Jūsų patogumui paruošėm supaprastintą paiešką. Įrašykite raktinį žodį ir raskite sau tinkantį kalbėjimą, pastraipą, rašytoją. Sąrašas atsiras suvedus nors vieną raktažodį:

Kalbėjimo potemės 2019
Rašome pavyzdinius kalbėjimus jau 9-us metus, todėl galite pasikliauti mumis! :) Pasirinkite Jūs dominančią potemę ir atsisiųskite lietuvių kalbos kalbėjimą per 5 minutes! Jei kalbėjimas Jūsų mokyklai jau užimtas, parašykite mums el. paštu Potemes.lt@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui :)

Vincas Kudirka (biografija, kūrybos bruožai, konspektas, kalbėjimai, pastraipos)

autorio nuotrauka
Biografija

Vincas Kudirka gimė 1858 m. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. Rašytojas mokėsi Paežerių pradžios mokykloje. 1871 m. baigė ją ir įstojo į Marijampolės gimnaziją, kurioje galutinai atsiskleidė visi Kudirkos įgimti meniniai bei intelektualiniai gabumai. Dar vėliau Vincas Kudirka įstojo į Seinų kunigų seminariją, tačiau jis tai padarė tik dėl tėvo, kuris jį vertė ten įstoti. Seminarijos, Kudirka, deja, nebaihė, kadangi buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. Susipykęs su tėvais ir praradęs jų paramą, Kudirka pagaliau baigė gimnaziją ir pradėjo medicinos studijas Varšuvos universitete. Pirmasis Vinco Kudirkos lietuviškas kūrinys – satyrinis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?“ – buvo publikuotas 1885 m. „Aušros“ laikraštyje. Tais pačiais 1885 m. Kudirka buvo pašalintas iš Varšuvos universiteto. Priežastis – hetografavimui perrašytas Karlo Markso „Kapitalas“. Nepaisant visko, 1887 m. Vincas Kudirka grįžo atgal į universitetą. Jį Kudirka baigė 1889 m. Būtent šiuo laikotarpiu Vinco Kudirkos veikla suaktyvėjo. 1888 m. jis įkūrė nelegalią Varšuvos lietuvių studentų draugiją pavadinimu „Lietuva“. Ši draugija 1889 m. pradėjo leisti visiems puikiai žinomą laikraštį „Varpas“. Šiame laikraštyje Kudirka užsiėmė redagavimo darbais bei rašė skiltį „Tėvynės varpai“. 1890 m. greta varpo, Vincas Kudirka ėmė leisti laikraštį pavadinimu „Ūkininkas“. Svarbu paminėti ir tai, kad jau pats sirgdamas džiova, 1890-1894m. Kudirka vis dar dirbo gydytoju Šakiuose. Šiame mieste jis subūrė styginių instrumentų ansamblį bei surado sielos draugę, našlę V. Kraševskienę, kuri paskutinėmis Vinco Kudirkos gyvenimo dienomis labai juo rūpinosi. Įvykiams pasisukus dar nepalankesne linkme, 1895 m. Kudirka buvo suimtas dėl propaguojamos lietuviškos veiklos, tačiau jis buvo greit paleistas. Visiškai pablogėjus tautinio sąjūdžio ideologo būklei, tais pačiais metais jis išvyko į Sevastopolį. 1896 m. grįžo į Lietuvą. Būdamas 40-ties metų Vincas Kudirka mirė 1899 m. ir buvo palaidotas Meištų kapinėse, Šakių rajone, 1934 m. pavadintame Kudirkos Naumiesčiu.

Kūryba ir jos bruožai

Vincas Kudirka jau nuo pat gimnazijos laikų užsiėmė kūryba. Jis rašė eiles, taip pat leido laikraštį. Jo eilėraščiai ypatingi tuo, kad bėgant laikui jie tapo tam tikromis Lietuvos ateities vizijomis, ryškios ir griežtos kovos manifestais. Juose Vincas Kudirka kreipiasi tiesiai į adresatą, pakiliai ragina įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Jo poetinei kalbai ypač būdingi aforizmai, logiška bei aiški forma. Vinco Kudirkos satyrose galima pastebėti, kad yra jungiami minties poezijos, simbolių, alegorijų ir net absurdo elementai, taip sumažinant publicisto akylumo svarbą, kritiškumą.

