir visomis išgalėmis jos kratėsi, kol galiausiai pamokose jam pradėjo dėstyti garsusis lietuvininkas Jonas Basanavičius anuomet redagavęs laikraštį „Aušra“. Jonas Basanavičius noriai mokė vaikus lietuvių kalbos ir savo kalbomis bei visomis priemonėmis atskleidė lietuvių kalbos tikrąjį grožį. Kudirka tekste pasakoja kaip šis tokioms provokacijoms iš pradžių nepasidavė ir tik perskaitęs laikraščio „Aušra“ numerį suprato, koks jis buvo stiprus „pagedėlis“ ir kaip jis lietuvių kalbą apleido ir kaip šiam gėda dėl tokių savo sprendimų bei netinkamai nugyvento laiko renkantis lenkų kalbą vietoj lietuvių kalbos. Tad Kudirka tekste labai jausmingai savo džiaugsmu pagaliau pasirinkus teisingą kelią, akcentuoja koks jis yra dėkingas būtent Jonui Basanavičiui, prieš kurį Kudirkai vis dar buvo gėda, tačiau savotiškai džiaugsminga. Pats tekstas gali paliesti kiekvieną, nes išsakytos mintys, iš esmės, gali būti pritaikomos ir šiandieniniame žmonių gyvenimo kontekste, kada vyrauja ypač panaši situacija. Tad toks išlikęs Vinco Kudirkos jausmingas tekstinis palikimas yra viena geriausių priemonių protinti žmones dar daug metų. Svarbiausia, jog Vincas Kudirka nebijojo pripažinti to, kaip šis suklydo ir tai išties žavu. Atrodytų, jog nereikėtų atleisti, tačiau atsižvelgus į tai, kokius ypatingus darbus vėliau pats Kudirka atsivertęs į lietuvių kalbą ir lietuvybę nuveikė, tai rodo jo ypatingą dvasią ir pagrindinius argumentus, kodėl Vincas Kudirka buvo gerbiamas, jam buvo atleista ir dėl ko šį lietuvininką derėtų minėti kaip idealų lietuvybės puoselėtojo pavyzdį. Juk kiekvienas klysta ir anksčiau ar vėliau gali tas klaidas ištaisyti, kaip kad ir padarė poetas, dar vėliau sukurdamas garsiąją „Tautiškąją giesmę“, kuri netgi virto svarbiausia Lietuvos daina – Lietuvos himnu, kurio žodžius šiandien širdyse nešiojasi kiekvienas.

Konspektai

10 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui literatūroms pamokoms

Ruošiatės dešimtos klasės egzaminams, tačiau niekaip nerandate struktūrizuotos informacijos šaltinio apie visus privalomus autorius? Siūlome jums puikią išeitį – visų dešimtos klasės privalomų autorių konspektą. Šis konspektas jums padės pasiruošti egzaminams kur kas lengviau. Kaip? Atsakymas paprastas! Šis konspektas – tai struktūrizuotai pateiktos informacijos apie visus privalomus dešimtos klasės autorius…


12 kl. lietuvių kalbos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Lietuvių kalbos konspektas abiturientams + testai žinių pasitikrinimui. Ar ruoštis lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui dabar atrodo sunkiau nei atrodė iš pradžių? Informacijos perteklius įvairiuose šaltiniuose apie visus privalomus autorius apsunkina mokymosi procesą? Turime jums paruošę idealią išeitį! Pristatome jums struktūrizuotą ir išsamų dvyliktos klasės privalomų autorių konspektų rinkinį,…


Istorijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Istorija – tai ko gero pats plačiausias, daugiausiai informacijos aprėpiantis dalykas mokykloje, kuriam pasiruošti trunka išties nemažai laiko. Vieniems tai sekasi daryti lengviau, kitiems – kiek sunkiau. Tačiau bet kokiu atveju, kiekvienam mokantis, yra reikalingi konspektai. Šiuo atveju paruošėme idealų variantą – išsamius ir struktūrizuotai paruoštus istorijos konspektus, kurie padės…


Biologijos konspektas pasiruošimui prieš egzaminą + testai

Biologija – tai itin išsamus ir vertingas dalykas, kurio mokantis galima sužinoti apie gyvąją gamtą bei jos dėsnius. Todėl biologija yra labai sudėtingas mokslas, kuriam pasiruošti reikalinga labai daug informacijos. Tačiau ką daryti, jeigu ruošiantis biologijos brandos egzaminui a kitam biologijos atsiskaitymui informacijos yra per daug, o šaltiniai ilgi bei…


Praktiniai šimtukininkų patarimai. Kaip efektyviai pasiruošti egzaminams?

