Lietuvos metraščiai apima daug temų – kriminalai, menas, kultūra, istorija. Dažnai žmonės prieš spaudą yra nusiteikę priešingai, nors, iš tiesų, turėtume vertinti tai, kad galime laisvai rinktis ką skaityti, ką rašyti. Dabar viskas yra kardinaliai pasikeite nuo to, kaip būdavo prieš kelis amžius. Mes turime platų galimų skaityti temų sąrašą, mes galime pasiekti metraščius visur – internetu, audio, bibliotekose, parduotuvėse. Seniau to nebuvo, bet žmonės juos labiau vertindavo. Tad pakalbėkime apie tai, ką žmonės rašydavo praeityje, ir kas turėdavo teisę juos rašyti, skaityti. Praeityje metraščius rašyti galėjo tik kilmingi žmonės, arba tie, kurie dirba bažnyčiai. Šis darbas, daugelio akimis, buvo privilegija, nors ir užimantis labai daug laiko, kantrybės. Juos skaityti, dėja, galima sakyti, galėjo skaityti tik kilmingi, turtingi žmonės. Visų pirma, paprasti, vargingi žmonės dažniausiai nemokėdavo skaityti, o antra, juose nebūdavo informacijos, aktualios varguoliams. Juose būdavo dažniausiai būdavo rašoma, apie kilmingus žmones, jų gimines, arba apie valdovus, tokius kaip Gediminas, Vytautas. Kartais būdavo kuriamos kronikos, istorijos. Turinys juose būdavo siauras, ir apskirtai, nebūdavo didelio pasirinkimo. Šiandien turėtume džiaugtis, kad turime metraščius, rašančius apie viską.
Daugiau informacijos...