Kūrinių aprašymai

„Labora!“
Tai oratorinis eilėraštis, kuriame jaunas ir ambicingas žmogus yra raginamas eiti teisingu keliu bei rinktis prasmingą, veiklų ir būtent tuo įdomų gyvenimą dėl savo tėvynės, visuomenės gerovės. Darbas, šiame eilėraštyje, pasak Kudirkos, reikalauja ryžto, sąmoningo apsisprendimo bei stiprybės, todėl svarbiausia jaunam žmogui ne tik gėrėtis kilniais ir žaviais idealais, tačiau jų siekti bei jais gyventi. Pasak poeto lengva šį kelią apleisti, išduoti savo idealistinius principus, tačiau toks žmogaus gyvenimas tampa menkas ir labai tuščias. Poetas visomis išgalėmis, pasitelkdamas emblemines metaforas, pakilų toną bei kt., bando ugdyti skaitytoją tarnavimo tėvynei idėjai.

„Tautiška giesmė“

Tai vienas geriausiai žinomų visuomenei Vinco Kudirkos kūrinių. Šią giesmę Kudirka parašė prieš pat mirtį, netgi sukūrė jai muziką, tad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šis kūrinys išdidžiai buvo paskelbtas Lietuvos himnu. Giesmėje skelbiamos didžiausios ir svarbiausios vertybės, kaip didvyriškumas, istorinė atmintis, stiprybė, dorybė, darbas, gerovė, apšvieta, meilė, vienybė ir kt. Tai skaitytojus ir klausytojus motyvuoja ir labai įtikina elgtis taip, kaip jiems pataria Vincas Kudirka savo giesmės žodžiais. Kudirka eilėraščiu siekia išauklėti dorą, savo tėvynę mylintį bei atsidavusį žmogų. Šią giesmę netgi galima sugreitinti su malda, kuri skirta tėvynei, kuri tarsi prilygsta Dievui, kadangi į ją kreipiamasi tiesiogiai, prašoma stiprybės, ištvermės. Pačios giesmės vaizdai prilyginami emblemiškiems bei lengvai įsimenamiems. Vaizduojama didvyrių žemė, dorybės takais einantys vaikai, degančios širdys, meilė tėvynei, saulė, panaikinanti niūrią tamsą ir kt. Viskas tarsi Lietuva, Lietuvoj, Lietuvos, Lietuvai.

