XIII a. antrosios pusės - XIV a. pradžios italų poeto, prozininko, moralės filosofo ir politinio mąstytojo Dantės Aligjerio filosofinė poema „Dieviškoji komedija“ yra vienas garsiausių ir geriausių rašytojo kūrinių. Jame aprašyta išskirtinė Dantės asmeninė kelionės per svarbiausias pomirtinio pasaulio erdves istorija. Dantė, kaip istorijos herojus, keliauja per tokias erdves, kaip pragaras, skaistykla ir rojus. Tačiau pati įdomiausia, labiausiai verta dėmesio erdvė kūrinyje yra pragaras. Tai pati baisiausia, tamsiausia ir daugiausiai nerimo kelianti pomirtinio gyvenimo erdvė, kurioje kenčia įvairiomis nuodėmis pasižymėjusios, žemiškame gyvenime nusidėjusios vėlės. Taigi aprašęs pragarą, Dantė išskyrė labai daug nuodėmių ir ydų, kuriomis buvo pasižymėjusios pragare gyvenusios vėlės. Taigi, kokios buvo šios ydos bei nuodėmės bei ar Dantės iškeltos žmonių ydos yra aktualios ir šių laikų žmogui, išsamiai aptariama šiame dešimtos klasės kalbos pavyzdyje. Analizuojama, kokia yra šių nuodėmių išraiška ir kuo ji reikšminga.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