Baigiamieji egzaminai mokykloje – tai kone pats svarbiausias kiekvieno mokinio gyvenimo įvykis, lydintis mokinį į visiškai kitą, kol kas dar nepažintą ir viliojantį, aukštesnį gyvenimo etapą. Baigiamieji egzaminai yra tarsi vartai, arba leisiantis mokiniui keliauti toliau, arba užveriantys kelią į perspektyvas bei galimybes mokslo įgavimo srityje. Taigi nenuostabu, kodėl kiekvienam egzaminai yra tokie svarbūs bei…

Kalbėjimai su šiuo autoriumi (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kas padeda žmogui atlaikyti sunkiausius išbandymus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Sakoma, kad žmogaus gyvenimas – tai yra pati didžiausia, brangiausia ir netgi tiesiog neįkainojama dovana. Su tuo, be jokios abejonės, būtų galima sutikti. Tačiau taip pat svarbu pabrėžti ir tai, kad tikriausiai nei vienas nepaprieštarautų tam teiginiui, jog šis dovanotas žmogui gyvenimas tuo pačiu yra kupinas didelių sunkumų, širdį…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Lietuvių literatūros kūriniuose rašytojai dažniausiai aptaria tai, kas aktualiausia ir svarbiausia. Būtent dėl šios priežasties, ypač poetai, kūriniuose išryškina savo pačių gilius ir taurius jausmus, suvokimus bei geranoriškus troškimus, ugdyti skaitytoją. Juk dažniausiai kūrėjas ir kuria iš savo vidinio pasaulio pajautų, patirčių ir kitų suvokimų. Taigi vienas tokių gilių…


Jauno žmogaus paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Žmogus yra maža dalelė visame plačiame ir dideliame pasaulyje. Gyvenimas nuolat išbando kiekvieno jauno žmogaus jėgas, ryžtą, stiprybę ir galimybes. Kiekvienas individas visą gyvenimą kovoja už save ir kitus. Jaunas žmogus dažnai išgyvena stiprias dvasines kaitas, įvairius prieštaravimus tarp savo vidinio ir išorinio pasaulio spektro. Lietuvių literatūros autoriai, savo…


Tautos ir valstybės reikšmė lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: „Kas gali nemylėti tėvynės? Neįsivaizduoju žmogaus, kuris nejaučia meilės savo gimtajai šaliai, nes ji – tai jis pats, jo asmenybės šerdis“, – taip yra sakęs buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Tėvynė kiekvienam žmogui dažnai asocijuojasi su vaikyste, įvairiausiais prisiminimais bei nutikimais, pirmaisiais išmoktais žodžiais, žengtais žingsniais, pirmaisiais draugais.…


Tėvynės paveikslas literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Tėvynė – tai žmogui ypatingai artima erdvė. Ji dažniausiai yra suvokiama, kaip žmogaus gimtieji namai, kuriuose jis gimsta, auga, yra ugdomas ir taip pat yra ruošiamas išeiti į platųjį pasaulį. Būtent todėl kiekvienas žmogus tėvynę vertina ir kiekvienam žmogui tėvynė yra labai svarbi bei kelia gana sentimentalius jausmus. Svarbu…


Patrioto paveikslas lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Kalboje dalijamasi įžvalgomis apie patrioto vaidmenį visuomenėje. Svarstoma, kokią įtaką pilietiškos asmenybės rolei daro literatūra. Patriotas čia yra suprantamas kaip socialiai atsakingas asmuo, kuris sutelkia tėvynainius tam, kad būtų puoselėjamos pilietinės vertybės. Toks tautinio tapatumo atradėjas ir skatintojas aplinkinius moko patriotizmo pirmiausia arba asmeniniu pavyzdžiu, arba savo kūriniais. Iš…


Asmenybės galimybės keisti visuomenę literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Visuomenė – tai iš atskirų individų sudaryta glaudi bendruomenė, turinti savus papročius, tradicijas, kalbą ir bendras žemes. Tai žmones vienija ir tai tuo pačiu rodo, kad žmonės turi tiesioginį tarpusavio ryšį. Toks glaudumas pirmiausia kelia sentimentalumą, kuriuo remiantis žmonės savo visuomenę myli ir ja gėrisi. Joje būti saugu ir…


Tarp ko renkasi literatūros kūrinių veikėjai? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Žmogus – iš prigimties laisva būtybė, todėl jis gali rinktis savo gyvenimo kelią ir priimti tokius sprendimus, kokių trokšta jo širdis. Žingsnis po žingsnio, sprendimas po sprendimo mes tampame brandesniais, sąmoningesniais ir įgyjame daugiau patirties. Tačiau galimybė rinktis – ne tik laisvės išraiška, bet ir nemenka našta bei atsakomybė.…


Ar sunku gyventi dėl idėjos? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Žmogaus gyvenimą galima laikyti pačia didžiausia ir svarbiausia žmogaus dovana. Todėl dažniausiai kiekvienas žmogus turėdamas savo didžiausią dovaną, t.y. gyvenimą, stengiasi visais įmanomais būdais jį nugyventi kuo prasmingiau ir kryptingiau. Žmonės taip įrodo, kad nenori švaistyti savo gyvenimo veltui, neprasmingiems ir sielos nepraturtinantiems dalykams. Todėl žmonės dažnai pasišvenčia tam…


Ar tautinis sąmoningumas aktualus ir šiandienos žmogui? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Aprašymas: Tautinis sąmoningumas – tai yra vienas iš svarbiausių ir reikšmingiausių dalykų, kuriuo, be jokios abejonės, turėtų pasižymėti kiekvienas savo tautos žmogus. Juk būtent šis reiškinys, t.y. tautinis sąmoningumas leidžia savo tautos gyventojui suvokti svarbiausias tautos vertybes ir jas puoselėti bei saugoti iškilus tam tikriems svarbiems atvejams. Todėl bent jau…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Mokomųjų kalbėjimų rašyme turime 10-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?