„Iš mano atsiminimų keletas žodelių“

Tai turbūt vienas jausmingiausių ir daugiausiai skaitytojui minčių sukeliantis Vinco Kudirkos pamąstymas arba kitaip tariant – išpažintis. Ji buvo publikuota paties Vinco Kudirkos redaguojamame laikraštyje „Varpas“ Nr. 3, dar gūdžioje devyniolikto amžiaus pabaigoje – 1893 m.. Šis Kudirkos teksto pavadinimas iš esmės yra sutrumpintas. Originalus pavadinimas skamba šitaip: „Iš mano atsiminimų keletas žodelių, kuriuos, kaipo liudijimą padėkavojimo, iš tikros širdies mūsų vyrui J. Basanavičiui, pirmamjam redaktoriui „Aušros“, aukauju“. Šiame tekste Vincas Kudirka nuodugniai pasakoja visą savo istoriją, kuri susijusi su jo kontraversiškomis pažiūromis į lietuvių ir lenkų kalbas. Seniai žinoma istorija ta, kad Kudirka jau nuo mažens orientavosi tik į lenkų kalbą, nes lietuvių kalba dėl spartaus bajorų plėtimosi ir pažiūrų buvo vadinama grubia mužikų kalba, kuri demaskuodavo lietuvius ir jų statusas žymiai krisdavo kitų akyse. Jų gyvenimo sąlygos ir socialiniai ryšiai buvo silpnesni. Visi lietuviai buvo engiami. Bijodamas tokios negailestingos vaikų ir apskritai lenkų kalbą pripažįstančios žmonių masės reakcijos, Kudirka prisipažįsta kaip vengė lietuvių kalbos ir visomis išgalėmis jos kratėsi, kol galiausiai pamokose jam pradėjo dėstyti garsusis lietuvininkas Jonas Basanavičius anuomet redagavęs laikraštį „Aušra“. Jonas Basanavičius noriai mokė vaikus lietuvių kalbos ir savo kalbomis bei visomis priemonėmis atskleidė lietuvių kalbos tikrąjį grožį. Kudirka tekste pasakoja kaip šis tokioms provokacijoms iš pradžių nepasidavė ir tik perskaitęs laikraščio „Aušra“ numerį suprato, koks jis buvo stiprus „pagedėlis“ ir kaip jis lietuvių kalbą apleido ir kaip šiam gėda dėl tokių savo sprendimų bei netinkamai nugyvento laiko renkantis lenkų kalbą vietoj lietuvių kalbos. Tad Kudirka tekste labai jausmingai savo džiaugsmu pagaliau pasirinkus teisingą kelią, akcentuoja koks jis yra dėkingas būtent Jonui Basanavičiui, prieš kurį Kudirkai vis dar buvo gėda, tačiau savotiškai džiaugsminga. Pats tekstas gali paliesti kiekvieną, nes išsakytos mintys, iš esmės, gali būti pritaikomos ir šiandieniniame žmonių gyvenimo kontekste, kada vyrauja ypač panaši situacija. Tad toks išlikęs Vinco Kudirkos jausmingas tekstinis palikimas yra viena geriausių priemonių protinti žmones dar daug metų. Svarbiausia, jog Vincas Kudirka nebijojo pripažinti to, kaip šis suklydo ir tai išties žavu. Atrodytų, jog nereikėtų atleisti, tačiau atsižvelgus į tai, kokius ypatingus darbus vėliau pats Kudirka atsivertęs į lietuvių kalbą ir lietuvybę nuveikė, tai rodo jo ypatingą dvasią ir pagrindinius argumentus, kodėl Vincas Kudirka buvo gerbiamas, jam buvo atleista ir dėl ko šį lietuvininką derėtų minėti kaip idealų lietuvybės puoselėtojo pavyzdį. Juk kiekvienas klysta ir anksčiau ar vėliau gali tas klaidas ištaisyti, kaip kad ir padarė poetas, dar vėliau sukurdamas garsiąją „Tautiškąją giesmę“, kuri netgi virto svarbiausia Lietuvos daina – Lietuvos himnu, kurio žodžius šiandien širdyse nešiojasi kiekvienas.

Konspektas

Atsisiųsk konspektą ir skaidres: Vincas Kudirka
  • Svarbiausi rašytojo biografijos faktai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Pagrindiniai kūrybos bruožai
  • Žymiausių kūrinių santraukos ir veikėjų aprašymai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Galimi kalbėjimo/rašinio argumentai
  • Rašytojo svarbiausių gyvenimo faktų chronologija
Kalbėjimai (Visi kalbėjimai patikrinti redaktoriaus)

Jaunatviško maksimalizmo privalumai ir trūkumai. Kalbėjimas apie jaunatvišką maksimalizmą.

Jaunystė – neabejotinai vienas iš gražiausių žmogaus gyvenimo etapų. Kol žmogus yra jaunas, jis ir drąsiau svajoja, ir jo užmojai yra didesni. Be to, jaunystėje turima daugiau energijos, kuri gali būti naudingai panaudota kilniems tikslams. Galima drąsiai teigti, kad nuo šio gyvenimo tarpsnio neatsiejamas jaunatviškas maksimalizmas. Tačiau jis ne visuomet…


Kalbėjimas apie V.Kudirkos gyvenimą ir asmenybę. Kudirkos gyvenimas ir asmenybė.

Šis kalbėjimas jau rašomas, todėl rezervuokite šį kalbėjimą jau dabar kol to nepadarė Jūsų klasės draugas ar draugė. Pirmieji užsisakę, gali pateikti savo pasiūlymus dėl autorių. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia: KOKYBĖS GARANTAS…


Laisvės vertė žmogaus ir tautos gyvenime.

Laisvė kiekvienam suvokiama vis kitaip, tačiau tai nesumažina laisvės reikšmės ir vertės žmogaus bei apskritai tautos gyvenime. Tad šioje kalboje orientuojamasi į laisvę kaip labai svarbų veiksnį ir norint pabrėžti jos vertę žmogui ir tautai, remiamasi žymiais lietuvių literatūros kūriniais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi…


Lietuvių poetų kūryba, virtusi liaudies dainomis.

