Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2018
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 8-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Vincas Kudirka (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vincas Kudirka gimė 1858 m. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. Rašytojas mokėsi Paežerių pradžios mokykloje. 1871 m. baigė ją ir įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurioje galutinai atsiskleidė visi Kudirkos įgimti meniniai bei intelektualiniai gabumai. Dar vėliau Vincas Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau jis tai padarė tik dėl tėvo, kuris jį vertė ten įstoti. Seminarijos, Kudirka, deja, nebaihė, kadangi buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. Susipykęs su tėvais ir praradęs jų paramą, Kudirka pagaliau baigė gimnaziją ir pradėjo medicinos studijas Varšuvos universitete. Pirmasis Vinco Kudirkos lietuviškas kūrinys – satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“ – buvo publikuotas 1885 m. „Aušros“ laikraštyje. Tais pačiais 1885 m. Kudirka buvo pašalintas iš Varšuvos universiteto. Priežastis – hetografavimui perrašytas Karlo Markso „Kapitalas“. Nepaisant visko, 1887 m. Vincas Kudirka grįžo atgal į universitetą. Jį Kudirka baigė 1889 m. Būtent šiuo laikotarpiu Vinco Kudirkos veikla suaktyvėjo. 1888 m. jis įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją pavadinimu „Lietuva“. Ši draugija 1889 m. pradėjo leisti visiems puikiai žinomą laikraštį „Varpas“. Šiame laikraštyje Kudirka užsiėmė redagavimo darbais bei rašė skiltį „Tėvynės varpai“. 1890 m. greta varpo, Vincas Kudirka ėmė leisti laikraštį pavadinimu „Ūkininkas“. Svarbu paminėti ir tai, kad jau pats sirgdamas džiova, 1890-1894m. Kudirka vis dar dirbo gydytoju Šakiuose. Šiame mieste jis subūrė styginių instrumentų ansamblį bei surado sielos draugę, našlę V. Kraševskienę, kuri paskutinėmis Vinco Kudirkos gyvenimo dienomis labai juo rūpinosi. Įvykiams pasisukus dar nepalankesne linkme, 1895 m. Kudirka buvo suimtas dėl propaguojamos lietuviškos veiklos, tačiau jis buvo greit paleistas. Visiškai pablogėjus tautinio sąjūdžio ideologo būklei, tais pačiais metais jis išvyko į Sevastopolį. 1896 m. grįžo į Lietuvą. Būdamas 40-ties metų Vincas Kudirka mirė 1899 m. ir buvo palaidotas Meištų kapinėse, Šakių rajone, 1934 m. pavadintame Kudirkos Naumiesčiu.

Kūryba ir jos bruožai

Vincas Kudirka jau nuo pat gimnazijos laikų užsiėmė kūryba. Jis rašė eiles, taip pat leido laikraštį. Jo eilėraščiai ypatingi tuo, kad bėgant laikui jie tapo tam tikromis Lietuvos ateities vizijomis, ryškios ir griežtos kovos manifestais. Juose Vincas Kudirka kreipiasi tiesiai į adresatą, pakiliai ragina įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Jo poetinei kalbai ypač būdingi aforizmai, logiška bei aiški forma. Vinco Kudirkos satyrose galima pastebėti, kad yra jungiami minties poezijos, simbolių, alegorijų ir net absurdo elementai, taip sumažinant publicisto akylumo svarbą, kritiškumą.

Kūrinių aprašymai

„Labora!“
Tai oratorinis eilėraštis, kuriame jaunas ir ambicingas žmogus yra raginamas eiti teisingu keliu bei rinktis prasmingą, veiklų ir būtent tuo įdomų gyvenimą dėl savo tėvynės, visuomenės gerovės. Darbas, šiame eilėraštyje, pasak Kudirkos, reikalauja ryžto, sąmoningo apsisprendimo bei stiprybės, todėl svarbiausia jaunam žmogui ne tik gėrėtis kilniais ir žaviais idealais, tačiau jų siekti bei jais gyventi. Pasak poeto lengva šį kelią apleisti, išduoti savo idealistinius principus, tačiau toks žmogaus gyvenimas tampa menkas ir labai tuščias. Poetas visomis išgalėmis, pasitelkdamas emblemines metaforas, pakilų toną bei kt., bando ugdyti skaitytoją tarnavimo tėvynei idėjai.

„Tautiška giesmė“

Tai vienas geriausiai žinomų visuomenei Vinco Kudirkos kūrinių. Šią giesmę Kudirka parašė prieš pat mirtį, netgi sukūrė jai muziką, tad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis kūrinys išdidžiai buvo paskelbtas Lietuvos himnu. Giesmėje skelbiamos didžiausios ir svarbiausios vertybės, kaip didvyriškumas, istorinė atmintis, stiprybė, dorybė, darbas, gerovė, apšvieta, meilė, vienybė ir kt. Tai skaitytojus ir klausytojus motyvuoja ir labai įtikina elgtis taip, kaip jiems pataria Vincas Kudirka savo giesmės žodžiais. Kudirka eilėraščiu siekia išauklėti dorą, savo tėvynę mylintį bei atsidavusį žmogų. Šią giesmę netgi galima sugreitinti su malda, kuri skirta tėvynei, kuri tarsi prilygsta Dievui, kadangi į ją kreipiamasi tiesiogiai, prašoma stiprybės, ištvermės. Pačios giesmės vaizdai prilyginami emblemiškiems bei lengvai įsimenamiems. Vaizduojama didvyrių žemė, dorybės takais einantys vaikai, degančios širdys, meilė tėvynei, saulė, panaikinanti niūrią tamsą ir kt. Viskas tarsi Lietuva, Lietuvoj, Lietuvos, Lietuvai.

Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Kryptingai veikiančios asmenybės poveikis kultūrai ir visuomenei. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekviena tauta turi daug įvairių kultūros ar politikos veikėjų, kurie išlieka svarbūs šalies kultūrai ir visuomenei. Asmenybės, kurios kryptingai susitelkia ties viena ar kita sritimi, daro įtaką tautos kultūrai ir visuomenės raidai. Šios asmenybės kuria ir keičia tautos mąstymą ir bruožus, tad be šių žmonių negalėtų egzistuoti nei viena valstybė…


Ar žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Realybėje žmogus nuolatos yra išbandomas. Gyvenimas kupinas netikėtumų, įvairių paklydimų, iššūkių. Individas turi būti stiprus kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Žmogus net sunkiai pakeliamais gyvenimo etapais privalo išlikti žmogišku, remtis dorybėmis ir tikrosiomis vertybėmis, kurios skleidžia gėrį, nuolankumą, meilę, pasiaukojimo jausmą. Lietuvių literatūroje randame pavyzdžių, kaip žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes…


Praeitis – ateities mokytojas. Kalbėjimas apie praeitį, kaip ateities mokytoją. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dauguma šiuolaikinių žmonių trokšta nuolat tobulėti ir keistis, atsiverti naujiems atradimams ir išsivaduoti iš praeities šešėlių. Tačiau tiesa ta, kad norint tobulėti, praeitis neturėtų gąsdinti – priešingai, norint įprasminti savo gyvenimą, derėtų atsigręžti į įvairias istorines patirtis, nes jos gali tapti nepakeičiama pamoka kiekvienam dabarties žmogui. Vienas iš reikšmingiausių šaltinių,…


Tik laisva asmenybė gali apginti laisvę. Kalbėjimas apie laisvę ir laisvą asmenybę. – 10 klasės (PUPP)

Laisvė – svarbiausias žmogaus gyvenimo aspektas, nes be jos žmogus būtų niekas. Tačiau laisvę gali apginti tik patys laisvais besijaučiantys ir drąsūs žmonės, kurie nejaučia suvaržymų. Taigi šioje kalboje, remiantis konkrečiais argumentais pasakojama ir pagrindžiama, kad tik laisvas žmogus geba apginti laisvę. Kalboje taip pat pabrėžiama kokiais būdais tai daroma.…


Jauno žmogaus siekių vaizdavimas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie jauno žmogaus siekių vaizdavimą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje jauno žmogaus siekiai buvo vaizduojami ganėtinai brandžiai, nes siekiuose ir tiksluose minimas netgi darbas tėvynės labui, jog gerovei. Kiekvieną žmogų užklumpa įvairiausi gyvenimo sunkumai, išbandymai ir iššūkiai, su kuriais tenka susigrumti, tačiau jaunam žmogui labai svarbu suprasti, jog tikslo siekimas būna tvirtesnis su valinga siela, su suvokimu, kad…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Reikšminga paminėti gimtųjų namų svarbą žmogui, kurie suteikia paguodos, pripildo sielą džiaugsmu, kai yra sunku ir liūdna, priverčia iš naujo pažinti ir įsiklausyti į save, kai atrodo, jog viskas griūna ir slysta iš po kojų. Todėl nėra ko stebėtis, jog palikus gimtųjų namų erdvę, yra išgyvenamas vidinis prieštaravimas tarp savęs…


Kokias tautai svarbias vertybes iškelia XIX a. pab. – XX a. pr. literatūra. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tauta – vienis, kuriam reikalingas bendrumas, tam tikros moralinės normos. Tad šioje kalboje šnekama apie XIX a. pab. – XX a. pradž. laikotarpį ir to meto kūrybą, kurią analizuojant kalboje argumentuotai pateikiamos visos svarbiausios tautai to meto vertybės. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Ar inteligentas gali pakeisti visuomenę? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Inteligentas, tai labai svarbus asmuo, kuris yra labai charakteringas ir gerbiamas. Jis turi nemažai įtakos, todėl šioje kalboje yra susimąstoma, ar šis žmogus tikrai gali pakeisti visuomenę. Atsakyti į šį klausimą padeda literatūriniai kūriniai, kurių siužetai argumentuotai parodo inteligento vaidmenį ir pagrindžia jo poziciją, kuri išsakoma išvadose. Taip pat, norime…


Kokia žmogaus paskirtis ir vieta žemėje? Atsakykite į klausimą, remdamiesi lietuvių rašytojų kūryba. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šioje kalboje daug šnekama apie žmogaus gyvenimo paskirtį ir vietą. Kitaip tariant tai beveik, kaip gyvenimo prasmė. Nagrinėjami kūriniai, kuriuose galima įžvelgti žmogaus gyvenimo prasmės, vietos bei paskirties užuomazgų. Iš to galima daryti išvadas ir atsakyti į pagrindinį klausimą, kokia visgi žmogaus paskirtis šioje žemėje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį…


Darbas – didžiausia vertybė. Remdamiesi lietuvių rašytojų kūryba, patvirtinkite arba paneikite šią mintį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Romos imperatorius ir filosofas Markas Aurelijus kalbėdamas apie prasmingą gyvenimą teigė: „Pirma, nedaryk nieko be priežasties ir tikslo. Antra, nedaryk nieko, kas neduotų naudos visuomenei“. Jis įrodė, kaip svarbu greitai bėgantį laiką sugebėti praleisti naudingai. Darbas puikiai įprasmina kiekvieno žmogaus gyvenimą, nors ne visada suteikia malonumo, nes dirbti sunku. Tačiau…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 8-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?