Ar praeitis, ateities pamatas?

Įžanga: Vaikystė gražiausia tada, kai ji praeina. O atsiminimai iš jos teka identiteto gyslomis, suspindi šarmingam šypsnyj ar išsilieja kartu su ašara, kai matom vaiką, kuris patiria tą patį, ką kažkada patyrėm mes. Vaikas yra kempinė, kuri geria į save aplinką. Vaikas yra molis, kur matosi kiekvienas įspaudas bei aplink juos dėliojasi asmenybė. Ne tik mes keičiame pasaulį,bet ir pasaulis keičia mus. Budistai sakytų, kad nieko nėra pastovaus, o žmogus visada keičiasi. Taip, jis keičiasi, bet patikslinčiau, jog jis dėliojasi, Kaip dėlionė. It paveikslas, vis atrasdamas lape vietos naujai knygai, kelionei ar draugystei. Džeimsas Džoisas yra pasakęs, kad ,,aš esu rytoj.” Reiškias, šiuo metu, aš jau esu praeitis, sulipusi su ateitimi, kuriai statau pagrindus, kuria būsiu rytoj. Yra begalės patarlių, bylojančių apie lovos paklojimą ir atitinkamą išmiegojimą, arba apie medžius, kuriuos, dar jaunus, išlenkęs žmogus galės sukurti natūralią kamieno arką. Tačiau pamėginsiu, remiantis kultūrine bei literatūrine patirtimi, įrodyti ar praeitis, ateities pamatas, ar ne.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!