Lietuvių liaudies dainų yra įvairių, bet joms būdingiausia švelnumas, lyriškumas, neretai liūdni motyvai. Dažniausiai apdainuojama gamta, žmonių gyvenimas bei tėvynė. Todėl žinoma, jog muzikos ir poezijos sujungimas dainoje yra sudėtingas dalykas. Šios dvi skirtingos sferos gali tarpusavyje harmoningai derėti arba sudaryti kontrastą su savo nuotaika ir verte. Pastebima, kad vis…


Kokios savybės padeda žmogui pasiekti savo tikslų literatūros kūriniuose?

Žmogui gyvenime pasiekti užsibrėžtų tikslų yra vienas svarbiausių aspektų. Galima sakyti, kad perspektyvus ir prasmingai gyvenantis žmogus gyvena užsibrėžtų tikslų siekimu ir visapusišku jų įgyvendinimu. Panašiai yra ir su literatūrinių kūrinių herojais. Labai dažnai įvairiuose kūriniuose galima atrasti veikėjų, kurie kūrinio eigoje siekia vieno ar kito tikslo, kuris įprasmintų jų…


Jauno žmogaus siekių vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Jaunystė – gražiausias žmogaus laikotarpis. Būdamas jaunas žmogus pažindinasi su pasauliu, analizuoja jį ir gyvendamas keliasi savo svarbiausius tikslus ir siekius. Tad kokie šie siekiai vaizduojami lietuvių literatūroje, argumentuotai aptariama kalboje, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir siužetais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus…


Tautos praeitis – dabarties pamatas. Kalbėjimas apie tautos praeitį ir dabartį.

Tautos dabarčiai aktualu viskas. Tad kalbant apie dabartį, neretai reikėtų atsigręžti į praeitį, kadangi ji – tautos dabarties pamatas. Tad šia idėja remiantis, kalboje įrodomas aspektas, kad tautos praeitis išties yra svarbus tautos dabarties pamatas. Visa tai įprasminama svariais argumentais ir tokių asmenybių, kaip Martynas Mažvydas, Maironis bei Vincas Kudirka,…


Meilė tėvynei lietuvių literatūroje.

Tėvynė – žmogaus brangiausias turtas. Kiekvienas žmogus ją turi. Tai yra gimtoji žemė, gimtieji miškai ir upės, gimtieji papročiai ir tradicijos, kur žmogus yra užaugęs. Subrendęs žmogus turi mylėti savo tėvynę. Ši meilė yra individualus jausmas – kiekvienas žmogus gimtinę suvokia skirtingai ir savo meilę tėvynei išreiškia vis kitaip. Skirtingą…


Kaip žmogus kuria tobulesnį pasaulį lietuvių literatūroje?

Pasaulis – mums labai svarbus reiškinys, kuris, kad ir koks yra didelis, jis yra trapus ir gležnas. Jam reikalingi darbai, pokyčiai, nuolatinis tobulėjimas. Tad šioje kalboje argumentuotai svarstoma, kaip, visgi, žmogus kuria tobulesnį pasaulį ir kaip tai yra vaizduojama literatūroje bei apskritai kokia yra viso to prasmė. Taip pat, norime…


Kaip literatūroje vertinamas žmogaus siekis keisti pasaulį?

Keisti pasaulį svarbu. Toks pasaulio keitimas žmonių atžvilgiu dažnai siejamas su tam tikro pėdsako šiame pasaulyje palikimu. Tad kaip vertinamas siekis keisti pasaulį , kaip jis keičiamas ir apskritai kokia yra viso šito esmė, argumentuotai aptariama šioje kalboje, remiantis garsiausių lietuvių rašytojų kūriniais. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo…


Patriotizmas tai taurus darbas savo tautai jos kalbai ir kultūrai. Pagrįskite arba paneikite šią mintį.

Patriotizmą kiekvienas suprantame kitaip. Bet ko gero, niekas negalėtų pasiginčyti, kad viena iš jo reiškimo formų – kilnus darbas tautos labui, jos kalbai, kultūrai. Lietuvių tauta gali didžiuotis, kad per visą istoriją būta pasiaukojančių asmenybių, kurios savo darbais rodė meilę Lietuvai. Tai – Mikalojus Daukša, Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius ir…


Ką šiandien reiškia būti lietuviu?

