Nuo pačių seniausių laikų niekas neabejojo ypač stipriu žmogaus ir gamtos ryšiu. Daugelis žmonių jau nuo seniausių laikų labai vertino gamtos teikiamas dovanas, puoselėjo gamtos gerovę. Gamta ir žmogus tarpusavyje gyveno kaip vienis. Net ir šiandien yra matomas iš senųjų laikų atėjęs žmogaus ir gamtos ryšio suvokimas - daugelis keliauja į gamtą, ten semiasi išminties, įkvėpimo, ramybės ir stiprybės. Kadangi žmogus ir gamta nuo seno yra vieningi objektai, apie žmogų ir gamtą dažnai renkamasi rašyti įvairiuose literatūros kūriniuose. Taigi šiame dešimtos klasės kalbos pavyzdyje renkamasi analizuoti XX a. lietuvių rašytojo Vinco Krėvės - Mickevičiaus kūrinį. Juo remiantis argumentuotai aptariama, koks žmogaus ir gamtos ryšys išryškėja, kaip jis yra vertinamas. Taip pat pabrėžiama, kuo jis svarbus veikėjams ir aplinkiniams. Kalboje akcentuojamas žmogaus ir gamtos ryšys leidžia suprasti, kaip pastarajame amžiuje žmonės vertino gamtą ir stengėsi ją išlaikyti, kaip suprato jos svarbiausius ženklus.
13 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