Lietuvis, lietuvybė, Lietuva – tai ko gero šiandien dažniausiai vartojamos, minimos ir kvestionuojamos sąvokos. Tad šioje kalboje atsižvelgiant į abejingumą lietuviais, lietuvybę ir Lietuva, akcentuojama, ką, visgi, šiandien bereiškia būti lietuviu. Ką lietuvis turi daryti, kaip elgtis, kad išliktų lietuviu, kaip savo tėvynės svarbia dalimi. Taip pat, norime visus pradžiuginti,…


Meilės vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Meilė ypač svarbus žmogaus gyvenimo jausmas. Jis svarbus, tačiau labai įvairus ir kiekvienam skirtingai prieinamas. Tad šioje kalboje yra remiamasi įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, kad būtų galima įrodyti konkrečias meilės vaizdavimo gaires joje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami redaktoriaus. Plačiau…


Laisvės, tėvynės meilės ir tiesos vertybės lietuvių literatūroje.

Laisvė, tėvynės meilė ir tiesa. Šios vertybės yra pamatinės tauraus ir prasmingos gyvenimo vertybės, kalbant apie tautiškumą. Šios vertybės atskleidžiamos literatūroje ir kituose panašaus pobūdžio tekstuose, kurie unikaliai išreiškia jas ir tarsi perduoda kiekvienam skaitančiam. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti kalbėjimai bus patikrinami…


Kokie dalykai daro žmogaus gyvenimą prasmingesnį ir šviesesnį?

Remiantis Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Juozo Tumo-Vaižganto ir Vinco Kudirkos kūrybos bruožais, galima teigti, jog žmogaus gyvenimą prasmingesnį ir šviesesnį daro: įvairūs potyriai, gyva atmintis ir istorija, laikas, gamta, ramybė, įdirbis, stipri meilė, idealų siekimas, tauta, tėvynė. Vis dėlto individas nuolatos turi vadovautis ne tik malonumais, bet ir sveiku protu bei…


Žydų kultūros vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Žydų kultūra viena spalvingiausių kultūrų visame pasaulyje. Jos unikalumas, patirti iššūkiai amžių bėgyje šią kultūrą ne tik sustiprino, tačiau ją pavertė ir labai jausminga bei tauria kultūra. Ji pasižymi daugeliu savitos charakteristikos bruožų, kurie vaizduojami ir lietuvių literatūroje. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Tauta istorijoje ir literatūroje. Pasirinkite 3 autorius ir aptarkite tautos likimą istoriniu ir literatūriniu aspektais.

Tauta – tai istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Ši žmonių grupė yra viena svarbiausių pasaulyje, kadangi ji apima didžiąją dalį žmonių. Apskritai šis terminas visais laikais figūravo beveik visose srityse – taip pat ir lietuvių literatūroje. Negana to, tauta susijusi ir su svarbia istorija.…


Kokie idealai ginami lietuvių literatūroje?

Lietuvių literatūra vadovaujasi dideliais siekiais bei idealais, kurie aprašomi įvairiomis temomis: patriotizmas, humanizmas, pasiaukojimas, meilė ir pagarba tėvynei, gamtai, žmogus tėvynėje ir pasaulyje, egzistencinės problemos, kultūra. Lietuvių literatūros atstovai, propagavę vienus ir kitus idealus, siekė bendro tikslo – suvienyti bendruomenę, atskleisti tikrąsias vertybes. Individo nuolatinis tikslas – kovoti už teisybę,…


Tėvynės tema lietuvių literatūroje.

Tėvynė visais laikais turėtų būti labai svarbi žmogaus gyvenime. Lietuvių literatūros atstovai taip pat siekė parodyti tėvynės svarbą piliečiams, visuomenei, atskleisti tinkamas bei reikšmingas pažiūras, idėjas, siekius ir tikslus, kurie padėtų išlikti tėvynės vienybei. Tėvynės tema lietuvių literatūroje skleidėsi gilios prasmės suvokimu, neišdildomu noru padėti tėvynei, būti jos dalimi, jautriais…


Ką Lietuvos kūrėjams reiškia būti lietuviu?

Prancūzų teologas, dvasininkas, rašytojas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Žanas Batistas Lakorderas yra pasakęs, jog žmogus be tėvynės – tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsitiktinumų savivalei. Tai reiškia, kad žmogui tėvynė yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Be jos žmogus yra tarsi niekas. Taigi šioje kalboje, remiantis lietuvių kūrėjų gyvenimais, mintimis…


Lietuvos vedliai į nepriklausomybę.

XIX-XX a. Lietuvai buvo ypač svarbus. Lietuvoje vyravo karai, sukilimai ir įvairūs kiti istoriniai įvykiai, palikę žymų pėdsaką mūsų tautos istorijoje. Ji nors ir yra skaudi, tačiau didinga. Prie Lietuvos istorijos kūrimo prisidėjo nemažai Lietuvoje gerai žinomų žmonių, kuriuos galima įvardinti kaip vedlius į nepriklausomybę ir visišką tautos suverenitetą. Todėl…


Tėvynės ir žmogaus santykis lietuvių literatūroje.

Kalboje perteikiama, kaip amžių bėgyje kito individo santykis su Lietuva literatūroje. Pasirinkta rašyti suskirstant literatūrą į Senąją, Naująją bei Naujausiųjų laikų, kad išliktų logiškas dėsningumas. Trys pastraipos išskiria Renesanso, Romantizmo, Katastrofizmo (tiksliau – Egzodo) bei Postmodernizmo rašytojų kūrinius. Kalbėti pradedama nuo to, jog Senoji Lietuvių literatūra vaizduoja glaudų valdovo ryšį…


Rašytojas kalba ir kaip savo kartos atstovas. Pagrįskite, pasiremdami pasirinktų autorių kūryba.

Kiekvienas laikotarpis turi įvairias idėjas, siekius, mintis, pasaulėžiūros suvokimą. Kiekvienos kartos rašytojai taip pat turi skirtingas bei individualias pažiūras, nuostatas, kuriomis pabrėžia savo laikotarpio išskirtinumą, ypatybes. Svarbu pritarti, jog iš tiesų yra autorių, kurie savo kūryba liudija didelį savo indėlio įnešimą į tam tikrą laiko tarpą. Autoriai, kurie savo išskirtine…


Darbo poetizavimas K. Donelaičio ir V. Kudirkos kūryboje.

Darbas visada buvo įvertinamas kaip vienas svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Darbas žmogui duoda labai daug. Jis įprasmina žmogaus gyvenimą, leidžia išmokti naujų dalykų, užimti save naudinga veikla bei leidžia pragyventi. Taip buvo manoma amžių amžius. Tikriausiai taip atsirado ir darbo poetizavimas, kuris pabrėžiamas lietuvių literatūroje. Todėl kalboje nagrinėjama darbo svarba…


Kryptingai veikiančios asmenybės poveikis kultūrai ir visuomenei. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Kiekviena tauta turi daug įvairių kultūros ar politikos veikėjų, kurie išlieka svarbūs šalies kultūrai ir visuomenei. Asmenybės, kurios kryptingai susitelkia ties viena ar kita sritimi, daro įtaką tautos kultūrai ir visuomenės raidai. Šios asmenybės kuria ir keičia tautos mąstymą ir bruožus, tad be šių žmonių negalėtų egzistuoti nei viena valstybė…


Ar žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Realybėje žmogus nuolatos yra išbandomas. Gyvenimas kupinas netikėtumų, įvairių paklydimų, iššūkių. Individas turi būti stiprus kiekvienoje gyvenimo situacijoje. Žmogus net sunkiai pakeliamais gyvenimo etapais privalo išlikti žmogišku, remtis dorybėmis ir tikrosiomis vertybėmis, kurios skleidžia gėrį, nuolankumą, meilę, pasiaukojimo jausmą. Lietuvių literatūroje randame pavyzdžių, kaip žiauri tikrovė gali pakeisti žmogaus vertybes…


Praeitis – ateities mokytojas. Kalbėjimas apie praeitį, kaip ateities mokytoją. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Dauguma šiuolaikinių žmonių trokšta nuolat tobulėti ir keistis, atsiverti naujiems atradimams ir išsivaduoti iš praeities šešėlių. Tačiau tiesa ta, kad norint tobulėti, praeitis neturėtų gąsdinti – priešingai, norint įprasminti savo gyvenimą, derėtų atsigręžti į įvairias istorines patirtis, nes jos gali tapti nepakeičiama pamoka kiekvienam dabarties žmogui. Vienas iš reikšmingiausių šaltinių,…


Tik laisva asmenybė gali apginti laisvę. Kalbėjimas apie laisvę ir laisvą asmenybę. – 10 klasės (PUPP)

Laisvė – svarbiausias žmogaus gyvenimo aspektas, nes be jos žmogus būtų niekas. Tačiau laisvę gali apginti tik patys laisvais besijaučiantys ir drąsūs žmonės, kurie nejaučia suvaržymų. Taigi šioje kalboje, remiantis konkrečiais argumentais pasakojama ir pagrindžiama, kad tik laisvas žmogus geba apginti laisvę. Kalboje taip pat pabrėžiama kokiais būdais tai daroma.…


Jauno žmogaus siekių vaizdavimas lietuvių literatūroje. Kalbėjimas apie jauno žmogaus siekių vaizdavimą lietuvių literatūroje. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Lietuvių literatūroje jauno žmogaus siekiai buvo vaizduojami ganėtinai brandžiai, nes siekiuose ir tiksluose minimas netgi darbas tėvynės labui, jog gerovei. Kiekvieną žmogų užklumpa įvairiausi gyvenimo sunkumai, išbandymai ir iššūkiai, su kuriais tenka susigrumti, tačiau jaunam žmogui labai svarbu suprasti, jog tikslo siekimas būna tvirtesnis su valinga siela, su suvokimu, kad…


Ar kenčia žmogus palikęs gimtuosius namus? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Reikšminga paminėti gimtųjų namų svarbą žmogui, kurie suteikia paguodos, pripildo sielą džiaugsmu, kai yra sunku ir liūdna, priverčia iš naujo pažinti ir įsiklausyti į save, kai atrodo, jog viskas griūna ir slysta iš po kojų. Todėl nėra ko stebėtis, jog palikus gimtųjų namų erdvę, yra išgyvenamas vidinis prieštaravimas tarp savęs…


Kokias tautai svarbias vertybes iškelia XIX a. pab. – XX a. pr. literatūra. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Tauta – vienis, kuriam reikalingas bendrumas, tam tikros moralinės normos. Tad šioje kalboje šnekama apie XIX a. pab. – XX a. pradž. laikotarpį ir to meto kūrybą, kurią analizuojant kalboje argumentuotai pateikiamos visos svarbiausios tautai to meto vertybės. Taip pat, norime visus pradžiuginti, nes nuo šių metų, visi mūsų parašyti…


Ar inteligentas gali pakeisti visuomenę? – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Inteligentas, tai labai svarbus asmuo, kuris yra labai charakteringas ir gerbiamas. Jis turi nemažai įtakos, todėl šioje kalboje yra susimąstoma, ar šis žmogus tikrai gali pakeisti visuomenę. Atsakyti į šį klausimą padeda literatūriniai kūriniai, kurių siužetai argumentuotai parodo inteligento vaidmenį ir pagrindžia jo poziciją, kuri išsakoma išvadose. Taip pat, norime…


Kokia žmogaus paskirtis ir vieta žemėje? Atsakykite į klausimą, remdamiesi lietuvių rašytojų kūryba. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Šioje kalboje daug šnekama apie žmogaus gyvenimo paskirtį ir vietą. Kitaip tariant tai beveik, kaip gyvenimo prasmė. Nagrinėjami kūriniai, kuriuose galima įžvelgti žmogaus gyvenimo prasmės, vietos bei paskirties užuomazgų. Iš to galima daryti išvadas ir atsakyti į pagrindinį klausimą, kokia visgi žmogaus paskirtis šioje žemėje. Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį…


Darbas – didžiausia vertybė. Remdamiesi lietuvių rašytojų kūryba, patvirtinkite arba paneikite šią mintį. – 12 klasės (VBE) kalbėjimas

Romos imperatorius ir filosofas Markas Aurelijus kalbėdamas apie prasmingą gyvenimą teigė: „Pirma, nedaryk nieko be priežasties ir tikslo. Antra, nedaryk nieko, kas neduotų naudos visuomenei“. Jis įrodė, kaip svarbu greitai bėgantį laiką sugebėti praleisti naudingai. Darbas puikiai įprasmina kiekvieno žmogaus gyvenimą, nors ne visada suteikia malonumo, nes dirbti sunku. Tačiau…

Kodėl verta pirkti iš Potemes.lt?
  • Kalbėjimų rašyme turime 9-ių metų patirtį.
  • Visiems kalbėjimams yra paruošti išplėstiniai planai, skaidrės, galimi egzaminavimo klausimai bei informaciniai šaltiniai.
  • Visi kalbėjimai yra pakartotinai patikrinami profesionalaus redaktoriaus!
Ką turi pasakyti mūsų klientai?